Dėshmi pėr Imamatin e Imam Aliut ( as) nga Kur'ani i shenjtė dhe suneti
"O Zot ma hap zemrėn time dhe me bėjė detyren time te lehtė, ma zgjidh
nyjin nga goja ime nė mėnyrė qė ata tė kuptojnė fjalėn time!"
Salam aleikum te dashur vėllezėr dhe motra!
Shpresojmė se me ketė shkrim ne mund tė mėsojmė nga njėri-tjetri. Imam
Alija (as)thot:
"Njeriu ėshtė armik i asaj qė ai nuk e di!"
Ne myslimanėt nuk e njohim edhe njėri-tjetrin, pėr kėtė arsy shumė
mosmarrėveshjet kanė lindur.
Dialogu keqkuptohet mė sė shumti. Dialogu sot pėrdoret pėr tė fituar pėr
ti mposhtruar tė tjeret.
Por kjo nuk ėshtė dialog, kjo ėshtė njė luftė. Nė dialog ėshtė fjala
mirėkuptimit dhe ndėrsjellė.
Ne duam tė provom njė mosmarrėveshje mes muslimanėve. Mosmarrėveshja mė
e madha nė dialogun brenda- islam ėshtė konstatuar se kur ėshtė fjala pėr
pasardhėsin e tė Dėrguarit tė Zotit(sas).
Si pasardhėsi ėshtė caktuar?
A i Dėrguari i Zotit (paqja qoftė mbi tė) emėroi njė pasardhės ose e ai e
la ymetit e tij kėtė detyrė pėr tė zgjedhur njė pasues?
Vėllezėrit dhe motrat tanė suni thojnė se ka pasur njė shura (konsultimi)
pas vdekjes sė tė Dėrguarit tė Zotit(sas) dhe nė kėtė mėnyrė njė pasues ka
qenė i zgjedhur!
Shiiat, megjithatė, thonė sei Dėrguari i Allahut (sas) Imam Aliun (as)
mė shumė se njė herė e ka emėrua si pasuesin e tij! Kėtu ėshtė argumenti
dhe kundėr- argumenti nė kundėrshtim! Shiiat do ti emėrojnė burimet e tyre
si provė e pikėpamjeve tė tyre dhe sunitėt do ti paraqesin burimet e tyre
si dėshmi e pikėpamjeve tė tyre! Pra ne do tė marrim burime autentike tė
cilet tė dyja palėt konsiderojnė si autentike!
Dhe kjo do tė ishte " Kur'ani i Shenjtė dhe Suneti"!
Nė leksionin e sotme ne dėshirojmė qė nė bazė tė Kur'anit dhe Sunneti
tė provojmė se Imam Alija(as) ėshtė pasardhėsi i tė Dėrguarit tė Perėndisė
Muhamedit (sas)! Ēfarė thot Allahu (svt) nė Kur'anin e Shenjtė nė
pėrcaktimin e njė udhėheqėsit (Imam) dhe pasuesin e tij?
Ne do tė shohim disa ajete pėr tė vertetuar ketė Insha'Allah .
Nė lexojmė:
" [28:68] Zoti yt krijon ēka tė dojė dhe zgjedh kė tė dojė, atyre
nuk u takon zgjedhja. I pastėr ėshtė i lartė ėshtė All-llahu nga ēka i
pėrshkruajnė pėr shok."
Nė qoftė se ėshtė keshtu, se Allahu (svt) pėr njerėzit zgjedh atė qė
ėshtė mė e mira pėr ta dhe ata nuk kanė zgjidhje, atėherė do tė ishte edhe
me rastin e udhėheqjes!
Ai vazhdon:
[3:33] All-llahu e zgjodhi (pejgamber) Ademin, Nuhun,familjen Ibrahimit,
familjen e Imranit mbi popujt tjerė (tė asaj kohe).
Allahu i ka zgjedhur e jo njerėzit!
[21:73] Dhe Na, i kemi bėrė ata udhėheqės, tė cilėt udhėzonin sipas
urdhėrit Tonė dhe u kemi shpallur atyre qė tė punojnė vepra tėmira, tė
bėjnė namazin dhe tė japin zeqatin, e vetėm neve na kanė adhuruar.
