|
APEL
BASHKATDHETAREVE PER NDIHME |
|
|
31.12.2001 |
KUDO ATMOSFERĖ FESTIVE NĖ
PRITJE TĖ VITIT TĖ RI |
Ulqin,
Katėrkollė,
Krajė, Tuz-3l dhjetor
2ool-Nėpėr tė gjitha viset tona etnike shqiptare nė Mal tė Zi
mbretėron atmosferė shumė e hareshme.
Njerėzit duket se i
kanė harruar tė gjitha brengat e pėrditshme tė cilat i kanė rėnduar
gjatė gjithė vitit.
Kanė vendosur qė natėn e
sontme mė tė gjatė tė vitit tė gėzohen edhe shkėmbejnė urimet mė tė
bukura me mė tė afėrmit e tyre, dashamirėt dhe mysafirėt.
Tryezat i kanė tė
mbushura me tė gjitha, siē thotė populli, tė mirat.
Urimet mė tė bukura nė
familjet tuaja.(Intron)
Nė
foto:Pamje nga viset tona.. |
|
Nė
Ulqin,
por edhe nė tė gjitha
qendrat tona deri nė Rozhajė,
duken vetėm fytyra tė
qeshura, tė gėzuara.
Shumica kanė vendosur qė tė
festojnė nė gjirin familjar.
Mirėpo,
pritja e Vitit tė Ri
ėshtė organizuar edhe nė shumė lokale hoteliere.
Nė Ulqin nė hotelin
Albatros, nė Qendrėn turistike Hollegro, nė vilat nė Kala, nė
Anė tė Malit nė motelin Diamant,
nė Krajė nė motelin
Rumija,
kurse nga Malėsia na
njoftojnė se pritja e Vitit tė Ri do tė bėhet nė qendėr tė Tuzit, ku
do tė marrin pjesė kėngėtarėt mė tė mirė tė trevės.
Ata qė festojnė nė gjirin
familjar po ndjekin programet e pasura televizive si dhe programin
special tė Radio-Ulqinit. |
|
Ulqini |
|
|
Ana e Malit |
|
|
Kraja |
|
|
|
30.12.2001 |
RADIO-ULQINI
ORGANIZON PROGRAM SOLEMN PĖR VITIN E RI
2002 |
Ulqin, 3o
dhjetor- Radio- Ulqini, ky medium i vetėm elektronik lokal, ka
paralajmėruar se pėr natėn e Vitit tė Ri organizon program tė
posaēėm argėtues. Dėgjuesit,
kudo qė ndodhen, nė Ulqin apo diasporė do tė kenė
mundėsi ta ndjekin kėtė program, i cili do tė
zgjasė deri nė orėt e mėngjesit tė 1 janarit.
|
|
Lajmėrohen
tė gjithė mėrgimtarėt se programin e Radio-Ulqinit, Intron do t`ju
mundėsojė ta dėgjoni edhe nėpėrmjet Internetit.gjithashtu
mundeni tė merni pjes nepermjet emailit te radio ulqinit nė
email Radioul-Regjia@cg.yu
(Intron)
|
|
SHUMICA NĖ GJIRIN FAMILJAR |
Ulqin, 3o dhjetor-Shumica e banorėve tė Ulqinit,
tė Anės sė Malit dhe Krajės kanė vendosur qė Vitin e
Ri ta presin nė gjirin familjar. Nė bisedė
me disa tė rinj mėsojmė se, siē thonė ata,
me mirė ėshtė tė kremtosh me mundėsitė qė ke nė gjirin familjar.
Janė bėrė shumė organizime nėpėr lokale,
hotele e restorante,
paralajmėrohen se do tė marrin pjesė kėngėtarė shqiptarė nga Mali i
Zi dhe Shqipėria, por duke u mbėshtetur nė
pėrvojat e vitit tė kaluar, kėngėtarėt e
preferuar kanė shėrbyer vetėm si reklamė pėr tė tėrhequr mysafirėt.
Janė paralajmėruar se do tė kėndojnė nė Ulqin,
por ata Natėn e Vitit tė Ri kanė qenė nė vende tė
tjera.
Nuk
ėshtė e thėnė se kėshtu nuk mund tė ndodh edhe sivjet.
-Personalisht do tė qėndroj nė shtėpinė time.
Jemi njė grup shokėsh dhe shoqesh edhe shpresoj se do tė kemi
atmosferė tė mrekullueshme, tipike tė kėsaj
nate tė hareshme.
|
|
|
Konsideroj
se nuk ia vlen pėr tė paguar loo marka nė restorante e lokale tė
ngjashme, mbase atje nuk mund ta pish asnjė
lėng tė vetėm.- shprehet Emiri.
Ndėrkaq, njė moshatar i tij ankohet se nuk ka mundėsi qė tė
rezervojė vend nė lokale, ku organizohet
pritja e Vitit tė Ri. Mirėpo,
shpresoj tė kalojmė bukur sepse njė shok imi ka
ditėlindjen edhe na ka ftuar qė tė jemi mysafirė tė tij.
Do tė kemi muzikė tė zgjedhur edhe shpresoj se do ta
kemi atmosferėn pėr mrekulli,-thotė Muki.
-E kam njė ofertė pėr tė shkuar nė restorant,
por mė mirė nė rrethin familjar.
I dashuri im ndodhet nė mėrgim edhe do tė kem raste
tė tjera pėr tė pritur Vitin e Ri nė lokale.
Tė dashurit tim ia kam dėrguar urimin me celular.
Edhe ai mua. Kaq edhe
dėshiroj tė jem anonime. Por, tė gjithė
lexuesve tė kėsaj faqeje u dėrgoj urimet mė tė bukura.
