Mirė se vini nė Ulqin                 

ne filim         www.ulqini.org ėshtė njė nyje informative. Qėllimi i saj ėshtė tė paraqes Ulqinin nė hapsirėn e rrjetit elktronik. Kjo nyje informon pėr Ulqini, shqiptarėt, kulturen si dhe rrjedhat aktuale politike, tė cilat janė tė mundshme tė prezentohen kėtu. Njėkohėsisht sherben kjo nyje pėr komunikim tė shqiptarėve qė jetojnė nė Botė.
 

Hyrja

 

Emripėrdorues:
Emri sekret:

 

Keni haruar Emrin sekret?

 
 

Nuk keni ende konto?
Regjistrohuni tani!


Ulqini
Ku gjindet ulqini
E kaluara e Qytetit
Ulqini Antik
Kongresi Berlinit
Detaria e ulqinit
Ulqini vjeter
Qyteti jashtė bede.
Ambienti
Plazhi i Madh
Plazhi i Vogėl
Ada
Kanali Milena 
Valdanosi
Klima e Ulqinit
Ujėrat minerale sulfurike

Jeta dhe ngarjeta

Popullsia e Ulqinit
Kostumet e Ulqinit
Kuzhina ė Ulqinit
sport dhe rekreacion
Rethina e Ulqinit
Liqeni i Shkodrės

Kultura koha e lire
  Klube dhe Shoqata
  Muze
  Art dhe Galeria 
  Bilbliothekė
  Film dhe Kinema
  Kultura e lagjeve tė qytetit
  Masmedia
  Qėndra pėr Kulturė
  Aktivitetet
 

9/11 Loose Change

REKLAMOJENI VEHTEN QĖ EDHE NE TĖ REKLAMOHEMI !!!
 

Ibrahim Berjashi

ART klubi Ulqin  Piktor: BILAL NIKEZIQI  Vildana Dervishi  Shaban Osmanaj
Suzana Llolla Qazim Muja Jaho Kollari Dr.Bahri Brisku
Asllan Bisha Hasan Gjonbalaj Senada Veliqi Hajro Ulqinaku
Basri ēapriqi HAFIZ ALI RIZA ULQINAKU MULLA ISUF KRAJA HAFIZ ALI KRAJA
Enver Dragoviqi HAXHI SHABANI Prof. Dr. Ruzhdi Ushaku Gazmend ēitaku
Ibrahim Berjashi Naim/Sami Flamuri RUDI GOGA NASER HASA
Mr.RIZA REXHA EMIN HALILI MEHMET ALOJA Silver Kordiqi
Fadil Kraja