Pėrsėri, thotė Allahu (subhanehu we te'ala) qė Ai ėshtė ai i cili i zgjedh!
[2:124] Dhe (kujtoni), kur Perėndia e provoi Ibrahimin me disa urdhėra,
e ai i plotėsoi ato. Perėndia tha: Unė do tė bėjė ty imam(prijės) tė
njerėzve!
All-llahu (svt) nuk i tha Ibrahimit (as) ta mbledh popullin e tij, nė
mėnyrė qė ata tė zgjedhin njė imam pėr veten! Jo! Allahu (subhanehu we
te'ala) ėshtė Ai cili zgjedh!
Ne themi nė lutjet tona tėpėrditshme :
(1:6)Udhėzona nė rrugėn e drejtė."
Ne themi All-llahu ( subhanehu we te'ala) qė tė na udhėzojė, sepse
All-llahu (subhanehu we te'ala) mė mirė se kushdo tjetėr e di se ēfarė dhe
kush ėshtė pėr ne ma i pėrshtatshėm pėr tė na ēojė nė rrugėn e drejtė.
[19:58]Kėta janė ata pejgamberė, tėcilėve Perėndia u dhuroi dhuntitė,
nga pasardhėsit e Ademit, dhe tė atyre qė Nei patėm ngarkuar nė anije me
Nuhun e nga pasardhėsit e Ibrahimit dhe tė Israelit, qė Ne i patėm
udhėzuar dhe i patėm zgjedhur.
Allahu (subhanehu we te'ala) udhėheqi dhe zgjodhi ata qė e sollen dhe ēuan
popullin te Allahu (subhanehu we te'ala)!
[46:12] E para tij ishte libri i Musait, prijės dhe mėshirė..
Nė Kuranin e Shenjtė, shkrimet e Allahut (subhanehu we te'ala ) pershkruen
siē Imamet, si njė udhėheqės. Nė qoftė se ne supozojmė se ne njerėzit jemi
tė aftė pėr tė zgjedhur njė Imam, njė udhėzues, pse nuk jemi ne gjendje tė
zgjedhim librin mė tė pėrshtatshėm pėr ne e cila na ēon tė Allahu (subhanehu
we te'ala)?
Kurani ėshtė njė lider dhe ishte nga Allahu (subhanehu we te'ala ) i
zgjedhur dhe na solli pėrmes njė dėrguarit, Ai dhe tė zgjodhi vetė,
domethėn Dėrguarin eZotit Muhamedin (savs)!
[7:69] A ju vjen ēudi qė kėshilla nga Zoti juaj ju vjen me anė tė
njė njeriu nga mesi juaj qė tiu tėrheqė vėrejtjen?
A Profetet (as) para tė Dėrguarit tė Allahut Muhamedit (savs) i emėruan
pasardhėsit e tyre vetė ose ja lanė pasuesve tyre njė zgjedhje? Kur'ani
ishenjtė tregon pėr historinė e Profetit Musa (as). Pasi Profeti Musai
(as) e kishte liruar popullin e tij nga shtypja e Faraonit, ai u detyruar
te shkoj ne mal pėr 40 ditė qė tė flas me Allahun (subhanehu we te'ala ).
[7:142] Ne i kemi caktuar Musaut tridhjetė netė dhe kėtė e plotėsuam
edhe me dhjetė, andaj koha qė caktoi Zoti i tij (pėrtakim qė ti japė
Tevratin) u plotėsua, dyzet netė.
Pejgamberi Musai ( as) kėshtu duhej tė linte popullin e tij 40 ditė pėr tė
jetė me Allahun (subhanehu we te'ala). Si e bėri ai (as)?A i tha popullit
tė tij, se ata duhen tė zgjedhin njė pėrfaqėsues? Ose ai zgjodhi njė
pėrfaqėsues nga vetja? Musaja (as) i tha vėllait tė tij Harunit:
[7:142] Mė zėvendėso te populli im, dhe mbaj rend e mos paso rrugėt e
ngatrrestarėve!