Gėzuar.(Intron) |
|
|
BABADIMĖRI NUK ERDH NĖ ULQIN |
Ulqin, 3o dhjetor-Mė parė ka qenė traditė,
qė, nė vigjile tė Vitit tė Ri tė paraqitet nėpėr
qytet edhe Babadimėri, i shoqėruar me «kolegė», duke krijuar
atmosferė tė hareshme edhe duke u shpėrndarė fėmijėve dhurata rasti.
Kėsaj radhe deri ditėn e sotme «nuk erdh» plaku i
dimrit. |
|
Tė
shohim nesėr, se mbase ėshtė vonuar diku udhės!
Pėrballė kėsaj, fėmijėt duket se janė «armatosur» mirė me
fishkezjarre dhe do tė jenė gati pėr tė shėnuar ardhjenne Vitit tė
Ri.(Intron) |
|
|
VEZĖT
ARTIKULLI MĖ I KĖRKUAR NĖ TREG |
Ulqin, 3o dhjetor-Rrallė mbahet nė mend qė tė
jenė konsumuar kaq shumė vezėt me rastin e njė feste, madje as
fetare. Tė thuash, tė gjithė konsumatorėt qė
dalin nga dera e tregut, patjetėr nė trastet
e tyre kanė vezė. Konsumatorėt thonė se,
kėto ditė vezėt janė artikulli mė i kėrkuar.
|
|
Veprojnė
nė kėtė mėnyrė qė tė pėrgatisin ėmbėlsira,
por edhe vezėt duket se zėnė vend shumė tė rėndėsishėm nė listėn e
kuzhinės. Vezėt, tė shumtėn, janė tė fermave,
e shumė tė rralla nga fshati. Kėto tė fundi
kushtojnė dy vezė 1 markė, kurse ato kultivuara,
pesė kokėrra l DM.(Intron)
|
|
|
ALBUMI I
PARĖ |
Ulqin, 3o dhjetor-Vargu i albumeve tė
kėnėtarėve tanė ėshtė duke u shtuar gjithnjė.
Nė kėtė kuadėr duhet pėrmendur edhe paraqitjen e parė tė ansamblit
Ligatura, tė cilėn e pėrbėjnė veteranė tė muzikės sė Ulqinit, i
cili kultivon njė melos tė vjetėr, specifik, qytetar dhe muzikė tė
komponuar nga profesori i muzikės, Hajdar Axhemi me tekste tė Asllan
Bishės, Emin Halilit dhe Haxhi Shabanit. |
|
Orkestrimin
e ka bėrė Islam Axhemi.
Ky lloj i melosit sigurisht ka pėr tė tėrhequr
ardhuruesit e vet, sepse fjala ėshtė pėr njė grup i cili ka njė
traditė tė gjatė qė ėshtė i pranishėm nė manifestime mė
reprezentative tė Ulqinit.(Intron)
|
|
|
|
29.12.2001 |
PĖRSE
NUK DĖRGOHEN URIME TĖ SHKRUARA? |
Ulqin,29 dhjetor-Deri vėnė nė kėtė kohė
janė dėrguar urime tė shumta:shokut,shoqes,mikut,
prindit,kurbetqarrit etj.Ēdo njeri ėshtė pėrpjekur qė tė
bėjė njė tekst sa mė tė bukur, duke radhitur fjalėt mė
tė pėrzgjedhura pėr tė shprehur ndjenjat mė tė thella me
rastin e Vitit tė Ri.Urimet e shkruara kanė qenė njė
traditė e cila ka krijuar edhe pasionet e veta,
afinitetet pėr tė uruar e pėrgėzuar.Ka qenė edhe njėfarė
norme e pashkruar qė tė afėrmin ta pėrkujtosh me njė
urim ,pa marrė parasysh pamjen e kartelės apo tė zarfės
ku kanė qenė tė paluara dėshirat mė tė pėrzgjedhura.Nuk
janė gėzuar vetėm fėmijėt tė cilėt,madje, kanė bėrė gara
se cili do tė marrė mė shumė urime tė shkruara,por edhe
tė moshuarit e mbi tė gjitha gjyshat e gjyshet kur u
kanė rėnė nė dorė dėrgesat pėr Vitin e Ri me
nėnsshkrimin e nipit ose tė mbesės.
|
|
Kuptohet
me mė shumė nostalgji kanė qenė urimet qė kanė arritur
nga kurbeti, qė kanė shkaktuar edhe derdhje loti sepse
,shumė shpesh, urimet i kanė bėrė nipėrit e mbesat qė
mbase nuk e kishin parė asnjėherė nė jetė gjyshin,
gjyshen, tezen, dajėn, axhėn...Sivjet postierėt janė
parė shumė rrallė duke shpėrndarė urime nėpėrmjet
poste.Kėshtu ka ndodhur edhe nė Ulqin.Nė kėtė qytet
,madje,as qė ka pasur pėr tė blerė urime, aq mė tepėr me
pamje dimri tė kėtij qyteti, sepse urimet,
rėndom,pasqyrojnė pamje dimri me borė.E, Ulqini ėshtė
qytet bregdetar.Vetėm dy-tri ditė para Vitit tė Ri disa
orė ka qenė i mveshur me tesha tė bardha.Siē
duket, mjetet bashkėkohore tė komunikimit, telefoni
klasik, ai celular, interneti i kanė zėvendėsuar urimet
tradicionale.Megjithatė, e kanė pasur njė bukuri
shpirtėrore dhe kulturore.(Intron) |
|
|
PUNĖT ZHVILLOHEN SIPAS
PLANIT |
Tuz, 29 dhjetor-
Ndėrtimi i Medresesė nė katundin Milesh, Malėsi,janė duke u
zhvilluar sipas planit ,kurse punėt mė kapitale ndėrtimore
parashihet tė pėrfundojnė deri nė muajin mars tė vitit
2oo2.Sipas zyrtarėve tė firmės «Fidia», e cila ėshtė
anagazhuar pėr kėto ndėrtime,pėrveē mėsojtoreve ,parashihet tė
ngritet edhe konvikti pėr strehimin e fillestarėve , salla e
edukatės fizike, amfiteatri,poligoni i sporteve tė
vogla,pushimorja,punėtoritė dhe vendparkimi i
automjeteve.Premtohet se punėt ndėrtimore do tė kryehen deri
nė fund tė vitit 2oo2. |
|
Sipas
projektit , Medreseja do tė pėrfshijė njė sipėrfaqe prej 24oo
metrash katrore.Financimin e kėtij objekti fetar e bėn
Meshihati i Bashkėsisė Islame tė Malit tė Zi,por edhe
kontributi i vendėsve ėshtė i konsiderueshėm .Vlera e
pėrgjithshme e realizimit tė gjithmbarshėm e kėtij objekti
parashihet tė kushtojė rreth katėr milion marka,theksojnė
pėrfaqėsuesit e ndėrmarrjes sė sipėrpėrmendur.(Intron) |
|
|
SHUMĖ
TĖ PREFERUARA GĖSHTENJAT E KRAJĖS |
Ostros,29 dhjetor-Gėshtenjat e Krajės tash para Vitit tė Ri dhe
pėr festėn e krishtilindjeve janė pemėt mė tė preferuara nėpėr
familje qė festojnė.Prej tyre bėhen specialitete tė ndryshme edhe
disa rajone e komunitete e kanė traditė qė nė tryezėn e tyre tė
jenė edhe gėshtenjat.