Pionier nė shumė fusha
Duke folur pėr ndihmesėn e Berjashit nė publicistikė, kryetari i SHAI “Art Club”, mr. Haxhi Shabani tha se ndihmesa e tij “pėr shqiptarėt nė Malin e Zi ėshtė e dorės sė parė, sepse ai duke qenė korrespondent i “Rilindjes” pėr shumė vjet, arriti qė me dhėnien e informacioneve pėr trevat shqiptare tė kėsaj ane, tė bėjė integrimin e tyre ne mediumin themelor pėr shqiptarėt e ish Jugosllavisė”.
Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve “Art Club” nga Ulqini organizoi tė hėnėn nė Bibliotekėn e Qytetit nė Ulqin mbrėmje kushtuar 60-vjetorit tė lindjes dhe 40-vjetorit tė krijimtarisė sė shkrimtarit dhe publicistit Ibrahim Berjashi.
Kryetari i SHAI “Art Club”, mr. Haxhi Shabani, theksoi se portretin e shkrimtarit dhe publicistit Ibrahim Berjashi duhet parė nė tri fusha: nė gazetari, nė letėrsi dhe nė organizimin e veprimtarive kulturore.
Sipas Shabanit, edhe pse Berjashi ėshtė pėrfaqėsues i brezit tė mesėm nė fushat e pėrmendura, pėr shqiptarėt nė Malin e Zi ka edhe rolin e pionierit.
Duke folur pėr ndihmesėn e Berjashit nė publicistikė, Shabani tha se ndihmesa e tij “pėr shqiptarėt nė Malin e Zi ėshtė e dorės sė parė, sepse ai duke qenė korrespondent i “Rilindjes” pėr shumė vjet, arriti qė me dhėnien e informacioneve pėr trevat shqiptare tė kėsaj ane, tė bėjė integrimin e tyre ne mediumin themelor pėr shqiptarėt e ish Jugosllavisė”.
 Sa i pėrket kontributit tė Berjashit nė fushėn e letėrsisė te shqiptarėt nė Mal tė Zi, ai tha se “Berjashi ėshtė pa dyshim njė nga emrat qė e ka mbajtur gjallė kėtė gem tė letėrsisė shqiptare nė pėrgjithėsi”.
Shabani vlerėsoi edhe rolin e Ibrahim Berjashit si organizator kulturor, duke theksuar se ai ka dhėnė njė ndihmesė nė krijimin e shoqatave kulturore.
“Ai ėshtė ideator, njė nga themeluesit dhe kryetar i parė i SHAI “Art Club”, tha Shabani.
Vetė Berjashi tha se “tė merresh me gazetari ėshtė punė mė e vėshtirė sesa e minatorit”.
“Nuk ka profesion mė tė vėshtirė. Unė e kam njė ves shumė tė keq - jetoj me lajmin 24 orė dhe ai ėshtė pjesė e jetės sime. Kam hyrė nė njė tunel. Cila do tė jetė dalja ime nuk e di”, theksoi ai.
Pėr veprimtarinė e Berjashit gjatė mbrėmjes folėn edhe dr. Bahri Brisku, shkrimtari Hajro Ulqinaku, drejtori i Televizionit “Teuta”, Izedin Dino Ramoviq, kompozitori Fiqiri Hasanaga, kėngėtari dhe drejtori i Qendrės sė Kulturės nė Ulqin, Shaban Gjeka, deputeti Luigj Shkreli dhe shkrimtari Asllan Bisha.
Po ashtu lexuan poezi shkrimtari Hajro Ulqinaku, poetet Lumnije Hoxha dhe Senada Veliqi, poeti Hajredin Kovaēi, Ali Gjeēbritaj, kurse nxėnėset e shkollės sė mesme Jehona Salaj, Marina Luloviq, Antigona Nimanbegu dhe Rita Lulgjuraj deklamuan vargje nga krijimtaria e Berjashit.
I.Kallaba
 

Berjashi, pėrveē se shkruan pėr gjėra interesante, qė ngacmojnė kureshtjen dhe nxisin fantazinė e fėmijėve, tregon edhe mjeshtri shkrimi. Leksiku i tij ėshtė i kapshėm pėr lexuesit e vegjėl, gjuha e rrėfimit ėshtė e thjeshtė, spontane dhe e qartė, fjalitė nuk janė tepėr tė gjata, personazhet janė tė individualizuar mirė - me pak fjalė... Ai kėtu del njė prozator i mirė.