Nė Kur'anin e shenjtė nuk ėshtė fjala pėr shura (konsultimit), por me
emėrimin!Ajo nuk ishte gjithmonė qė njerėzit pranuan liderin e tyre si
njė udhėheqės. Njerėzit nuk ishin gjithmonė dakord me zgjedhjen e
pėrfaqėsuesve apo i pasardhėsit!
Pejgamberi i tyre u tha atėherė:
[2:247] Profeti i tyre u tha: All-llahu ju caktoi me siguri Talutin
pėr sundues. Prej nga, - i thanė, - tė na bėhet ai sundues kur ne jemi
mė tė denjė se ai pėr tė sunduar? Atij nuk i ėshtė dhėnė asndonjė pasuri e
madh. All-llahu atė e ka zgjedhur tiu bėhet sundues, - tha ai, - dhe e
pajisi me dijeni dhe trup tė zhvilluar. All-llahu ia jep pushtetin kujt
tė dojė Ai. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm.
Edhe nėse njerėzit e shohin si tė denjė pėr tė marrė vendin e Imamit, do
t'i japet njė imam, njė udhėheqės nga Allahu (subhanehu we te'ala), sepse
ai zgjedh pėr njerėzit atė qė ėshtė mė e mirė pėr ta!
" Ai e di se ēfarė ėshtė e fshehur dhe e qartė ! "
Vetėm pėr shkak se njerėzit e shohin pėrmes pasurisė sė tyre pushtetin dhe
pozitėn si legjitim, nė udhėzim dhe imamatin qė ata marrin, konsiderohet
si i dobėt sepse ai nuk ishte aq ipasur si ata, kjo nuk do tė thotė qė u
jepet atyre rolli i udhėzuesit !
[28:5] E Ne duam ti lartėsojmė ata qė u shtypėn nė tokė,ti bėjmė
udhėheqės dhe ti bėjmė trashėgues.
Edhe me Imam Alin(as) tė njėjtat justifikime janė pėrdorur, e cila
ėshtė arsyeja pse ata nuk e pranuan atė si imam. Ata thanė, pėr shembull,
ai ishte ende shumė i ri, ai nuk ka pėrvojė politike, ai nuk ėshtė njaq i
pasur si ata dhe dhe dhe ...
Por Allahu (svt)urdhėroi Dėrguarin e Zotit Muhammed(savs) tė zgjedh si
pasuesin e tij Imam Aliun (as)! Askush nuk duhet tė thotė se ai nuk
emėrojė njė pasues .
[11:57] Nėse kundėrshtoni, unė ju kumtova atė me tė cilėn jamė dėrguar
te ju. Zoti im do tju zėvendėsojė me njė popull tjetėr, Atij nuk mund ti
bėni kurrėfarė dėmi. Vėrėtet, Zoti im ėshtė pėrcjellės i ēdo sendi.
Ka njė bisedė nėmes tė Imam el- Ridas (as) dhe njė dijetarit e njė
Kalifit tė paligjshėm, emri i tė cilit ishte Ibn Ramin. Biseda shkoi
kėshtu:
Imam el - Rida (as) e pyeti Ibn Ramin: "Kur i Dėrguari i Zotit (as) u
largonte nga Medina, ai zgjodhi gjithmonė njė qė pėrfaqėsonte atė gjatė
mungesės sė tij ? "
Ibn Ramin tha: "Po , ai e bėri!"
Imam el - Rida ( as) e pyeti: "Pėrse ai nuk i kishte thėnė popullit se ai
po shkon dhe se ata duhet tė zgjedhin njė pėrfaqėsues?"
Ibn Ramin tha: " Ai kishte frikė se mund tė ketė mosmarrėveshje ndėrmjet
tyre ! Muslimanėt i pėrkisnin fiseve tė ndryshme dhe tė gjithė do tė duan
tė pėrzgjidhin njėrin prej fisit tė vet! "
Imam el - Rida (as) tha: "Ai do tė kishte mundesi tė bėrė paqe nė mes tyre
pėrsėri kur ai u kthente!"Ibn Ramin tha: "Ajo duhet tė jetė pėr njė
udhėrrėfyes tė mirė pėr tė shmangur ēdo mosmarrėveshje mes popullit tė tij!"