Krajanėt e kėto ditė ndodhen , tė thuash, nė tė gjitha tregjet e
qyteteve qė e rrethojnė kėtė trevė,si nė Podgoricė, Tivar, Ulqin
etj.duke shitur frutat e gėshtenjave qė janė «ruajtur» pėr kėtė
kohė. |
|
Normalisht
se 1 kg ,varėsisht nga llojet e tyre, kushton mė shtrenjtė se njė
muaj mė parė, deri nė 4 marka.Kuptohet, mė tė kėrkuara janė tė
ashtuquajturat «mollėkuqe».
Edhe pse dje, tė premten nė Ulqin ka qenė ditė tregu,edhe gjatė
tėrė ditės sė sotme ,madje deri nė orėt e vona, janė shitur
gėshtenja, nga vetė prodhuesit ose stėrshitėsit.(Intron) |
|
|
|
28.12.2001 |
TURIZMI
ĖSHTĖ DEGĖ ME PĖRPARĖSI E ULQINIT |
Ulqin,
28 dhjetor-Kryetari i
Komunės sė Ulqinit, Skėnder Hoxha organizoi sot njė takim, nė tė
cilin merrnin pjesė pėrfaqėsuesit e klubeve tė partive tė cilat
participojnė nė Kuvendin Komunal,
pėrfaqėsues tė
ndėrmarrjeve, shoqatave joqeveritare, gazetarė etj.
Kryetari Hoxha kėtė vit e
vlerėsoi si shumė karakteristik, duke theksuar se parlamenti vendor
ka marrė njė serė vendimesh e kėtu cilėsoi atė pėr refuzimin e
pjesėmarrjes sė Ulqinit nė sistemin unik tė ujėsjellėsit rajonal tė
bregdetit tė Malit tė Zi,
sepse siē tha ai,
Ulqini ka sasira tė
mjaftueshme tė ujit tė pishėm.
Ai theksoi se njė
asociacion ndėrkombėtar do tė investojė nė hapjen e ll puseve tė
reja nė rajonin e Anės sė Malit.
|
|
Nė
foto:Skender Hoxha, kryetar i Komunės sė Ulqinit |
|
Kėto
kapacitete Ulqinit do t i sigurojnė sasira tė ujit pėr mė shumė se
loo mijė veta.
Nė kontekstin e investimeve
tė jashtme pėrmendi edhe projektin e Planit master me realizimin e
tė cilit parashihet tė ngriten 5o nijė shtretėr nė Plazh tė Madh.
Ky vit ėshtė
karakterizua edhe me disa afera financiare.
Nė tė vėrtetė,
sipėrfaqe tė
eksproprijuara tash l5 e 2o mė heret,
pronarėt e
sipėrfaqeve tė nacionalizuara kėrkojnė kompenzim nga komuna e
Ulqinit.
Pastaj buxhetin e komunės e
ka renduar tej mase vendimi gjyqėsor tė tė ashtuquajturės afera e
mushkajave.
Kryetari Hoxha tha se njė
vemendje tė pasaēme duhet t ia kushtojmė turizmit.
Qysh tash ia kemi
nisur tė bėjmė pėrgatitjet e duhura pėr vitin 2oo2.
Dihet mirėfilli se
turizmi ėshtė dega mė me pėrparėsi e ekonomisė sė Ulqinit.
Ai u bėri ftesė tė
gjithė qytetarėve e ne veēanti klubeve tė kėshilltarėve tė tė gjitha
partive politike qė tė bėjnė angazhime maksimale nė fushėn e
pėrgatitjeve pėr stinėn e ardhshme turistike.
Ai tha se ka
paralajmėrime se do tė arrijnė mysafirė tė shumtė nga bota.
Kryetari i Ulqinit
paralajmėroi se pėr njė afat tė shkurtėr do tė pėrfundojė edhe
bulevardi nė drejtim tė Plazhit tė Madh, si dhe do tė vazhdojė
asfaltimi i disa rrugėve lokale nėpėr fshatra nė mėnyrė qė atje tė
krijojmė kushte normale jetese.(Intron) |
|
|
U RIHAP HEKURUDHA MALI I ZI
SHQIPĖRI |
Ulqin,
28 dhjetor- Pas mė
shumė se nėntė vitesh, nė stacionin hekurudhor tė Bajzės sot ka
mbėrritur njė tren nga Mali i Zi,
duke shėnuar kėshtu
komunikimin e Shqipėrisė me vendet e tjera tė rajonit edhe nėpėmjet
linjės hekurudhore.
|
|
Nė
foto:Pika kufitare Bozhaj-Hani i Hotit |
|
Me kėtė rast ishte i
pranishėm edhe kryeministri shqiptar, Ilir Meta, i cili u bėri ftesė
biznesmenėve shqiptarė qė tė ushtrojnė profesionin e tyre pasi
Shqipėria u lidh me Evropėn.
