|
Kultura koha e lire |
|
|
|
Ibrahim Berjashi
Pionier nė shumė fusha
Duke folur pėr ndihmesėn e Berjashit nė publicistikė, kryetari i SHAI Art
Club, mr. Haxhi Shabani tha se ndihmesa e tij pėr shqiptarėt nė Malin e Zi
ėshtė e dorės sė parė, sepse ai duke qenė korrespondent i Rilindjes pėr shumė
vjet, arriti qė me dhėnien e informacioneve pėr trevat shqiptare tė kėsaj ane,
tė bėjė integrimin e tyre ne mediumin themelor pėr shqiptarėt e ish Jugosllavisė.
Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve Art Club nga Ulqini organizoi tė hėnėn
nė Bibliotekėn e Qytetit nė Ulqin mbrėmje kushtuar 60-vjetorit tė lindjes dhe
40-vjetorit tė krijimtarisė sė shkrimtarit dhe publicistit Ibrahim Berjashi.
Kryetari i SHAI Art Club, mr. Haxhi Shabani, theksoi se portretin e
shkrimtarit dhe publicistit Ibrahim Berjashi duhet parė nė tri fusha: nė
gazetari, nė letėrsi dhe nė organizimin e veprimtarive kulturore.
Sipas Shabanit, edhe pse Berjashi ėshtė pėrfaqėsues i brezit tė mesėm nė fushat
e pėrmendura, pėr shqiptarėt nė Malin e Zi ka edhe rolin e pionierit.
Duke folur pėr ndihmesėn e Berjashit nė publicistikė, Shabani tha se ndihmesa e
tij pėr shqiptarėt nė Malin e Zi ėshtė e dorės sė parė, sepse ai duke qenė
korrespondent i Rilindjes pėr shumė vjet, arriti qė me dhėnien e
informacioneve pėr trevat shqiptare tė kėsaj ane, tė bėjė integrimin e tyre ne
mediumin themelor pėr shqiptarėt e ish Jugosllavisė.
Sa i pėrket kontributit tė Berjashit nė fushėn e letėrsisė te shqiptarėt
nė Mal tė Zi, ai tha se Berjashi ėshtė pa dyshim njė nga emrat qė e ka mbajtur
gjallė kėtė gem tė letėrsisė shqiptare nė pėrgjithėsi.
Shabani vlerėsoi edhe rolin e Ibrahim Berjashit si organizator kulturor, duke
theksuar se ai ka dhėnė njė ndihmesė nė krijimin e shoqatave kulturore.
Ai ėshtė ideator, njė nga themeluesit dhe kryetar i parė i SHAI Art Club, tha
Shabani.
Vetė Berjashi tha se tė merresh me gazetari ėshtė punė mė e vėshtirė sesa e
minatorit.
Nuk ka profesion mė tė vėshtirė. Unė e kam njė ves shumė tė keq - jetoj me
lajmin 24 orė dhe ai ėshtė pjesė e jetės sime. Kam hyrė nė njė tunel. Cila do tė
jetė dalja ime nuk e di, theksoi ai.
Pėr veprimtarinė e Berjashit gjatė mbrėmjes folėn edhe dr. Bahri Brisku,
shkrimtari Hajro Ulqinaku, drejtori i Televizionit Teuta, Izedin Dino Ramoviq,
kompozitori Fiqiri Hasanaga, kėngėtari dhe drejtori i Qendrės sė Kulturės nė
Ulqin, Shaban Gjeka, deputeti Luigj Shkreli dhe shkrimtari Asllan Bisha.
Po ashtu lexuan poezi shkrimtari Hajro Ulqinaku, poetet Lumnije Hoxha dhe Senada
Veliqi, poeti Hajredin Kovaēi, Ali Gjeēbritaj, kurse nxėnėset e shkollės sė
mesme Jehona Salaj, Marina Luloviq, Antigona Nimanbegu dhe Rita Lulgjuraj
deklamuan vargje nga krijimtaria e Berjashit.
I.Kallaba
Berjashi, pėrveē se shkruan pėr gjėra interesante, qė
ngacmojnė kureshtjen dhe nxisin fantazinė e fėmijėve, tregon edhe mjeshtri
shkrimi. Leksiku i tij ėshtė i kapshėm pėr lexuesit e vegjėl, gjuha e rrėfimit
ėshtė e thjeshtė, spontane dhe e qartė, fjalitė nuk janė tepėr tė gjata,
personazhet janė tė individualizuar mirė - me pak fjalė... Ai kėtu del njė
prozator i mirė.