Imam el - Rida (as) e pyeti: "A ėshtė udhėtimi i shkurtė nga Medina mė keq
ose vdekja e Profetit?"
Ibn Ramin ka thėnė: "Vdekja e tij ėshtė sigurisht mė keq!"
Imam el - Rida ( as) e pyeti: "A mendoni se i Dėrguari i Allahut (savs)
nuk e dinte se do tė vijė pas vdekjes sė tij nė grindj? Kėshtu qė ai nuk e
zgjodh injė pasues?" Imam el - Rida (as) donte pėr tė treguar se i
Dėrguari i Allahut (savs) edhe me udhėtime tė shkurtra njė pėrfaqėsues
zgjodhi, si duhet tė jetė me udhėtimin e tij tė gjatė dhe tėpėrjetshme
pastaj? Pra, vdekja e tij?
Njė dijetar shiit ishte ftuar pėr darkė ke disa dijetar suni. Ndėrsa po
hanin, e pyeti njė dijetar suni dijetarin shiitė:
" Cili ėshtė mendimijuaj pėr kalifin e parė (Ebu Bekrin)? "
Dijetari Shia tha: "Ju lutem mos mė pyetni pėr kėtė, unė kėrkoj qė ju tė
heqni dorė nga pėrgjigja ime!
Dijetari sunni, megjithatė, kėmbėngul, dhe tė tjerėt kėrkuan pėr tė
dėgjuar mendimin e Shia dijetarit.
Dijetarėt shiitė ra dakord pastaj dhe i tha: "Unė menojė se kalifi i
parė (Ebu Bekri) ishtė njė largpamėse shumė, dhe njė udhėheqės mė i mirė
se ishte i dėrguari i Perėndisė Muhamedi (sas)!"
Tė gjithė tė pranishmit filluan tė bėrtasin, duke thėnė: "ēka po flet!"
dhe "Si mund tė thoni njė gjė tė tillė!" dhe "Sjellje e paturpshme!"
Pasi njerzet u qetėsuan e pyetin dhe kerkuan arsytimin e deklaratės sė tij,
ai tha:
"Kalifi i parė (Ebu Bekri ) e dinte se komuniteti islamik ishte ende i ri
dhe se ajo pėrbėhej nga fiset mė armiqėsore, ai e dinte se ai kishte pėr
tė zgjedhur njė pasues pėr tė parandaluar grindjet, kėshtu qė ai zgjodhi
Omerin si pasuesin e tij, ai shkroi njė vullnet se Omeri ėshtė pasardhėsi
i tij. Por i Dėrguari i Allahut (savs) nuk ka vėrejtur grindjet dhe
ndėrluftimet e fiseve e komunitetit tė rri islamik dhe e la atė ymetit e
tij pėr tė zgjedhur pasardhėsin!"Ai pastaj shikoi at qė protestojė
mezėshėm kundėr deklaratės se tij dhe i tha atij:
"Nė qoftė se ti thua se i Dėrguari i Zotit (sas) nuk ka zgjedhur njė
pasues,atėherė ti thua se ai ka anashkaluar diēka qė Ebu Bekri ka vėnė re
dhe se Ebu Bekri ishte njė udhėheqės mė i mirė.
Por nėse ju thoni, ai ka zgjedhur njė pasues, atėherė unė ju pyes: Ken e
ka zgjedhur si pasuesin e tij?"
Dijetari suni nuk kishte asnjė pėrgjigje pėr kėtė pyetje logjike.
Njė ditė i Dėrguari i Allahut Muhammedi (sas) u largua nga Medina dhe e la
Imam Aliun (as) nė Medinė. Hipokritėt sahab pėrhapėn njė thashetheme se i
Dėrguari iZotit (as) kishte mosmarrėveshje me Imam Alin (as) dhe kjo ėshtė
arsyeja pse aie la Imam Alin (as) nė Medinė. Imam Aliu (as) i tha tė
Dėrguarit tė Allahut(sas):
" O i Dėrguari i Zotit, po me lėnė mua kėtu me gratė dhe fėmijėt? "
A e dini se? Njė i tillė si Alija se lė tė Dėrguarin e Allahut (savs) nga
sytė. Ai ka marrė mbrojtjen e Dėrguarit tė Zotit si qėllim i jetės. Ai nuk
dyshoi asnjėher nė komandėn e tė Dėrguarit tė Zotit! Ky ėshtė Imam Alija
(as).