Meta tha se qeveria
shqiptare ėshtė e angazhuar qė tė modernizojė edhe mė tej sistemin
hekurudhor qė tė ketė lidhje sa mė tė mira me vendet e tjera.
Nga pala malazeze merrte
pjesė zėvendėsministri i Komunikacionit, Millan Gjokoviq, i cili tha
se rivenia e lidhjes hekurudhore midis Malit tė Zi e Shqipėrisė
ėshtė njė dėshmi e marrėdhenieve tė mira mes kėtyre dy
vendeve.(Intron) |
|
|
PRITJA E
VITIT TĖ RI ORGANIZOHET NĖ DISA OBJEKTE |
|
Nė foto:Vilat nė Kala
tėrheqėse pėr turistėt nga Shqipėri |
|
Ulqin,
28 dhjetor-Edhe kėtu
janė bėrė pėrgatitje pėr pritjen e Vitit tė Ri.
Qyteti ėshtė dekoruar
pėr herė tė parė me vargje neoni,
por edhe vitrinat e
dyqaneve janė pėrpjekur qė t u japin njė festive lokaleve tė tyre,
ndonėse tejet modeste.
Pritjen e natės mė tė gjatė
tė viti e organizojnė hoteli Albatros,
qendra
turistike-hoteliere Hollegro,
vilat nė Kala.
Nė kėto tė fundit
mysafirėt do tė jenė nga Shqipėria.
Elektroekonomia e Malit tė
Zi ka lajmėruar se gjatė festės sė Vitit tė Ri nuk do tė ketė
reduktime tė rrymės elektrike.(Intron) |
|
|
|
27.12.2001 |
OPOZITA
MALAZEZE KĖRKON RIKTHIMIN E DINARIT |
Ulqin,
27 dhjetor-Nga data 1
janar tė vitit 2oo2 edhe nė Mal tė Zi monetė zyrtare do tė jetė
evro.
Mirėpo, nė debatin e sotėm
nė Kuvendin e Malit tė Zi deputetėt e grupimit politik opozitar
profederatės kanė kritikuar pushtetin malazias pėr gjendjen e rėndė
ekonomike edhe njė javė para aplikimit tė evros ėshtė ngritur ēmimi
i karburantėve tė naftės.
Ky blok opozitar
proserb e ka vlerėsuar shumė tė rėndė gjendjen ekonomike, sepse
ėmimi minimal i punės ėshtė vetėm 8o marka,
kurse pėr vitin 2oo2,
nga l janari ėshtė
premtuar se ky ēmim do tė ngritet nė 9o marka.
Mirėpo,
pėrballė kėsaj
situate,
disa drejtorė tė firmave tė
ardhurat mujore i kanė edhe mbi lo mijė marka!
|
|
Ngritja
e ēmimit tė karburantėve do tė kushtėzojė edhe shtrenjtimin e
artikujve mė vitalė ushqimorė.
Ata kėrkuan qė tė
rikthehet dinari.
Kėtė e ka kėrkuar, siė
shkruan shtypi ditor i Podgoricės, edhe Predrag Drecun, anėtar i
grupit tė ekseprtėve serbė nga kolaicioni profederatės nga Mali i
Zi.
Tė gjitha kėto pėrplasje
politike tash sa kohė bien mbi supet e qytetarėve tė cilėt me shumė
vėshtirėsi e sigurojnė mbijetesėn.(Intron) |
|
|
EDHE NJĖ VIT SUKSESHĖM I PUNĖS SĖ
ART CLUB-it |
Ulqin,
27 dhjetor - Art Club
me seli nė Ulqin,
nesėr, mė 28 dhjetor e ka
ditėn zyrtare tė themelimit.
Mbushen plotė ll vjet
qė kur doli nė skenė kjo shoqatė e intelektualėve dhe krijuesve
shqiptarė me seli nė Ulqin.
Atė e kanė themeluar
Ibrahim Berjashi,
Rudi Goga,
Basri Ēapriqi,
Asllan Bisha,
Qazim Muja,
Haxhi Shabani etj.
qė sot e zgjaruar
anėtarėsinė dhe ėshtė bėrė prezentuese e denjė e kulturės shqiptare,
jo vetėm nė Ulqin.
Sivjet ky pėrvjetor u shėnua
me njė konferencė shtypi edhe me ndarjen e ēmimit tradicional,
tė cilin juria ia
ndau pas vdekjes prof. Bajram Rexhės.
Drejtori aktual i Art
Club-it, Dr. Nail Draga tha se ky vit dallohet nga vitetet e
kaluara sepse gama e veprimtarive tė klubit u zgjerua edhe pėr njė
veprimtari tjetėr tė rėndėsishme kulturore, e ky ėshtė Panairi i
librit, Ulqini 2ool, i cili u mbajt nė qytetin e Ulqinit nga data
8 deri mė l2 gusht 2ool.
Nė kėtė panair tė parė tė
librit shqip nė Ulqinin e lashtė morėn pjesė botues nga Mali i Zi,
Shqipėria, Kosova e Maqedonia, si dhe nga diaspora.
|
|
Nė
foto:Qendra e Kulturės nė Ulqin |
|
Ky
prezentim i madh i librit u bė nė bashkėorganizim me Lidhjen e
Botuesve Shqiptarė dhe Art Club-i dhe ėshtė mbėshtetur materialisht
nga Kuvendi komunal i Ulqinit dhe Ministria e Kulturės nė Qeverinė e
Malit tė Zi, ndėrsa i gjithė manifestimi ka qenėn nėn patronatin e
Ministrisė sė Grupeve Nacionale dhe Etnike nė qeverinė malazeze.