Anton Gojēaj
Se gazetaria dhe letėrsia mund tė shkojnė bashkė, kėtė e dėshmon edhe Ibrahim
Berjashi. Ai shkruan pėr tė rritur dhe fėmijė dhe ėshtė ndėr krijuesit e njohur
tė letėrsisė shqipe nė Mal tė Zi.
Vėllimi me tregime "Floēka e liqenit" ka gjithsej tridhjetė tregime, tė ndara nė
katėr pjesė (cikle).
Tė shkruash pėr fėmijė do tė thotė tė kultivosh njė formė tė tė shkruarit qė
pėrveē veēorive standarde artistiko-letrare nėnkupton edhe disa specifika qė e
veēojnė nga letėrsia pėr tė rriturit.
Interpretimi qė merr parasysh disa nga kėrkesat kryesore tė letėrsisė pėr fėmijė
(dhėnien e disa informacioneve/njohurive tė reja, pastaj funksioni argėtues,
edukativ dhe estetik) mzu duk i pėrshtatshėm pėr tzi bėrė njė analizė tė
qėndrueshme "anatomisė" letrare-artistike tė kėtij libri.
Pjesa dėrrmuese e tregimeve tė Berjashit zhvillohen nė liqen, apo nė brigjet e
tij, por disa edhe nė Ulqin, gjegjėsisht nė (breg)det. Lexuesi i ri nė kėto
tregime p.sh. mund tė mėsojė disa fjalė nga leksiku i peshkatarėve (objektet
lundruese dhe pjesėt e tyre: suli, lundra, motoskafi, anija, popja, kiēi,
kuverta, rremat, spiranca, grepi, fuzhnja, njica, tratka etj., pastaj disa emra
peshqish: krapi, sardelja, gjumėca, por edhe shpezėsh e kafshėsh: pulėbardha,
rosaku, albatrosi, madje edhe kali, dhelpra dhe ujku paraqiten krahas tyre, e
gjithashtu edhe emra (vendesh) karakteristikė pėr viset buzė ujėrave: vau, gjiri,
ishulli, liqeni, deti, mandej kėneta, kallmishta, bollujca, llopufi, shelgjishta...).
Kėto fjalė jo vetėm se e pasurojnė fjalorin e fėmijėve, por si rrjedhojė edhe i
zgjerojnė njohuritė e tyre.
Njė tjetėr kontribut i kėtyre tregimeve ėshtė se nė disa prej tyre
kryepersonazhet, qė janė mė sė shpeshti dy fėmijėt simpatikė - Jani dhe Fani,
ndėrmarrin ekspedita tė vogla hulumtuese, siē ndodh pėr shembull nė tregimin
"Kali i drunjtė". Aventurierėt e rinj p.sh. zbulojnė njė anije tė mbytur dhe
madje nxjerrin nė sipėrfaqe edhe amfora me vlerė. Nė kėtė mėnyrė, autori duke
shkruar pėr liqenin dhe thesaret e fshehura nė tė, njėkohėsisht ngjall dashuri
dhe respekt pėr liqenin, por ngacmon edhe kureshtjen e fėmijėve qė te ndonjėri
mund tė ndezė dritėn jeshile pėr tė marrė rrugėn e studiuesit tė ardhshėm tė
arkeologjisė apo historisė.
("- Kjo anije ėshtė e vjetėr dy mijė vjet, - filloi Petriti. - Kėtu pėr rreth
liqenit jetonin labeatėt. Ata bėnin tregti me liburnėt, tė cilėt njiheshin si
mjeshtėr tė zotė pėr ndėrtimin e anijeve. E kishin traditė qė nė kiē tė
gdhendnin ndonjė totem - kokė ujku, gjarpėr..." - "Kali i drunjtė")
Personazhi i Floēkės, qė i jep emrin librit, ėshtė huazuar me sukses nga
folklori kombėtar, por nė tregimin "Floēka e liqenit" autori krijon njė rrėfim
origjinal nė fillim aq tė bukur ("Dy tė rinjtė dashurinė e palosėn nė shami prej
dielli edhe e futėn nė vazot mė tė thella tė zemrės."), por nė fund edhe aq
pikėllues, sepse Iliri ėshtė larguar nė det kurse Floēka, nusja e tij me dy
fėmijė e pret e dėshpėruar. ("Mbase njė ditė do tė kthehet Iliri, - foli Floēka
duke kujtuar me aq mall ditėt kur ia dhuroi krejt ēka fshihte nė shpirtin e saj
tė trazuar. E shtrirė nė kullė, me njė sy mundohej tė flejė, kurse me tjetrin
sodiste liqenin nė sfond. Pos ndonjė pulėbardhe qė ka humbur rrugėn, nė Vaun e
Arbneshit tash sa kohė nuk dėgjohet askush.)