Por pėrsėri nė histori.
Imam Aliu (as) i tha tė Dėrguarit tė Allahut (sas ):
" O i Dėrguari i Zotit, a po me lėnė mua kėtu me gratė dhe fėmijėt? "
I Dėrguari i Perėndisė Muhammedi (sas ) i tha atij:
"Nuk je i lumtur qė ti je i pėrballur me tė njėjtėn pozitė me mua se si
dikur Haruni me Musan?"
Kėtu ai ka caktuar para Ghadir-Khomit shokun e ti tė ngushtė Aliun (as)
sipasuesin e tij dhe zėvendėsin!
Si? Ti nuk e dini se ēfarė ka ndodhur nė Ghadir Khom shok i ngushtė?
Pastaj, le te ju them vėlla!
Nė pelegrinazhin e fundit se Profetit se shenjtė, se pastėrtit, se
virtytshėmit,trimit, mė tė mėsuarit, mė se menēurit dhe mė se bukurit e
Allahut! Pra, Profeti i profetėve! I Dėrguari i Perėndisė Muhamedi (savs)
tė gjithė pasuesvese tij u ndal nė rrugėn pėr tė shtėpi nė Ghadir Khom (Ghadir
- Khom ėshtė njėvend nė mes tė Medinės dhe Mekės ) dhe u tha atyre :
" Oh mysliman mė lejoni tė di se kush ka marrė mė shumė pushtet mbi
besimtarėt se vet ata? "
Publiku u pėrgjigj: "Perėndia dhe Pejgamberi i Tij e dinė mė mirė."
I Dėrguari i Zotit (sas) tha atėher: "Perėndia ėshtė Zoti im unė jam Zotii
besimtarėve dhe unė kam mė shumė tė drejtė mbi ta si ata vet posedojnė.
Prandaj: Udhėheqėsi i kujt jam une, udhėheqesi i ti ėshtė Alija"
Nga logjika mund tė thojmė se ne kemi nevojė pėr njė imam, njė udhėzues!
Ka njė histori:
Nė Basra, ka njė xhami tė madhe, ku njerėzit u takojshin mė herėt pėr tė
diskutuar tema tė ndryshme islame. Njiher, nė kohen e tij dijetari i
famshėm Amr Bin Ubeid mbajti njė leksion mbi Imamatit.
Dijetari refuzonte Imamatin!
Ai ishte i rrethuar nga njė turmė e madhe qė i vunė ati pyetje shumė tė
ndryshme pėr Imamatin. Pas njė kohe, njė student i ri inteligjent i
Islamit me emrin Hesham u ul me ta. Heshami ishte njė student i Imam
Sadikut (as).
Ai u ul drejt nė radhė tė parė dhe dėgjoj me vėmendje. Ai u tha dijetarit
se ai ishte njė i huaj dhe kishte disa pyetje. Dijetari Amr ibn Ubeid e
lejoj tė pyet atė.
Heshami pyeti: "I nderuar Zoteri ! A mund tė di a keni sy? "
Amr tha: "O djalosh ! A ėshtė kjo pėr t'iu pėrgjigjur?"
Heshami tha: "Ēfarėdo qoftė ajo. Kjo ėshtė pyetja ime. Unė do tė doja tė
pėrgjigjeni ju."
Amr ka thėnė: "Nėrregull, ėshtė liria juaj pėr tė pyetur ēdo gjė, edhe
pse kjo ėshtė njė pyetje shumė e trashė."
Heshami tha: " I dashurZoteri, mė lejoni tė di se ju keni sy apo jo? "
Amr tha: "Po, kam sytė."
Heshami pyeti: "Pėr ēka ju pėrdorni sytė e vet?"
Amr tha: "Me sytė e mi unė mund tėshoh fytyrat e njerėzve pėr shembull,
apo ngjyrat e gjėrava tė ndryshme."
Heshami pyeti: "Dhe ju gjithashtu keni njė hundė?"