Dihet mirėfilli se
veprimtaria e Art Club-it pėrbėhet nga dy fusha tė veprimtarisė,
organizative dhe botuese.
Nė vitin 2ool,
pėrveē panairit tė
librit, janė organizuar edhe njė mori manifestimesh tė tjera, si ai
kushtuar poetit kombėtar Gjergj Fishta (nė bashkėpunim me shoqatėn
Don Gjon Buzuku),
tryeza e rrumbullakėt
kushtuar plan-programeve tė lėndėve nga identiteti kombėtar,
pėrurimi i
monografisė- Bajram Rexha-personalitet i arsimit, kulturės dhe i
atdhetarizmit, manifestimi poetik ndėrkombėtar Kalimerja poetike,
pėrurimi i librit tė
Mehmet Krajės Njėzet tregime pėr kohėn e shkuar,
por ėshtė zhvilluar
edhe njė aktivitet i dendur edhe nė fushėn e botimeve.
Kėsisoj, me firmėn e
Art Club-it, sivjet janė botuar titujt Shtegu i vashės(poezi) i
Lumnie Hoxhės, Votra ime(poezi) e Lulash Palushajt,
Eelez Osmanaj (studim
ekonomiko-fianciar),
Shpalime
gjeografike(publicistike) Nail Draga,
Kraja e Shkodrės
(monografi) e Hajrullah Koliqit,
1 numėr i revistes
Lemba dhe katėr numra te revistės pėr femijė Zana.
Gjithėsej, me firmėn
e Art Club-it janė botuar 4o tituj.
Nė shtyp ndodhen edhe
dy botime tė rėndėsishme.
Pėr organizimin e veprimtarive, Art Club-i ėshtė ndihmuar nga
Fondacioni kulturor shqiptaro-amerikan nė Nju-Jork, Instituti pėr
Shoqėri tė Hapur nė Podgoricė,
Qeveria e Malit tė Zi
dhe donatorė tė ndryshėm.(Intron) |
|
|
RRUGA
ROZHAJĖ-KULLĖ-PEJĖ ĖSHTĖ E KALUESHME |
Ulqin,
27 dhjetor-Burimet e
informacionit bėjnė tė ditur se nė aksin rrugor Rozhajė-Kullė-Pejė
kalohet pa pengesa.
Ekipet e ndėrmarrjes sė
rrugėve kanė marrė masa qė trafiku tė zhvillohet normalisht.
Sipas zyrtarėve tė
policisė sė Rozhajės, trafiku nė kėtė relacion ėshtė duke u
zhvilluar normalisht.
Mirėpo, u rekomandohet
shoferėve qė automjetet qė drejtojnė t i kenė tė furnizuara me
pajime dimėrore. |
|
Ka
paralajmėrime se pėr festat e Vitit tė Ri nga Kosova do tė shkojnė
nxėnėsit, studentėt, punonjėsit qė ndodhen nė Kosovė, tė tė afėrmit
e tyre nė viset etnike shqiptare nė Mal tė Zi, Ulqin,
Krajė,
Anė tė Malit, Malėsi
etj. pėr tė festuar nė gjirin familjar.(Intron) |
|
|
|
26.12.2001 |
SHOQATA MIQTĖ
E KALASĖ KĖRKON TĖ KYĒET NĖ BUXHETIN E ULQINIT |
Ulqin,26 dhjetor- Kryetari i Shoqatės Miqtė e Kalasė,
Ismet Karamanaga nga Ulqini u shpėrndau sot mediave
njė kėrkesė tė cilėn ia ka dėrguar pushtetit lokal tė kėsaj komune
qė tė radhitet nė buxhetin komunal. Sipas tij
ky pushtet ėshtė i obligueshėm qė tė bashkėpunojė me sektorin
joqeveritar, i cili po bėn angazhime tė shumta pėr tė ndihmuar kėtė
qytet. Duke u bazuar nė kėto fakte kryetari i
kėtij asociacioni thotė se shoqata jonė kėrkon qė tė radhitet nė
buxhetin komunal. Shoqata Miqtė e Kalasė,
por as disa tjera kanė veprimtari tė dukshme nė interes tė Ulqinit,
nuk kanė mundur tė kenė bashkėpunim tė duhur me qeverisjen lokale
pėr shkak se pushteti vendor pėrherė na ka refuzuar me vend.
|
|
Nė
foto:Kalaja e Ulqinit
|
|
Shoqatat
joqeveritare e kanė dėshmuar veten se punojnė nė tė mirė tė kėtij
qyteti edhe nė kėtė ndėrlidhje ka pėr detyrė qė tė pėrkujtojnė
pushtetarėt, tė cilėve iu ka dhėnė populli besimin,
nė realizimin e premtimeve tė dhėna.
Veprimtaria jonė, konkretisht
e Shoqatės Miqtė e Kalasė ka tė vetmin qėllim, tė ndihmojė qytetin
e Ulqinit. Qė nga themelimi e kemi vėrtetuar
kėtė. Derisa puna jonė mbėshtetet mbi kėto
baza, atėherė edhe paratė qė i arkėton populli nė buxhetin komunal,
duhet tė na ndahen edhe ne,
OJQ-ve.
Pėrveē Miqve tė Kalasė, me aktivitetin e
tyre dallohen edhe Art Club-i dhe Shoqata ekologjike Kalimera, tė
cilat zhvillojnė veprimtari tė dendur kulturor e ekologjik.