Sikur ta lexoja si njė rrėfim alegorik, fare lehtė Floēkėn do ta merrja si njė
simbol pėr vetė liqenin e Shkodrės (ēzmė bie ndėrmend Rozafa!?) qė me shumė
mallė pret kthimin e "ilirėve" tė vet.
Tregimi ėshtė shumė i bukur, megjithėse doza e dhimbjes mund tė jetė tepėr e
fortė pėr fėmijė.
Humori ėshtė shumė i rėndėsishėm nė letėrsinė pėr fėmijė. Kėtė e di mirė edhe I.
Berjashi, prandaj nė tregimet e tij lexuesi takon mjaft skena me vlera tė
mirėfillta argėtuese e humoristike. Vetė Jani, njėri nga dy kryeprotagonistėt e
shumicės sė tregimeve, qė paraqitet edhe si narrator (rrėfimtar) nė vetėn e parė,
rregullisht gjendet nė situata komike, si p.sh. kur nė tregimin "Frika" e
ngatėrron macen me ujkun, apo kur nė tregimin "Kali i drunjtė", sė pari hijen e
anijes sė mbytur nėn ujė e shikon si njė hije fantazmė, e pastaj edhe koka e
kalit nė kiēin e anijes i ngjason me njė gjarpėr laraman. Prandaj ai edhe mban
nofkėn Jan frikacaku, tė cilėn nuk e do, por qė shpesh e mishėron.
Humori i Berjashit ėshtė i realizuar mirė, kryesisht i natyrshėm dhe besoj i
pėrshtatshėm pėr psikologjinė e fėmijėve. Ky gjykim vlen pėr tė gjitha tregimet
e kėtij vėllimi, veē jo pėr "Kuleta me bisht", qė ėshtė hartuar mirė
stilistikisht, por si ngjarje nuk ėshtė njė gjetje e papritur, prandaj duke qenė
njė truk aq i njohur nga pėrvoja jonė e pėrditshme, mund tė kritikohet pėr
mungesė origjinaliteti.
Ndėrkaq, njė tregim qė mė ka pėlqyer mjaft nė kėtė kėnd vrojtimi ėshtė "Peshku".
Edhe tregimi "Bima e kripės", veē tjerash, pėrmban vlera tė konsiderueshme
argėtuese.
Jam mė se i bindur se falė humorit tė shėndoshė e tė sinqertė dhe vlerave
argėtuese qė ofrojnė, kėto tregime do tė priten mirė nga fėmijėt.
Studiuesit bashkėkohorė tė letėrsisė pėr fėmijė parapėlqejnė qė vlerat edukuese
tzi pėrfillin shumė mė pak se nė tė kaluarėn. Ata mendojnė se vlerat argėtuese
dhe ato estetike, por edhe ato gnoseologjike, janė shumė mė tė rėndėsishme sesa
vlerat pedagogjike, apo moralizimet didaktike.
Ibrahim Berjashi di tė bėjė humor, por ai nuk e humb nga vėmendja se fėmijėt
janė krijesa tė njoma qė kanė nevojė pėr kėshilla, pėr mėsime dhe pėr edukatė.
Disa nga tregimet e tij janė mjaft tė realizuara nė kėtė segment, madje fjalitė
pėrmbyllėse tė tyre nganjėherė janė porosi tė mirėfillta, moralizuese (p.sh. "Kuleta
me bisht", "Letra gjysmė e grisur"...).