Anton Gojēaj

Se gazetaria dhe letėrsia mund tė shkojnė bashkė, kėtė e dėshmon edhe Ibrahim Berjashi. Ai shkruan pėr tė rritur dhe fėmijė dhe ėshtė ndėr krijuesit e njohur tė letėrsisė shqipe nė Mal tė Zi.
Vėllimi me tregime "Floēka e liqenit" ka gjithsej tridhjetė tregime, tė ndara nė katėr pjesė (cikle).
Tė shkruash pėr fėmijė do tė thotė tė kultivosh njė formė tė tė shkruarit qė pėrveē veēorive standarde artistiko-letrare nėnkupton edhe disa specifika qė e veēojnė nga letėrsia pėr tė rriturit.
Interpretimi qė merr parasysh disa nga kėrkesat kryesore tė letėrsisė pėr fėmijė (dhėnien e disa informacioneve/njohurive tė reja, pastaj funksioni argėtues, edukativ dhe estetik) mzu duk i pėrshtatshėm pėr tzi bėrė njė analizė tė qėndrueshme "anatomisė" letrare-artistike tė kėtij libri.
Pjesa dėrrmuese e tregimeve tė Berjashit zhvillohen nė liqen, apo nė brigjet e tij, por disa edhe nė Ulqin, gjegjėsisht nė (breg)det. Lexuesi i ri nė kėto tregime p.sh. mund tė mėsojė disa fjalė nga leksiku i peshkatarėve (objektet lundruese dhe pjesėt e tyre: suli, lundra, motoskafi, anija, popja, kiēi, kuverta, rremat, spiranca, grepi, fuzhnja, njica, tratka etj., pastaj disa emra peshqish: krapi, sardelja, gjumėca, por edhe shpezėsh e kafshėsh: pulėbardha, rosaku, albatrosi, madje edhe kali, dhelpra dhe ujku paraqiten krahas tyre, e gjithashtu edhe emra (vendesh) karakteristikė pėr viset buzė ujėrave: vau, gjiri, ishulli, liqeni, deti, mandej kėneta, kallmishta, bollujca, llopufi, shelgjishta...). Kėto fjalė jo vetėm se e pasurojnė fjalorin e fėmijėve, por si rrjedhojė edhe i zgjerojnė njohuritė e tyre.
Njė tjetėr kontribut i kėtyre tregimeve ėshtė se nė disa prej tyre kryepersonazhet, qė janė mė sė shpeshti dy fėmijėt simpatikė - Jani dhe Fani, ndėrmarrin ekspedita tė vogla hulumtuese, siē ndodh pėr shembull nė tregimin "Kali i drunjtė". Aventurierėt e rinj p.sh. zbulojnė njė anije tė mbytur dhe madje nxjerrin nė sipėrfaqe edhe amfora me vlerė. Nė kėtė mėnyrė, autori duke shkruar pėr liqenin dhe thesaret e fshehura nė tė, njėkohėsisht ngjall dashuri dhe respekt pėr liqenin, por ngacmon edhe kureshtjen e fėmijėve qė te ndonjėri mund tė ndezė dritėn jeshile pėr tė marrė rrugėn e studiuesit tė ardhshėm tė arkeologjisė apo historisė.
("- Kjo anije ėshtė e vjetėr dy mijė vjet, - filloi Petriti. - Kėtu pėr rreth liqenit jetonin labeatėt. Ata bėnin tregti me liburnėt, tė cilėt njiheshin si mjeshtėr tė zotė pėr ndėrtimin e anijeve. E kishin traditė qė nė kiē tė gdhendnin ndonjė totem - kokė ujku, gjarpėr..." - "Kali i drunjtė")
Personazhi i Floēkės, qė i jep emrin librit, ėshtė huazuar me sukses nga folklori kombėtar, por nė tregimin "Floēka e liqenit" autori krijon njė rrėfim origjinal nė fillim aq tė bukur ("Dy tė rinjtė dashurinė e palosėn nė shami prej dielli edhe e futėn nė vazot mė tė thella tė zemrės."), por nė fund edhe aq pikėllues, sepse Iliri ėshtė larguar nė det kurse Floēka, nusja e tij me dy fėmijė e pret e dėshpėruar. ("Mbase njė ditė do tė kthehet Iliri, - foli Floēka duke kujtuar me aq mall ditėt kur ia dhuroi krejt ēka fshihte nė shpirtin e saj tė trazuar. E shtrirė nė kullė, me njė sy mundohej tė flejė, kurse me tjetrin sodiste liqenin nė sfond. Pos ndonjė pulėbardhe qė ka humbur rrugėn, nė Vaun e Arbneshit tash sa kohė nuk dėgjohet askush.)
Sikur ta lexoja si njė rrėfim alegorik, fare lehtė Floēkėn do ta merrja si njė simbol pėr vetė liqenin e Shkodrės (ēzmė bie ndėrmend Rozafa!?) qė me shumė mallė pret kthimin e "ilirėve" tė vet.
Tregimi ėshtė shumė i bukur, megjithėse doza e dhimbjes mund tė jetė tepėr e fortė pėr fėmijė.
Humori ėshtė shumė i rėndėsishėm nė letėrsinė pėr fėmijė. Kėtė e di mirė edhe I. Berjashi, prandaj nė tregimet e tij lexuesi takon mjaft skena me vlera tė mirėfillta argėtuese e humoristike. Vetė Jani, njėri nga dy kryeprotagonistėt e shumicės sė tregimeve, qė paraqitet edhe si narrator (rrėfimtar) nė vetėn e parė, rregullisht gjendet nė situata komike, si p.sh. kur nė tregimin "Frika" e ngatėrron macen me ujkun, apo kur nė tregimin "Kali i drunjtė", sė pari hijen e anijes sė mbytur nėn ujė e shikon si njė hije fantazmė, e pastaj edhe koka e kalit nė kiēin e anijes i ngjason me njė gjarpėr laraman. Prandaj ai edhe mban nofkėn Jan frikacaku, tė cilėn nuk e do, por qė shpesh e mishėron.