Ato, pa tjetėr puna e tyre duhet tė financohet nga
buxheti komunal i Ulqinit.
Shoqata Miqtė e Kalasė tash disa vite angazhohet
pėr radhitjen e Kalasė sė Ulqinit nė familjen e trashėgimisė
botėrore tė UNESKO-s. Ai thotė se 6o mijė
markat e miratuara nga Kuvendi i Komunės pėr riparimin e rrugėve tė
Kalasė, nuk janė angazhuar. Nga sa shihet,
njeri prej lokaliteteve mė tė lashta dhe mė tė bukura tė Mesdheut,
djep i kulturės dhe i cilivizimit tonė, u ėshtė lėnė nė dorė
qytetarėve tė kėtij vendbanimi karakteristik dhe mėshirės sė kohės,
apo mbase kohėve tė tjera qė do tė arrijnė pas nesh,
pėr dallim nga pushteti tashėm i Ulqinit,
do ta ēmojnė e vlerėsojnė mė mirė gjithė kėtė pasuri
tė trashėgimisė sė cilivizimit tonė mijėvjeēar, thotė kryetari i
kėsaj shoqate.(Intron) |
|
|
ĒMIMI TRADICIONAL I ART
CLUB-it IU DHA PAS VDEKJES PROFESOR BAJRAM REXHĖS |
Ulqin, 26 dhjetor Nė konferencėn e sotme me
gazetarė, kryetari i Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve Art
Club nga Ulqini, Dr. Nail Draga pasi foli
mbi veprimtarinė e kėsaj shoqate pėr kėtė vit,
ia dha fjalėn gazetarit Ali Salaj, qė tė paraqesė
raportin e jurisė lidhur me fituesin e ėmimit tė sivjetėm tė kėsaj
shoqate.
Z. Salaj, theksoi se,
juria pasi
e shqyrtoi gjithė |
|
veprimtarinė kulturore pėr sivjet vendosi qė ky ēmim tradicional i
sivjetėm t i ndahet profesorit tė ndjerė i Gjuhės dhe i Letėrsisė
Shqipe, Bajram Rexha, pas vdekjes, duke
thėnė se shpėrblimi i ndahet pėr kontributin e dalluar
pedagogjiko-arsimor dhe pėr themelimin e kultivimin e artit skenik
nė Ulqin. (Intron) |
|
|
KĖRKESĖ PĖR HAPJEN E PIKAVE KUFITARE |
Podgoricė, 26 dhjetor Deputeti i Unionit
Demokratik tė Shqiptarėve, Ferhat Dinosha nė seancėn e sotme tė
Kuvendit tė Malit tė Zi tha se hapja e pikave kufitare me
Shqipėrinė do tė kishte njė rol pozitiv tė ngritjes sė shkallės sė
zhvillimit tė kėtyre viseve kufitare nė viset kufitare nė Mal tė Zi.
Ai pėrmendi zonat kufitare nė komunėn e Ulqinit,
duke theksuar trevėn e Anės sė Malit, sikur tė kishte vendkalimin
kufitar pėr nė Shkodėr, do tė ishte nė njė gjendje tjetėr zhvillimi
dhe komunikimi. Sepse, siē tha ai, Shkodra do
tė ishte nė derė tė shtėpisė sė atyre katundeve kėndej kufirit,
meqė do tu lypeshin vetėm 2o minuta udhėtim.
Shkodra e tashme, vėrtet, ka njė nivel tė ngjashėm tė jetės sė
kėtyre fshatrave nė komunėn e Ulqinit, pra
mjedis i pazhvilluar, por po shihet se Evropa do tė arrijė edhe nė
kėto hapėsira, qė do tė thotė se ekzistojnė
shpresa se nga kontaktet me Shkodrėn do tė mund tė jetohet mė mirė.
|
|
Ndėrkaq,
lidhja e Shkodrės me Ulqinin, nuk ėshtė vetėm nė favor tė kėtyre dy
qyteteve fqinje, tė banorėve tė tyre, por
edhe tė Malit tė Zi.
Karshi kėsaj, edhe zhvillimi
i Malėsisė do tė arrihej mė shpejt nėse Tuzit i kthehet statusi i
komunės. Vėrtet se kaherė premtohet nga partia nė pushtet, si dhe tė
njė pjese tė opozitės, mirėpo qendrės lokale tė Malėsisė, Tuzit nuk
i ėshtė kthyer statusi i komunės sė posaēme.
Kaherė ėshtė deponuar kėrkesa e partive nacionale shqiptare,
por edhe i tė gjitha bashkėsive lokale tė Malėsisė,
pushteti ende duket i shurdhėr edhe pse kemi besim
tė plotė se kjo trevė me mbi l5 mijė banorė i plotėson edhe
kushtet ekonomike tė gėzojė statusin e komunės sė pavarur, e jo nė
kuadėr tė bashkėsisė sė komunave tė kryeqytetit republikan,
Podgoricės, tha Dinosha.
(Intron) |
|
|
25.12.2001 |
ULQININ E
MBULOI BORA |
Ulqin, 25 dhjetor-Sot, ditėn
e martė,
edhe qytetin e Ulqinit e
kishte mbuluar bora, e cila gjatė ditės edhe u shkri nė saje tė
temperaturės deri nė lo gradė celzius.Trashėsia e saj nuk i kalonte
2 cm, mirėpo ėshtė njė paralajmėrim shumė serioz se verės sė gjatė e
pėrcėlluese do t i hakmerret
dimėri me borė e
ngrica. |
|
Pėrseri
tė reshurat mė tė reja tė borės e kanė vėshtirėsuar tej mase
qarkullimin nga Kraja.(Intron) |
|
|
POHIME TĖ
PABAZA |
Ulqin,
25 dhjetor-Kryetari i
Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Fuad Nimani ka reaguar sot lidhur
me deklaratat e,
siē tha ai,
tė ish-nėnkryetarit
tė partisė, z. Prelė Vulaj dhe ish- u.d.
sė kryetarit tė Degės
sė UDSH pėr Malėsinė,z. Fran Gojēaj se, sipas z. Nimanit,
ata nuk kanė asnjė
bazė statutare tė pėrfaqėsojnė rrėfimin e pabazė edhe ne sti tė
tilla i hudhim poshtė.