Amr tha: " Po, unė kam njė hundė."
Heshami pyeti: "Ēfarė funkcioni ka ajo?"
Amr tha: "Kjo lejon mua qė te mar erė parfumeve dhe erave."
Heshami pyeti: "A keni njė gojė?"
Amr tha: "Po, sigurisht."
Heshami pyeti : "Ēfarė fnksioni ka ajo? "
Amr tha: "Unė mund tė flas nė lidhje me tė ose tė marrė ushqim pėr mua."
Heshami pyeti: "Dhe ēfarė ėshtė me veshėt e juaj ? A keni dhe veshė?"
Amr tha: "Sigurisht. Unė kam dy veshė."
Heshami pyeti: "Ēfarė mund tė bėni me tė?"
Amr tha: "Unė mund tė dėgjoj zėra me veshėt e mi."
Heshami pyeti: "A dhe ju keni njė mendje?"
Amr tha: "I Plotfuqishmi me ka pajisur edhe mua me njė mendje."
Heshami pyeti: "Si mund tė pėrfitojnė prej saj(mendjes)?"
Amr tha: "Nė kėtė mėnyrė unė mund tė dallojė gjėra tė ndryshme qė i
perceptojė me shqisat e mia. Kjo me lejon mua pėr tė gjetur dallimet dhe
pėr tė eleminuar dyshim pėr natyrėn e tyre."
Heshami pyeti: "A do tė thotė se edhe pse ju jeni tė pėrkryer dhe
shnosh, organet e juaja nuk mund tė funksionojė pa ndihmėn e mendjes?"
Amr tha: "Asnjė organ nuk mund tė funksionojė si duhet pa mendjen."
Heshami pyeti: "Pse ėshtė kjo kėshtu? A nuk janė organet tė pėrsosur dhe
mjaft theksuar tė fortė pėr tė dalluar gjėra tė ndryshme?"
Amr tha: "O djalosh! Nėse diēka me organet e tij shqisore mer erė, sheh
apo ndin, dhe ju keni dyshime nė lidhje me atė qė mund tė jetė, problemin
e zgjidh intelekti (mendja). Mendja nandihmon tė gjejmė tė vėrtetėn dhe
ti zhdukė dyshimet ."
Heshami pyeti: "Ēfarė thoni? Allahu ka krijuar mendjen pėr tė drejtuar
organet dhe pėr tė hequr tė gjitha dyshimet?"
Amr tha: " Po, ashtu ėshtė."
Heshami pyeti: "Pra, mendja ėshtė e nevojshme, pėrndryshe
institucionet(organet)nuk mund tė veprojnė nė mėnyrė tė pavarur. E drejtė?"
Amr tha: "Po."
Heshami pyeti: " Manifestoni drejtė mendimin e juaj edhe nė pikėn e
mėposhtme. Nėse All-llahu i ka lėnė organeve njerėzore pa drejtimin e
mendjes, atėherė si ėshtė e mundur qė milionė krijesa e Tij Plotfuqishmi i
la pa njė imam qė mund tė udhėzojė ata dhe ti zgjidh problemet e tyre,
dyshimet dhe konfliktet? Ndjenja jonė e pėrbashkėt a nuk duhet ta pranojė
kėtė fakt?"
Amr Bin Ubeid dėgjuar argumentin logjik e Heshamit dhe nuk kishte
pėrgjigje. Ai heshti dhe ra nė mendime tė thella.
Insha Allah dhe ne mendojmė dhe pėrpiqemi tė kuptojmė reciprokisht
njėri-tjetrin. Imam Alija (as) kishte vetėm njė pjesė tė vogėl tė pasuesve.
Njė kritikė e atyre qė kanė marrė prej tij tė drejtėn e tij pėr kalifatin,
ndėr tė tjera, ata thanė: "Alija ska shumė ndjekės!"
Kjo ėshtė arsyeja pse unė do tė doja ligjėratėn time ta pėrfundoj me njė
deklaratė tė Paul Claudel-it:
"E vėrteta nuk ka tė bėjė me numrin e njerėzve tė cilėt janė tė bindur pėr
atė!"
|