|
Kultura koha e lire |
|
|
|
Hajro Ulqinaku
Hajro Ulqinaku
Ka lindur me
3 maj tė vitit 1938 nė lagjen Rana tė Ulqinit. Shkollėn fillore dhe tetėvjeēaren
i ka mbaruar nė kėtė qytet. Shkollėn e mesme tė mėsuesisė - Normalen e ka kryer
nė Prishtinė. Ėshtė diplomuar nė Beograd pėr Gjuhė dhe Letėrsi Shqipe.
Me mbarimin e shkollave ai shėrbeu pėr shumė vite nė arsim nė Mal tė Zi e nė
Kosovė.
Nė vitet 1967/68 fillon stazhin e tij tė gjatė si gazetar, fillimisht nė Radio -
Prishtina. Nga maji i vitit 1974, deri nė pėrjashtim nga puna prej forcave
policore serbe, mė 5 korrik 1990, ishte redaktor i Redaksisė sė Programit pėr
Fėmijė nė Televizionin e Prishtinės.
Ka dhėnė kontribut nė themelimin e seksioneve letrare si dhe si anėtar i
redaksive tė revistave: Zgjimi, GEP, Pionieri, Fati dhe Okarina. Aktualisht
ėshtė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės, i Lidhjes sė Gazetarėve tė
Kosovės, si dhe anėtar i Bashkimit tė Krijuesve Shqiptarė nė Mal tė Zi.
Vepra letrare e zotit Hajro ėshtė mjaft e gjerė dhe tė duket se motivet pėr
detin ai i ka ēuar gjer nė shterrje, ēka mund tė themi pa hezitim e me siguri
profesionale se ai ėshtė i vetmi autor shqiptar qė ka shkruar mjaft libra pėr
detin. Siē thotė dhe prof. Astrit Bishqemi nė librin e tij "Historia e letėrsisė
shqiptare pėr fėmijė": "Hajro Ulqinaku ėshtė shkrimtari i ekzotikės bregdetare
tė Ulqinit, njohės shumė i mirė i mjediseve tė detit, nga ku e merr temėn
pothuajse tėrė krijimtaria e tij letrare pėr fėmijė".
Unė nė fjalėn time nuk kam ndėrmend tė bėj analizėn e librit voluminoz "Libri
pėr detin", botim i Shtėpisė Botuese "Toena" - Tiranė, sepse fort bukur analizat
dhe persiatjet janė bėrė nga kritikė tė njohur e me zė nė fushėn e krijimtarisė
pėr fėmijė, por do tė ndalem nė disa aspekte qė rrokin anėn strukturore e humane
tė veprės.
Hajro Ulqinaku, duke qenė edhe poet, tėrėsinė e veprės sė vet e ka parė dhe
trajtuar me njė kolor mbresėlėnės poetik, ēka e ka bėrė mjaft tėrheqėse dhe
interesante, por edhe emocionale, veēantisht pėr lexuesin fėmijė e tė riun.
Krijimi i emocioneve nėpėrmjet pėrjetimeve qė pėrfton lexuesi gjatė shfletimit
tė veprės, luajnė njė rol efektiv e ngacmues nė pasurimin e botės e tė
ndėrgjegjes, si dhe nė edukimin nė frymėn e dashurisė pėr tė bukurėn, pėr detin,
pėr jetėn.