Humori i Berjashit ėshtė i realizuar mirė, kryesisht i natyrshėm dhe besoj i pėrshtatshėm pėr psikologjinė e fėmijėve. Ky gjykim vlen pėr tė gjitha tregimet e kėtij vėllimi, veē jo pėr "Kuleta me bisht", qė ėshtė hartuar mirė stilistikisht, por si ngjarje nuk ėshtė njė gjetje e papritur, prandaj duke qenė njė truk aq i njohur nga pėrvoja jonė e pėrditshme, mund tė kritikohet pėr mungesė origjinaliteti.
Ndėrkaq, njė tregim qė mė ka pėlqyer mjaft nė kėtė kėnd vrojtimi ėshtė "Peshku". Edhe tregimi "Bima e kripės", veē tjerash, pėrmban vlera tė konsiderueshme argėtuese.
Jam mė se i bindur se falė humorit tė shėndoshė e tė sinqertė dhe vlerave argėtuese qė ofrojnė, kėto tregime do tė priten mirė nga fėmijėt.
Studiuesit bashkėkohorė tė letėrsisė pėr fėmijė parapėlqejnė qė vlerat edukuese tzi pėrfillin shumė mė pak se nė tė kaluarėn. Ata mendojnė se vlerat argėtuese dhe ato estetike, por edhe ato gnoseologjike, janė shumė mė tė rėndėsishme sesa vlerat pedagogjike, apo moralizimet didaktike.
Ibrahim Berjashi di tė bėjė humor, por ai nuk e humb nga vėmendja se fėmijėt janė krijesa tė njoma qė kanė nevojė pėr kėshilla, pėr mėsime dhe pėr edukatė. Disa nga tregimet e tij janė mjaft tė realizuara nė kėtė segment, madje fjalitė pėrmbyllėse tė tyre nganjėherė janė porosi tė mirėfillta, moralizuese (p.sh. "Kuleta me bisht", "Letra gjysmė e grisur"...).
Njė problem nė vete nė teorinė dhe kritikėn e letėrsisė pėr fėmijė paraqet ēėshtja se a duhet lejuar qė veprat letrare pėr fėmijė tė kenė pėrmbajtje qė mund tė japin mesazhe tė diskutueshme (?). Tregimet "Canushi" dhe "Lulushi" vėrtet janė tregime interesante dhe shumė prekėse, qė kanė pėrfundime tė bukura dhe me porosi shumė humane, por nė to pėrmendet njė personazh negativ, i paraqitur me njė emėr tė pėrgjithshėm, njerka, (qė i tillė haset edhe nė pėrrallat popullore, por edhe te vėllezėrit Grimm dhe te Anderseni), e qė nė kontekstin e jetės moderne, kur divorcet dhe martesat pėr tė dytėn, tė tretėn... herė janė gjithnjė e mė tė shpeshta, tregimet si ky mund tė kontribuojnė nė krijimin e paragjykimeve pėr njerkat moderne qė nė jetėn e pėrditshme nuk ėshtė e thėnė qė tė jenė gjithmonė dhe papėrjashtimisht: shtriga zemėrliga. Pėrndryshe, Canushi dhe Lulushi janė ndėr personazhet mė simpatikė tė librit.
Edhe njė sqarim pėr tė shmangur keqkuptimin: vėrejtjen e mėsipėrme duhet kuptuar si tė natyrės "pedagogjike" (qė sot bėhet rrallė), e jo estetike!
Berjashi, pėrveē se shkruan pėr gjėra interesante, qė ngacmojnė kureshtjen dhe nxisin fantazinė e fėmijėve, tregon edhe mjeshtri shkrimi. Leksiku i tij ėshtė i kapshėm pėr lexuesit e vegjėl, gjuha e rrėfimit ėshtė e thjeshtė, spontane dhe e qartė, fjalitė nuk janė tepėr tė gjata, personazhet janė tė individualizuara mirė - me pak fjalė... Ai kėtu del njė prozator i mirė.
Arti i tij shkėlqen herė pas here, madje me shumė forcė. Ja disa pėrshkrime shumė tė bukura: "Kur dielli nxori syrin mbi Bjeshkėt e Nemuna, liqenit i ishin qetėsuar valėt. Dukej si njė foshnje qė ėndėrron ėmbėl nė djep." ("Lundra e humbur") ose: "Pullazet e shtėpive fishkėllonin si tel violine." (Shkundėtari), apo: "Sytė e saj dukeshin si ndonjė arkė magjike, e mbushur margaritarė. Kur i hapte qepallat, rrezet e diellit piknin ar mbi shuplakat e bjeshkės, gufonte e gufonte blerimi. Kur kėndonte, zėri i saj tundte malet, e bilbilat nė atė melodi nuk pushonin dot duke u puthur." ("Baresha")
Fragmente tė tilla, tė qėndisura me shprehje tė pasura dhe stilistikisht tė bukura, tė cilat gjithsesi edhe e "edukojnė" shijen estetike tė lexuesit tė ri, gjenden pothuaj nė tė gjitha tregimet e kėtij libri.
Pas kėtij vėshtrimi, ndoshta edhe tepėr "akademik" e cikėrrimtar kur kihet parasysh sa rrallė botohen libra tė tillė nė gjuhėn shqipe nė Mal tė Zi, do tė ishte e padrejtė sikur Ibrahim Berjashi tė mos pėrgėzohej pėr liqenin e mrekullueshėm me thesaret e tij tė fshehta qė ua zbulon fėmijėve. Jam mė se i sigurt se "Floēkėn e liqenit" do ta lexojnė me ėndje jo vetėm fėmijėt nė Mal tė Zi, por edhe nė trevat e tjera ku lexohet shqip. Natyra e kėtyre tregimeve ėshtė e tillė sa qė mendoj se sikur tė pėrktheheshin nė ndonjė gjuhė tė huaj, do tė priteshin gjithashtu mirė.