Njė problem nė vete nė teorinė dhe kritikėn e letėrsisė pėr fėmijė paraqet
ēėshtja se a duhet lejuar qė veprat letrare pėr fėmijė tė kenė pėrmbajtje qė
mund tė japin mesazhe tė diskutueshme (?). Tregimet "Canushi" dhe "Lulushi"
vėrtet janė tregime interesante dhe shumė prekėse, qė kanė pėrfundime tė bukura
dhe me porosi shumė humane, por nė to pėrmendet njė personazh negativ, i
paraqitur me njė emėr tė pėrgjithshėm, njerka, (qė i tillė haset edhe nė
pėrrallat popullore, por edhe te vėllezėrit Grimm dhe te Anderseni), e qė nė
kontekstin e jetės moderne, kur divorcet dhe martesat pėr tė dytėn, tė tretėn...
herė janė gjithnjė e mė tė shpeshta, tregimet si ky mund tė kontribuojnė nė
krijimin e paragjykimeve pėr njerkat moderne qė nė jetėn e pėrditshme nuk ėshtė
e thėnė qė tė jenė gjithmonė dhe papėrjashtimisht: shtriga zemėrliga. Pėrndryshe,
Canushi dhe Lulushi janė ndėr personazhet mė simpatikė tė librit.
Edhe njė sqarim pėr tė shmangur keqkuptimin: vėrejtjen e mėsipėrme duhet kuptuar
si tė natyrės "pedagogjike" (qė sot bėhet rrallė), e jo estetike!
Berjashi, pėrveē se shkruan pėr gjėra interesante, qė ngacmojnė kureshtjen dhe
nxisin fantazinė e fėmijėve, tregon edhe mjeshtri shkrimi. Leksiku i tij ėshtė i
kapshėm pėr lexuesit e vegjėl, gjuha e rrėfimit ėshtė e thjeshtė, spontane dhe e
qartė, fjalitė nuk janė tepėr tė gjata, personazhet janė tė individualizuara
mirė - me pak fjalė... Ai kėtu del njė prozator i mirė.
Arti i tij shkėlqen herė pas here, madje me shumė forcė. Ja disa pėrshkrime
shumė tė bukura: "Kur dielli nxori syrin mbi Bjeshkėt e Nemuna, liqenit i ishin
qetėsuar valėt. Dukej si njė foshnje qė ėndėrron ėmbėl nė djep." ("Lundra e
humbur") ose: "Pullazet e shtėpive fishkėllonin si tel violine." (Shkundėtari),
apo: "Sytė e saj dukeshin si ndonjė arkė magjike, e mbushur margaritarė. Kur i
hapte qepallat, rrezet e diellit piknin ar mbi shuplakat e bjeshkės, gufonte e
gufonte blerimi. Kur kėndonte, zėri i saj tundte malet, e bilbilat nė atė melodi
nuk pushonin dot duke u puthur." ("Baresha")
Fragmente tė tilla, tė qėndisura me shprehje tė pasura dhe stilistikisht tė
bukura, tė cilat gjithsesi edhe e "edukojnė" shijen estetike tė lexuesit tė ri,
gjenden pothuaj nė tė gjitha tregimet e kėtij libri.
Pas kėtij vėshtrimi, ndoshta edhe tepėr "akademik" e cikėrrimtar kur kihet
parasysh sa rrallė botohen libra tė tillė nė gjuhėn shqipe nė Mal tė Zi, do tė
ishte e padrejtė sikur Ibrahim Berjashi tė mos pėrgėzohej pėr liqenin e
mrekullueshėm me thesaret e tij tė fshehta qė ua zbulon fėmijėve. Jam mė se i
sigurt se "Floēkėn e liqenit" do ta lexojnė me ėndje jo vetėm fėmijėt nė Mal tė
Zi, por edhe nė trevat e tjera ku lexohet shqip. Natyra e kėtyre tregimeve ėshtė
e tillė sa qė mendoj se sikur tė pėrktheheshin nė ndonjė gjuhė tė huaj, do tė
priteshin gjithashtu mirė.
DYER QE SHAPPEN
Kam ardhur me tė gjitha historitė
Dhe fusnotat e ruajtura nėn lėkurėn e
gjarpėrit
Hape portėn, jam unė qė tė kam kėrkuar
kaherė
Mos ma vėrbo syrin me pendėl hutini
Adresa ime nuk ka ndėrruar
As javėn e pėrmbytjeve tė mėdha.
Hapi dyert, nuk jam as Don Kishot as Pirro
Personazhe tė kėsaj drame fatkeqe jemi unė e
ti
Mos kėrko tė firmos me gjak fletpalosjen
Se mė vrave nėn pjergullėn e sorrave
Hapi dyert ime zonjė tė shpallė dashuri si
motit.
|
METAMORFOZE
Duke ikur nga nata e pėrrallave tė zeza
Sheshet e meteorėve
U emėruan dhimbje e historisė sime.