Hajro Ulqinaku s` ka hipur tani te Kalaja e Ulqint dhe kundron rreth e qark
hapėsirėn ujore. Nė kėtė rast ai do tė ishte njė konstatues i mėrzitshėm dhe
recitativist. Them kėshtu, sepse nė pamje tė parė tė krijohet pėrshtypja se pėr
detin, si pėr ēdo fenomen tjetėr natyror mund tė shkruhet aq sa mund tė shkruhet,
sa arrin gjykimin e monotematikės. Por, pėrnjėherė gabohesh. Kur lexon e studion
veprėn e Ulqinakut shikon se deti ėshtė parė gjithnjė si sfond i ngjarjeve qė
shtjellohen aq bukur rreth tij dhe pėr tė. Deti ėshtė parė me fytyrė njeriu, me
trup njeriu, me gjykim njeriu. Deti ėshtė parė nė dualitetin njerėzor: me tė
mirat dhe tė kėqijat e tij, ėshtė parė nė bunacėn, qetėsinė, por edhe nė burėn,
tallazitjen e egėr tė tij. Pra, njė det jetėsor qė zgjidh nyjet dhe dilemat, njė
det filozof e plak i urtė, njė det qė tė rri gjithnjė afėr, por herė-herė tė
ikėn edhe larg, njė det qė fsheh misteret, por gjithmonė tė dhuron edhe koralet
e ndritshme. Dhe, tė gjithė kėtė filozofi e psikologji, autori e ka dhėnė me
struktura tė ndryshme tekstore. E ka dhėnė edhe me poezinė edhe me tregimin,
edhe me skicėn edhe me miniromanin, edhe me novelėn, edhe me romanin. E ka dhėnė
nė njė libėr me pak faqe, qė tė mos rėndojė fėmijėt, por edhe me shumė faqe, e
ka dhėnė me monologje, e veēanėrisht me dialogje, e ka dhėnė me ngjarje e
veprime tė befta, si dhe me shpalosje ēudirash qė nxisin fėmijėt tė jenė
leximtarė tė zellshėm, por edhe pėrftues tė mesazheve qė pėrcjell zoti Hajro nė
librat e tij, qė lidhen me dashurinė pėr librin, shkollėn, familjen, vendlindjen,
dhelindjen e tė parėve tė tij. Kjo gjė reflektohet jo vetėm nė pasqyrimin e
mjediseve, por edhe te emėrtimet e personazheve, qė janė thjeshtė dhe vetėm
shqiptarė.
Hajro Ulqinaku, duke qenė njė shkrimtar i pėrkushtuar i letėrsisė pėr fėmijė, me
veprėn dinjitoze e tė vlerėsueshme, ai pa mėdyshje ka peshėn e vet nė laryshinė
e autorėve tė sotėm shqiptarė pėr fėmijė e tė rinj. Kėtė e vėrteton dhe e
dėshmon jo vetėm botimi i veprės sė tij nė Prishtinė, Tiranė, Ulqin, Podgoricė,
Shkodėr, Shkup etj., por edhe ribotimi i disahershėm i veprave tė tij.
Pėr tė karakterizuar nė sintezė nė portretin e Hajro Ulqinakut, mė vjen nė
ndihmė njė thėnie e zotit Muhamet Nika, publicist e drejtor i Qendrės pėr
Kulturė, nė Ulqin: "Sot, duke pasur parasysh opusin e tij krijues tė gjithanshėm,
e sidmos njohjen e mirė tė psikologjisė fėmijėrore, ka bėrė qė zotėri Hajro
Ulqinaku tė pėrjetohet si mik jo vetėm i pėr fėmijėt tanė, por pėr tė gjithė
fėmijėt dhe tė rinjtė e rrafshit kombėtar".
(Fjala pėrshėndetėse e Milianov Kallupit - shkrimtari mė i dalluar i haikut
shqiptar, me rastin e pėrurimit tė kompletit "Libri pėr detin" tė Hajro
Ulqinakut, organizuar nė Elbasan, mė 16 shtator 2006, nga Lidhja e Shkimtarėve
tė Shqiprisė - Dega Elbasan).
Tituj tė veprave
Barka me visare
Degė e drurit tė urtė
Fėmijėt e detit
Margaritarėt e zez
Ēelėsi i artė
Kolovajza e florinjtė e Hėnės
Mbrėmje pulėbardhash
Fėmijėria nė bregdet
Gjiri i Shpresės
Ligji i detit
Kėnga e Detit
Ani
Beni(libėr)
Bukuria e detit
Panorama e detit
Thesari i piratėve
Pėllumbat nė antenė
Mos qaj
Kestrina
Barka me vela
Limani i Qetėsisė
Lulekuqet mbi banka
Ishulli i Gjelbėr
Libri pėr detin 6 + 1.
Tėrė bota Kosovė - dram
Deti, detarėt e Ulqinit
Detarė, peshkatarė, ulqinakė
Detaria, detarė, dokumente
Libri pėr Ulqinin dhe ulqinakėt
Glosar
Thesar popullor.