Pėrdorimi i mjeteve publike
tė informacionit pėr shkak tė dezavuisimit tė opinionit,
para sė gjithash tė
trupit votues tė Malėsisė,
ėshtė keqpėrdorim i
ish- pozitės sė funksionarit,
duke shkelur rėndė
marrėveshjen e arritur mbi braktisjen vullnetare tė funksioneve.
Unioni Demokratik i
Shqiptarėve, si parti serioze, thekson Nimani me pėrpikmėri realizon
e respekton vendimet e Kėshillit Qendror tė miratuara nė mėnyrė
demokratike e me vullnetin e shumicės, tė cilėt kanė qenė tė
obligueshme edhe pėr zotėrinjtė Vulaj e Gojēaj.
Nė mėnyrė tė
pargumentuar sulmohet dega e Ulqinit se, gjoja, ka luajtur rolin e
tutorit pėr degėn e Malėsisė me rastin e plotėsimit tė resorit
ministror nė ministrinė pėr tė Drejtat e Popujve Pakicė.
Me qėllim tė
informimit tė opinionit tė gjerė, e mbi tė gjitha tė trupit votues
nė Malėsi, duhet tė theksojmė se,
pėrkundrazi
rekomandimi i degės sė Ulqinit lidhur me kėtė ēėshtje ka qenė qė mė
mirė do tė ishte nė kėtė rast qė t`i vazhdohet mandati ish-
ministrit Junēaj pėr ēka njė pjesė e degės sė Malėsisė ka reaguar
ashpėr, duke mos zgjedhur mėnyra dhe metoda qė nė kėtė funksion tė
emrohet z. Vulaj.Kėtyre qėllimeve dhe veprimeve,
tė inspiruar nga interesat personale,
|
|
iu
ėshtė kundėrvėnė Kėshilli Qendror si organ i vetėm kompetent, i cili
ka tė drejtė statutare pėr tė udhėheq politikėn kadrovike, duke mos
lejuar qė tė mos bihet nėn ndikimin arbitrar dhe tė presioneve tė
njė pjese tė degės sė Malėsisė, qė ka tė drejtė vetėm tė propozojė e
nė asnjė mėnyrė statusin e tė vendosurit.
Kėshilli Qendror i
UDSH duke zbatuar metodat demokratike tė votimit tė fshehtė edhe me
shumė kandidatė, ka miratuar vendimin qė funksionin e minstrit ta
marrė z. Gėzim Hajdinaga,
ish- ndihmėsministėr
nė kėtė ministri.
KQ i UDSH, duke analizuar
mundėsitė ka miratuar vendimin qė ndihmėsministėr nė Ministrinė e tė
Drejtave tė Grupeve Nacionale dhe Etnike tė emrohet z. Prelė Vulaj,
i cili e ka refuzuar kėtė, duke thėnė se kjo ofertė pėr tė ėshtė
poshtėruese,
kurse pėr Malėsinė
nėnēmuese, duke harruar se Vulaj e Gojēaj nuk e pėrfaqėsojnė
Malėsinė.
UDSH ėshtė parti
demokratike, anėtarėsim tė lirė vullnetar,
por ka edhe tė drejtė
tė pėrjashtimit, nėse nuk zbatohen normat statutare.
Deklarata se Malėsia
e ka humbur besimin ndaj z. Dinosha ėshtė e pabazė,
paushalle dhe
qėllimkeqe, pa sens politik.
Pėr shkak tė shkeljes
sė normave statutare dhe nė bazė tė vendimit tė Kėshillit Qendror
mbi pushimin e funksionit nė UDSH, njoftojmė opinionin se z.Prelė
Vulaj dhe z.Fran Gojēaj nuk kanė tė drejtė tė pėrfaqėsojnė kėtė
parti nė mjetet e informacionit, thuhet nė deklaratėn pėr opinion tė
UDSH, tė cilėn e ka paraqitur lideri i Unionit Demokratik tė
Shqiptarėve, Fuad Nimani.(Intron) |
|
|
NDĖRROHEN EMRAT E RRUGĖVE TĖ ULQINIT |
Ulqin, 25 dhjetor Komisioni
shumėpartiak i Kuvendit
tė Komunės sė Ulqinit mbajti mbledhjen e vet tė katėrt edhe nė
shqytim ka marrė mbėshtetur nisiativėn pėr ndryshimin e plotėsimin
emrave tė rrugėve dhe tė shesheve tė kėtij qyteti i banuar me
shumicė absolute shqiptare. Kryetari I
kėtij komisioni Mehmet Bardhi (LD nė MZ)
njoftoi se komisioni me
kėtė rast u bė edhe afatizimi lidhur me kėto ndryshime.
Tė gjithė anėtarėt e kėtij komisioni, janė tė
mendimit se emėrtimet aktuale nė qytetin e Ulqinit duhet tė
ndėrrohen.