Ekspozitė qė djeg nė shpirtė
Edhe gjumin ta vjedh me gojė ujkonje
Kjo ishte e tėra
Qė hyri nė bllokun e xhepit tim prej bore.
Durimi, i biri i Havushės e Ademit
Tiranas i pasher, njizetvjeēar
U ripagėzua sot nė Athinė, Niko.
Edhe shpresa vlonjate porosit nga Hamburgu
Tash e tutje duhet kėrkuar Ursullėn
Adresė tjetėr nuk pranohet.
E kush do tė jemk unė
Stinėve qė vjen pas vitheve tė pelės
A e di njeri kėtė parashikim shurran.
|
PERSOSMERIA E FORMES
Mė nuk jemi tradicionalė
Sepse nė korzo dalim me njė kėpucė
Me bisht dhelpre pas shpine
Syzet pėr diell i vėmė edhe natėn
Kiur shtrihemi nė krevatin francez.
Sa shumė jemi pėrsosur
Ska djallė ta definojė
Kėtė mit tė hijes sonė.
Cdo ditė lėngėzojmė shtrembėr
Nga xhelozia pėr parajsė e kosmos.
Nė rrugė pėrshėndetemi me dorė tė majtė
E gjumi sna zė
Pa pėrtypur gomė aromatike
Por shėmbėt pėrsėri po na prishen.
|
STINE E MBRAPSHTE
Tėrė verėn i kemi ndjekur mushkajat
Edhe ethet sna kanė ikur nga gjymtyrėt
Nuk vriten farmacistėt tataloshė
Qė skishin hapa qetėsimi pėr pacientėt e
gjorė
As amerikanėt llupeshė tI hidhnin nlitar
Pse mbeten pa frymė nkrevatin francez
Me prostitutat ruse e motrat shqiptare
Ec e bindi malsorėt e Briskut tė poshtėm
Tė ma heqin thikėn nga qafa ime e hollė
Pėr ta mbajtur njė meshė buzukiane
Nė kishen e dėnuar me vdekje
Edhe Balshėn e tretė deshėn ta nxjerrin nga
varri
Se kishte pas thėnė ditėn e Motit tė Madh
- jemi tė njė gjaku
Sa stinė e mbrapshtė!
|
ME KISHTE PAS HARRUAR ROZAFA
Sėmundja e ujit e kishte pėrbirė
Si njė kokėrr portokalli
Trupin tim tė verdhė
Postjerėt adresėn
Mė kot e kėrkonin nė tryezėn e dallėndysheve
Qyteti po vdiste nga tėrbimi i kluajve tė
tredhur.
Dita e vjeljes sė ullinjve
Po hynte nė javėn e tretė
Kush tė futet i pari nė laboratorium
Pėr tė konstatuar grupin e gjakut
Nė udhėkryq vetėm ora e zezė ulėrinė
Kur ti shtrijmė gjymtyrėt e mpirė.
Se ēishte ēmendur Uliam Shekspiri
Nė dasmėn e peshqve me Hamletin marroq
Edhe njėqind vjetė po lutej Sabetaj Cevi
Pas mureve tė kullės sė Balshajve
Pėr tė mos e zbuluar udhėtimin e mesisė
Gjelat se thėrrasin dot agimin.
Mė kot vizatojmė fletėve tė zemrės lule
Duket se e kanė ngrėnė gjinkallat shiun
Njė stinė para se tė vdiste gushti
Mua mė kishte harruar Rozafa
Buzėt fosile nė shtėpinė e gjarpėrit
Vuajn dėnimin
Ura pikon vetėm lot harrimi.
|
RETORIKE
Ckemi mbushur kokat folklor
Botėn e tredhim me njė frymė
Punė e madhe se ēka thotė demoni
Kryesore historisė ia pėrkufizuam formėn
Uji do te vrapoje tatėpjetė malit
Tash ka vdekur formula e vjetėr
Fatn e drejtojmė me telekomandė
Asgjė nuk mbetet nė shuplakėn e Don Kishotit
Edhe orės sė murit ja kemi ndrruar ritmin
Koha do tė ecė pėr ne
Cigare mund te pimė kėmbė mbi kėmbė
Tėrė naten e vetmisė sė madhe
|
ORA E BRAKTISJES
Stinė e vashave troket nė derė
Mrekulli tjetėr
Nuk ka mbetur
As nė panairin e ėndrrave
Se shuan deti etjen
Sa njė thėrmi edhe dielli
Midis syve tanė.