Barka me visare
Libri pėrmban 25 tregime me motive nga deti e qė pa dyshim janė shumė joshės
pėr lexuesit tanė tė vegjėl. Autori e njeh mirė jetėn e njerėzve tė bregdetit
e veēmas shpirtin e etur tė fėmijėve kurreshtarė, tė etur pėr tema me motive
dhe ide nga deti, bregdeti, ishujt, thesaret, piratėt, peshkimi, ullishtat
mijėvjeēare, etj.
Ende nuk ka mbaruar viti kalendarik dhe nga Asociacioni Ulqini nga Ulqini
doli nė treg dhe njė libėr me shumė rėndėsi, i pesti me radhė kėtė vit. Bėhet
fjalė pėr botimin e tretė tė librit Barka me visare tė autorit tė mirėnjohur
nga Ulqini, Hajro Ulqinaku.
Barka me visare siē thotė edhe vetė autori ėshtė njė pėrmbledhje personale
me tregimet mė tė bukura tė cilat ia ka kushtuar detit dhe vendlindjes, fakt
ky i pamohueshėm pasi qė ky libėr edhe ėshtė parashikuar si lektyrė shkollore
pėr klasėn e VI-tė tė shkollės fillore tė reformuar.
Libri pėrmban 25 tregime me motive nga deti e qė pa dyshim janė shumė joshės
pėr lexuesit tanė tė vegjėl. Autori e njeh mirė jetėn e njerėzve tė bregdetit
e veēmas shpirtin e etur tė fėmijėve kurreshtarė, tė etur pėr tema me motive
dhe ide nga deti, bregdeti, ishujt, thesaret, piratėt, peshkimi, ullishtat
mijėvjeēare, etj.
Qė leximi tė jetė sa mė i kėndshėm dhe mė i kapshėm pėr lexuesin, libri
pėrmban edhe njė fjalorth terminologjik tė fjalėve lokale tė cilat fliten nė
Ulqin e qė kanė tė bėjnė me detin dhe objektet rreth tij.
Botimi i librit tė tillė pa dyshim ėshtė njė pasuri e madhe si pėr letėrsinė
shqipe si dhe paraqet plotėsim sado tė vogėl tė zbrazėtisė sė krijuar nė
mungesė tė mjeteve mėsimore e posaēėrisht tė lektyrės shkollore.
(Barka me visare, Hajro Ulqinaku, botoi Asociacioni Ulqini, Ulqin, 2008,
faqe 128)
G. Ēitaku
Degė e drurit tė urtė
Libri ėshtė njė doracak i mirėfilltė
pėr nxėnėsit e shkollės fillore si dhe njė pėrmbledhje e qėlluar pėr studentėt
e gjuhės tė cilėve pa dyshim se do t`u ndihmojė shumė nė njohjen e letėrsisė
shqipe pėr fėmijė e tė rinj, e cila ėshtė krijuar nga autorė shqiptarė tė
cilėt jetojnė nė trevėn e Malit tė Zi apo jashtė, por qė me punimet e veta
lidhjet shpirtėrore gjithnjė i mbajnė me vendlindje.
Kėto ditė Asociacioni Ulqini nxori nga shtypi librin me titull Degė e
drurit tė urtė (Letėrsi e bukur pėr fėmijė dhe tė rinj) tė cilin e pėrgatiti
shkrimtari ynė i mirėnjohur Hajro Ulqinaku.
Libri ėshtė njė doracak i mirėfilltė pėr nxėnėsit e shkollės fillore si dhe
njė pėrmbledhje e qėlluar pėr studentėt e gjuhės tė cilėve pa dyshim se do t`u
ndihmojė shumė nė njohjen e letėrsisė shqipe pėr fėmijė e tė rinj, e cila
ėshtė krijuar nga autorė shqiptarė tė cilėt jetojnė nė trevėn e Malit tė Zi
apo jashtė, por qė me punimet e veta lidhjet shpirtėrore gjithnjė i mbajnė me
vendlindje.
Nė kėtė antologji pėr fėmijė e tė rinj janė pėrmbledhur disa nga punimet mė tė
arrira tė autorėve si: Esad Mekuli, Nol Berisha, Rexhep Qosja, Hajro Ulqinaku,
Ali Llunji, Idriz Ulaj, Zuvdija Hoxhiqi-Berisha, Ali M. Ahmeti, Asllan Bisha
dhe Ibrahim Berjashi.
