|
Kultura koha e lire |
|
|
|
Qyteti jashtė bedeneve
Qyteti jashtė
bedeneve
Nėn pushtetin turk qyteti pėsoi njė
transformim si nė periferi ashtu edhe nė qytet, ku janė ndėrtuar xhamitė:
>>Xhamia e pashės<< me hamam
ėshtė ndėrtuar nė
vitin 1719 me meritėn e Kliē ALIUT
nga
Stambolli. Hamami ėshtė i vetmi objekt i kėtij Iloji nė territorin e Malit tė
Zi. Hamami ėshtė fjalė turke me prejardhje arabe dhe do tė thotė banjė. Sipas
doktrinės se fesė islame, me rastin e ndėrtimit tė xhamisė si ndėrtesė e
shenjtė mė parė duhej tė ndėrtohej hamami, nė mėnyre qė punėtorėt, para se
fillonin punėn, aty tė mund tė laheshin dhe tė merrnin »abdes<<. Pėr tė marrė
>>abdes<< duhet larė pjesėt e trupit (duart, kėmbėt, fytyrėn, qafėn e tė
tjera, para se tė hyhet nė xhami dhe tė fillojė falja). Mė vonė hamami ėshtė
shndėrruar ne banjė publike. Ai gjendet nėn Qytetin e Vjetėr afėr Plazhit tė
Vogėl.
Xamia kryesore (Xhamia e Mezgjahut)
ėshtė ndėrtuar nė vitin 1828. E ka ndėrtuar
Sulejman Mujaliu nė qendėr tė qytetit. Afėr kėsaj xhamie dikur ekzistonte
medreseja (shkolla e mesme fetare).
Xhaminė e
Bregut e ka ndėrtuar kapiteni i
detarisė Ahmet Gjyli nė vitin 1783. Ajo gjendet para tregut tė ri nė qendėr tė
qytetit.
Nė Ranė
gjendet njė monument
mbi varrin
e dy vėllezėrve ose tė babait dhe tė djalit
- Ludit dhe Jahjait nga familja
Fani. Sipas njė legjende, Ludi e
Jahjai, me rastin e mbrojtjes sė qytetit, qenkan vrarė duke luftuar kundėr
venedikasve. Mirėpo, pėr kėtė tyrbe nuk ėshtė gjetur ndonjė dokument arkivor.
Nė qendėr tė qytetit janė edhe tri tyrbe: tyrbja e Murat Dedit, tyrbja
dhe tyrbja e Resulbegoviqėve nga shekulli XVIII.
Kisha e shėn Nikollės nėn Malin e Bardhė (Bijela Gora)
ėshtė ndėrtuar nė vitin
1869 nė gėrmadhat e kishės sė vjetėr, mbase nga koha e Balshajve. Kisha ėshtė
njeanijat ėshtė me absidė gjysmėrrethore. Ėshtė ndėrtuar nė kohėn e sundimit
turk. Pushteti i atėhershėm nuk lejonte qė tė ndėrtohej asnjė objekt, sidomos
jo ndonjė objekt sakral i religjionit tjetėr, me lartėsi mė tė madhe ose me
lartėsi tė njėjtė si lartėsia e minareve tė xhamive. Pėr kėtė arsye edhe
dyshemeja e kishės ėshtė futur nė tokė.
Kisha
e kuvendit, katedralja e shėn Nikollės nėn
Meteriz,
ėshtė ndėrtuar nė vitin 1890 pėr nder tė
malazezve tė rėnė nė luftėrat e vitit 1878. Poashtu ėshtė njėanijatėshe me
absidė gjysmėrrethore nė lindje, kurse, nė vitin 1933 ėshtė shtuar edhe
kambanarja. Nė Vendin e kėsaj kishe, nė shekullin XV, ekzistonte manastiri i
shėn Arkangjelit. Pas ardhjes sė turqve ėshtė shndėrruar nė xhami, kurse me
1890 mbi themelet e saj ėshtė ndėrtuar kisha e sotme. Lkonostasi i kėsaj kishe
ortodokse ėshtė thesar i vlefshėm kulturo-historik, tė cilin e kanė pajisur
ikonografėt e njohur nga Rusia.
Afėr kishės ortodokse tė shėn Nikollės, nėn Malin e Bardhė,
gjendet kisha
katolike e shėn Zefit (sv. Josip). Pushteti turk ia dha lejen pėr
ndėrtimin e saj argjipeshkvit tė atėhershėm tė Tivarit, Karl Pootenit, vetėm
pas intervenimit tė mbretit tė Meksikės Maksimilianit. Ndėrtimi i kishės
zgjati shumė vjet dhe u lėshua nė pėrdorim nė vitin 1875, Kjo kishė ėshtė
objekti i fundit sakral katolik i ndėrtuar nė kohėn e sundimit otoman nė kėtė
hapėsirė. Kisha ėshtė njėpjesėshe me kambanare prej gurit tė gdhendur me tri
kambana.
Nė breg tė
Bunės gjendej kuvendi (manastiri) i benediktinėve. Manastiri, supozohet, ėshtė
ndėrtuar nė shekullin XIII, por ėshtė braktisur pas ardhjes sė turqve nė kėtė
territor (nė vitin 1517). Nė kuadrin e manastirit gjendej kisha e
shėn Nikollės, tė cilėn nė vitin 1814 e vėrshoi Buna e rritur e pastaj ajo
u bart nė kodrėn o afėrme, ku gjendet edhe sot. Nė kėtė kishė, pėr ēdo vit, mė
9 maj, mbahet procesioni. Sipas traditės, nė kėtė kremte marrin pjesė
bashkėrisht katolikėt, myslimanėt dhe ortodoksėt, si dhe shumė turistė qė nė
atė kohė e vizitojnė Ulqinin. Nė shenjė nderimi, disa prej tyre vijnė
kėmbėzbathur deri nė kishė duke ecur edhe nga disa kilometra. Objektet sakrale
tė tė tri religjioneve njėsoj si edhe objektet profane janė tė mbrojtura me
ligj
Tekstet e
prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine
Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten
sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt
muss
nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen. |
|
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe |
|
|