Flisnin zemrat me drithėrimė
Plagėt zgjohen nga gjumi
As nė librin e tė harruarve shėnim zyrtarė
Se gjallojmė unė e ti
Histori e ēmendur
E kėtij mileniumi amoral
Ishim tė dėnuar
Tė vdesim pa u takuar
As diten e Shėn Valentinit
|
PARODIA E NATES SE PARE
Ti po vije nga njė kohė miti
Isha i gjorė pėr tė luftuar nė shesh
Dhėmbėt e gjarpėrit kush i duron
Ec e mos vdis midis ėndėrrės e flakės
Kush po thotė se nė ditėn e lumit
Djalli si kishte hequr brekėt
Edhe luante dramėn e Piratit pordhec
Gjeli i pa mėshirė pret agimin pas dere
Ama vdekja dhuratė shumė e vogel;
Atė sekondė flijimi
Pasqyra mėrgon pėrtej kopshtit tė ēmendur
Trupi im pėr tokė i kishte humbur tė gjitha
betejat
Edhe sa shekuj duhet pritur kamarieren
Pėr njė kafe mėngjesi
Mbase do tė ringjallem.
|
LETER POETEVE
Ju poet keni zmerėn e drerit
Me plotikanėt
Punėt u shkojnė pisk.
E dini pse ka ndodhur ky incident
Vashat adhurojnė poetėt
Vashat si duan politikanėt
Pushtetarė
Mos firmosni dekretė
Pėr ta dėnuar poezinė me gjithė poetė.
Bukuria e stinėve ėshtė e poetėve
Politikan ju vdisni pėr atdhe
Nė mes shalėve tė kameriereve.
Poetėt pėrherė mbesin tė gjallė
Nė zemrat ne vashave.
|
CILA VDEKJE MUND TE JETE ME E EMBEL?
Cila vdekje mund tė jetė e ėmbėl
Hyrja nė albumin e Majkėl Xheksonit spirtuoz
Apo nata e vetme nė restaurantin Teuta
Tė kalasė sė brishtė tė Ulqinit baladė
Cila ka mė shumė hoje
Buzėqeshja hemletiane e Rexhep Mitrovicės
Skallėve tė teatrit koqeqen tė Parisit
Bukuria e dhembjeve tė Nėnė Terezės nė
Kalkutė
Apo dalja e Dedė Gjo Lulit
Atje lartė nė maje tė Deēiqit s bashku me
malėsorė
Pėr tė thėnė se jam
Cila ti qumėshton buzėt shumė mė shumė
Kalaveshi I rrushit tė pjekur nė fushėn e
Cemit
Sharkia e Dervish Shaqės
Apo shalėt e Dijanės qė e alivanosi pėrjetė
princin anglez
Nuk ka shije
Vdekja nėn kėmishėn e kėrrmillit
As me syze tė zbritura mbi hundė
|
E JASHTZAKONSHME
Mė kishin dėnuar me vdekje
Fshatarėt e katundit Ljare
Mua shtegtarin e braktisur.
Nė klinikėn e errėsirės
Kishte mbetur e varur nė litar
Historia e sėmėmundjes
Gjysėmshekulli zjarr e ankth
Nėpėr duart prej likeni
Vetėm ėndėrrat kishin ardhur me stinėt
Ishin ngrėnė pa bukė
Edhe tiset e kujtimeve.
E Jashtzakonshme
ēerdhet e laraskės me njė ve qyqeje nė mes
edhe kur bie shi
etja puthė me gjethin e shelgut
Unė njė zog I plagosur
Me trurin e shpėrlarė nėpėr kanalizim
Frut I kėsaj gėshtenje qė srron dot
Algė e orės sė malit qė pret tė ushtrojė
Nga zėrat shqip
Edhe pas ndėrhyrjes klandestine tė kirurgut
Duhet ngritur me dekret nga varri tė
vdekurit
Qė tu predikojnė tė gjallėve
Pėrse kaq shumė mė ėshtė hapur zemra.
|
|
|
|
Tekstet e
prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine
Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten
sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt
muss
nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen. |
|
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe |
|
|