 

DYER QE S’HAPPEN
 
Kam ardhur me tė gjitha historitė
Dhe fusnotat e ruajtura nėn lėkurėn e gjarpėrit
Hape portėn, jam unė qė tė kam kėrkuar kaherė
Mos ma vėrbo syrin me pendėl hutini
Adresa ime nuk ka ndėrruar
As javėn e pėrmbytjeve tė mėdha.
 
Hapi dyert, nuk jam as Don Kishot as Pirro
Personazhe tė kėsaj drame fatkeqe jemi unė e ti
Mos kėrko tė firmos me gjak fletpalosjen
Se mė vrave nėn pjergullėn e sorrave’
Hapi dyert ime zonjė tė shpallė dashuri si motit.
 

 

METAMORFOZE
 
Duke ikur nga nata e pėrrallave tė zeza
Sheshet e meteorėve
U emėruan dhimbje e historisė sime.
Ekspozitė qė djeg nė shpirtė
Edhe gjumin ta vjedh me gojė ujkonje
Kjo ishte e tėra
Qė hyri nė bllokun e xhepit tim prej bore.
Durimi, i biri i Havushės e Ademit
Tiranas i pasher, njizetvjeēar
U ripagėzua sot nė Athinė, Niko.
Edhe shpresa vlonjate porosit nga Hamburgu
Tash e tutje duhet kėrkuar Ursullėn
Adresė tjetėr nuk pranohet.
E kush do tė jemk unė
Stinėve qė vjen pas vitheve tė pelės
A e di njeri kėtė parashikim shurran.
PERSOSMERIA E FORMES

Mė nuk jemi tradicionalė
Sepse nė korzo dalim me njė kėpucė
Me bisht dhelpre pas shpine
Syzet pėr diell i vėmė edhe natėn
Kiur shtrihemi nė “krevatin francez”.
 