Si redaktor i librit nėnshkruhet MA Haxhi Shabani, kurse libri mbyllet me
recensionin e Sahibe Hoxhės.
Nė kėtė antologji janė pėrfshirė punimet e shkrimtarėve, tė krijuara qė mė
parė, disa edhe nė fillim tė krijimtarisė, si studentė, e disa nga pėrjetimet
si pedagogė, apo nga pėrjetimet e vetė shkrimtarėve me motive tė ndryshme nga
ambienti qė i rrethon, natyra e vendlindjes sė vet, vendin se ku jeton e
vepron akėcili krijues. Sidomos pėrshkruhen pėrjetimet dhe emocionet duke iu
afruar kėshtu botės sė fėmijėve me tė gjithė origjinalitetin dhe natyrshmėrinė
e pėrshkrimeve qė fėmijėve u bėhet e dashur dhe e afėrt leximi i kėtyre
punimeve. Ata i ndjejnė dhe i pėrjetojnė po me atė dashuri si i pėrjetoi
shkrimtari.
Me gjithė kėtė angazhim dhe punė gjatė viteve, shkrimtarėt nė Mal tė Zi kanė
arritur tė realizojnė deri - diku kėrkesat e popullit shqiptar, pas shumė
situatave tė ndėrlikuara qė janė zhvilluar nė kėto treva, duke treguar aftėsi
dhe fuqi pėr zgjidhje sa mė tė drejtė prandaj, suksesi nuk mungoi. Duke
vepruar nė kėtė drejtim, duke zbuluar vlerat e secilit me njė bashkėpunim,
mendoj se afirmohet ajo qė ėshtė mė njerėzore, kultura e njė populli, sot e
nesėr, shkruan ndėr tė tjera nė recensionin e saj kushtuar librit Hoxha.
Ky libėr ėshtė njė pasuri e mirėfilltė dhe meriton qė si i tillė tė gjendet nė
planin shkollor si lektyrė shkollore.
G. Ēitaku
NJE BOTE MAGJIKE E DETIT
Mbase
dikush, posa ta hape kete liber, do
te
thotė:
ē'e d o, s'kam durim, dua ta lexoj vepr n e pasta j
mund ėe kuvendojmė."
Tė tubojmė te gjithė heronjtė dhe te zėmė vend nė barkė, ne ishull, ne plazh,
nėn ulli...
Tė pėrgjojmė pėshpėritjet e peshqve, guaskave, te yjeve te detit, se ēfarė
ėndėrrojnė...
Tė dėgjojmė kėngėt e pulėbardhave, se ēka thonė!
Sa herė keni lundruar rreth botės me anije?
A e dini kush kanė qenė mbretėrit e detit, te cilėt, thonė se, e kanė ne Ulqin
shpellėn dhe, kur bėn det, hipin mbi bedenat e Kalasė dhe e sodisin detin,
largėsitė...
‑ Hė, ka kėtu ngapak histori, ka edhe mite!...
‑ Ama, tė gjitha ato do t'i marrin erėrat e detit, valėt, por ne kėrkojmė
rrėfimin!..
"Sot e tridhjetė vjet me parė, shokėt ma kishin sjeIle pėr ditėlindje njė libėr.
Mbante njė titull, pėr mua shumė te ēuditshėm,
"Femijet
e detit".
Mendoja ne vete: "Po si qenka kjo? Deti te kete fėmijė! Ku e kanė
shtėpinė ata?''
Nga faqja e parė deri te biografia e shkrimtarit e lexova atü natė dy herė. E
kuptova mirė kush ishin fėmijėt e detit. Kėtė e mėsuan edhe kalamajtė e bjeshkes.
Ishin kureshtare per ta ditur kėtė mister edhe bareshat. Ajo Faqemolla pati
thurur njė shall prej fijeve te mėndafshta te barit te njomė. Sa te bukur!
Marinarüt e vegjėl, kur kanė marrė lundrime te
.
ISBN 99927-41-23-6
Tekstet e
prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine
Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten
sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt
muss
nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen. |
|
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe |
|
|