Sa shumė jemi pėrsosur
S’ka djallė ta definojė
Kėtė mit tė hijes sonė.
 
Cdo ditė lėngėzojmė shtrembėr
Nga xhelozia pėr parajsė e kosmos.
 
Nė rrugė pėrshėndetemi me dorė tė majtė
E gjumi s’na zė
Pa pėrtypur gomė aromatike
Por shėmbėt pėrsėri po na prishen.

STINE E MBRAPSHTE
 
Tėrė verėn i kemi ndjekur mushkajat
Edhe ethet s’na kanė ikur nga gjymtyrėt
Nuk vriten farmacistėt tataloshė
Qė s’kishin hapa qetėsimi pėr pacientėt e gjorė
As amerikanėt llupeshė t’I hidhnin n’litar
Pse mbeten pa frymė n’krevatin francez
Me prostitutat ruse e motrat shqiptare
Ec e bindi malsorėt e Briskut tė poshtėm
Tė ma heqin thikėn nga qafa ime e hollė
Pėr ta mbajtur njė meshė buzukiane
Nė kishen e dėnuar me vdekje
Edhe Balshėn e tretė deshėn ta nxjerrin nga varri
Se kishte pas thėnė ditėn e Motit tė Madh
-    jemi tė njė gjaku
Sa stinė e mbrapshtė!

 

 ME KISHTE PAS HARRUAR ROZAFA
 
Sėmundja e ujit e kishte pėrbirė
Si njė kokėrr portokalli
Trupin tim tė verdhė
Postjerėt adresėn
Mė kot e kėrkonin nė tryezėn e dallėndysheve
Qyteti po vdiste nga tėrbimi i kluajve tė tredhur.
 
Dita e vjeljes sė ullinjve
Po hynte nė javėn e tretė
Kush tė futet i pari nė laboratorium
Pėr tė konstatuar grupin e gjakut
Nė udhėkryq vetėm ora e zezė ulėrinė
Kur t’i shtrijmė gjymtyrėt e mpirė.
 
Se ē’ishte ēmendur Uliam Shekspiri
Nė dasmėn e peshqve me Hamletin marroq
Edhe njėqind vjetė po lutej Sabetaj Cevi
Pas mureve tė kullės sė Balshajve
Pėr tė mos e zbuluar udhėtimin e mesisė
Gjelat s’e thėrrasin dot agimin.
 
Mė kot vizatojmė fletėve tė zemrės lule
Duket se e kanė ngrėnė gjinkallat shiun
Njė stinė para se tė vdiste gushti
Mua mė kishte harruar Rozafa
Buzėt fosile nė shtėpinė e gjarpėrit
Vuajn dėnimin
Ura pikon vetėm lot harrimi.
RETORIKE
 
C’kemi mbushur kokat folklor
Botėn e tredhim me njė frymė
Punė e madhe se ē’ka thotė demoni
 
Kryesore historisė ia pėrkufizuam formėn
Uji do te vrapoje tatėpjetė malit
 
Tash ka vdekur formula e vjetėr
Fatn e drejtojmė me telekomandė
Asgjė nuk mbetet nė shuplakėn e Don Kishotit
 
Edhe orės sė murit ja kemi ndrruar ritmin
Koha do tė ecė pėr ne
Cigare mund te pimė kėmbė mbi kėmbė
Tėrė naten e vetmisė sė madhe

 


ORA E BRAKTISJES
 
Stinė e vashave troket nė derė
Mrekulli tjetėr
Nuk ka mbetur
As nė panairin e ėndrrave
 
Se shuan deti etjen
Sa njė thėrmi edhe dielli
Midis syve tanė.
 
Flisnin zemrat me drithėrimė
Plagėt zgjohen nga gjumi
As nė librin e tė harruarve shėnim zyrtarė
Se gjallojmė unė e ti
 
Histori e ēmendur
E kėtij mileniumi amoral
Ishim tė dėnuar
Tė vdesim pa u takuar
As diten e Shėn Valentinit
PARODIA E NATES SE PARE
 
Ti po vije nga njė kohė miti
Isha i gjorė pėr tė luftuar nė shesh
Dhėmbėt e gjarpėrit kush i duron
Ec e mos vdis midis ėndėrrės e flakės
Kush po thotė se nė ditėn e lumit
Djalli s’i kishte hequr brekėt
Edhe luante dramėn e Piratit pordhec
 
Gjeli i pa mėshirė pret agimin pas dere
Ama vdekja dhuratė shumė e vogel;
Atė sekondė flijimi
 
Pasqyra mėrgon pėrtej kopshtit tė ēmendur
Trupi im pėr tokė i kishte humbur tė gjitha betejat
Edhe sa shekuj duhet pritur kamarieren
Pėr njė kafe mėngjesi
Mbase do tė ringjallem.
LETER POETEVE
 
Ju poet keni zmerėn e drerit
Me plotikanėt
Punėt u shkojnė pisk.
 
E dini pse ka ndodhur ky incident
Vashat adhurojnė poetėt
Vashat s’i duan politikanėt
Pushtetarė
Mos firmosni dekretė
Pėr ta dėnuar poezinė me gjithė poetė.
 
Bukuria e stinėve ėshtė e poetėve
Politikan ju vdisni pėr atdhe
Nė mes shalėve tė kameriereve.
 
Poetėt pėrherė mbesin tė gjallė
Nė zemrat ne vashave.

 

CILA VDEKJE MUND TE JETE ME E EMBEL?
 
Cila vdekje mund tė jetė e ėmbėl
Hyrja nė albumin e Majkėl Xheksonit spirtuoz
Apo nata e vetme nė restaurantin “Teuta”
Tė kalasė sė brishtė tė Ulqinit baladė
 
Cila ka mė shumė hoje
Buzėqeshja hemletiane e Rexhep Mitrovicės
Skallėve tė teatrit koqeqen tė Parisit
Bukuria e dhembjeve tė Nėnė Terezės nė Kalkutė
Apo dalja e Dedė Gjo Lulit
Atje lartė nė maje tė Deēiqit s bashku me malėsorė
Pėr tė thėnė se jam
 
Cila t’i qumėshton buzėt shumė mė shumė
Kalaveshi I rrushit tė pjekur nė fushėn e Cemit
Sharkia e Dervish Shaqės
Apo shalėt e Dijanės qė e alivanosi pėrjetė princin anglez
 
Nuk ka shije
Vdekja nėn kėmishėn e kėrrmillit
As me syze tė zbritura mbi hundė
 E JASHTZAKONSHME
 
Mė kishin dėnuar me vdekje
Fshatarėt e katundit Ljare
Mua shtegtarin e braktisur.
 
Nė klinikėn e errėsirės
Kishte mbetur e varur nė litar
Historia e sėmėmundjes
“Gjysėmshekulli” zjarr e ankth
Nėpėr duart prej likeni
Vetėm ėndėrrat kishin ardhur me stinėt
Ishin ngrėnė pa bukė
Edhe tiset e kujtimeve.
 
E Jashtzakonshme
ēerdhet e laraskės me njė ve qyqeje nė mes
edhe kur bie shi
etja puthė me gjethin e shelgut
 
Unė njė zog I plagosur
Me trurin e shpėrlarė nėpėr kanalizim
Frut I kėsaj gėshtenje qė s’rron dot
Algė e orės sė malit qė pret tė ushtrojė
Nga zėrat shqip
 
Edhe pas ndėrhyrjes klandestine tė kirurgut
Duhet ngritur me dekret nga varri tė vdekurit
Qė t’u predikojnė tė gjallėve
Pėrse kaq shumė mė ėshtė hapur zemra.
 
   

Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de  nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen.

Na vuni nė Favorite

 
  Service
Hotel/Villė
Duqane/Shop's
Shitblerje/Sales/
Dhomė/Rooms/
Apartments
Autokampė/
  Politika dhe Administratė
Kuvendi Komunes
Kryetari Komunės
KABINETI  KRYETARIT 
  Sherbimet
Sherbimi pėr punė tė Kuvendit
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe

ne filim