Sipas regjistrit tė prezentuar, tė
emėrtuara janė |
|
35
rrugė, prej tė cilave vetėm tri kanė emrat
tė shqiptarėve. Tė gjithė emrat ekzistues
tė rrugėve nė Ulqin i pėrkasin njė ideologjie tė sistemit tė kaluar
monist, tė cilėt nuk paraqesin frymėn dhe proceset e reja
demokratike. Komisioni ka vendosur
unanimisht qė rreth kėtyre ndėrrimeve e plotėsimeve tė organizojė
takime me qytetarė, shoqata dhe individė mendimet e propozimeve tė
tė cilėve mund tė jenė tė dobishėm, thotė
z.Bardhi.(Intron) |
|
|
24.12.2001 |
MESAZHI I ARQIPESHKVIT TĖ TIVARIT |
Tivar, 24 dhjetor- Arqipeshkvi i Tivarit,
monsinjor Zef Gashi me rastin e Krishtilindjeve besimtarėve tė
krishterė u dėrgoi kėtė mesazh: Festa e Krishtlindjes-Ardhjes sė
Zotit tonė mes njerėzve ėshtė festė e tė gjithė tė krishterėve,
por do tė thoja edhe festė e tė gjithė njerėzve
vullnetmirė, festė e kretyrave tė Zotit.
Prania e fjalės sė mishėruar mbulon dhe pėrfshin tėrė rruzullin,
prandaj prek tė gjithė njerėzit.
Prej Krishtilindjes sė parė Zoti ėshtė me njerėz nė mėnyrė tė
posaēme. Zoti ynė ėshtė Emanuel-Zoti me ne.
Po ju sjellim njė lajm tė gėzueshėm sot mes jush,
ne Betlehem u lind Mesia-Shelbuesi,- thonė engjujt barinjve tė
Betlehemit nė atė natė tė madhe, atė natė tė shenjtė kur pėr njė
moment u bashkuan qielli e toka nė saje tė mishėrimit tė Birit tė
Zotit.
Tė
gjitha viset e botės e panė shėlbimin e Zotit.
Krishtlindja ėshtė festė e paqes, mirėsisė, manifest
paqeje. Krishti Zot e njeri paqedashės.
Engjujt kėndonin : E paqe
njerėzve vullnetmirė mbi tokė.
Mesia ėshtė protagonist dhe bartės i paqes edhe sipas Izaisė
profet: Ai, jo vetėm premton,
por edhe zbaton paqen me veprimtarinė edhe flijimin
e jetės sė vet. U lind i varfėr nė shpellė tė
Betlehemit. Kaloi njė jetė me plot vuajtje.
Vdes tragjikisht nė kryq dhe kėshtu deshmon dhe
realizon atė qė mėson e predikon, e jo si disa liderė popujsh qė pėr
interesat e veta personale, pėr egoizmin e
vet, derdhen gjakun e pafajshėm tė shtetasve tė vet, si Herodoti
mbret.
E,
mu pėr kėtė arsye, pra,
Krishti qe 2ooo vjet predikohet e nuk harrohet,
ndėrsa kėta zotėr tė vegjėl njerėzor, jo
vetėm qė po harrohen, por sa po zbresin nga
troni i pushtetit pėr shkak tė padrejtėsive tė bėra,
populli po i gjykon dhe po kėrkon pėrgjegjėsi nga
ata.
Krishtlindja ėshtė edhe festė drite : |
|
Nė
dyluftim shekullor, mu nė fund fitoi drita- me ardhjen e Krishtit u
zhduk terri, shndėrriti mbi shpellėn e Betlehemit ku u lind Mesia
Dhe u duk njė ditė e madhe qė shndėrriti mbarė krahinėn.
Dita simbolizon dritėn e nata errėsirėn, por
drita hyjnore e Betlehemit e bėri natėn dritė.
Duke kremtuar festat e Krishtlindjes dėshirojmė qė nė botė dhe nė
zemrat e tė gjithė njerėzve paqedashės tė mbretėrojė paqja,
mirėqenia dhe tė gjitha bekimet e mirėsisė Hyjnore.
Pėr shumė vjet e me zemėr tė bardhė e tė mirė.
Urime.- thuhet ndėr tė tjera nė kėtė urim tė Msgr.
Zef Gashi, kryeipeshkėv i Tivarit.
(Intron)
|
|
ZBUKUROHET QYTETI I ULQINIT |
Ulqin, 24 dhjetor- Firma private Gjovani trejd nė bashkėpunim me
Kuvendin e Komunės sė Ulqinit nė vigjile tė festės sė Vitit tė Ri
filloi zbukurimin e qytetit tė Ulqinit, me poēa elektrikė tė
ngjyrave tė ndryshme.
Kjo
ėshtė hera e parė qė nė kėtė mėnyrė dekorohet ky qytet pėr festėn e
Vitit tė Ri.
|
|
Nėse
nuk do tė ketė reduktime tė enegjisė elektrike kėto stoli do tė kenė
gjithėsesi bukurinė e vet, e nėse vazhdohet me pėrkufizime sikundėr
deri mė tash, atėherė do tė jetė njė dėshirė e pushtetit vendor pėr
tė pritur solemnisht festėn e motmotit, Vitin e Ri.(Intron) |
|
|
BORA PO I AFROHET QYTETIT TĖ ULQINIT |
Ulqin, 24 dhjetor- Stina e dimėrit sivjet po
tregon se nuk ėshtė duke u kursyer as ky qytet bregdetar,
tradicionalisht me klimė tė butė. Sot nė
mėngjes malet pėr rreth ishin tė mbuluara me borė, vėrtet nuk ka
ndonjė trashėsi tė madhe, por mali i Mozhurit
ėshtė mveshur me tė bardha. Gjatė ditės ka
pasur reshje tė holla bore edhe nė vetė qytetin e Ulqinit.
Familjet tė cilat nuk kanė siguruar me kohė dru
zjarri e kanė vėshtirė qė nė shtėpitė e tyre tė kenė nxehje. |
|
Ėshtė
edhe njė karakteristikė tjetėr se dyqanet,
kafiteritė e punėtoritė tjera tė vogla e kanė bėrė njė rrjet, tė
ngjashėm me atė tė marimangės, me qėllim qė edhe nė kėtė gjendje,
duke huazauar energjinė elektrike nga njeri tjetri,
tė punojnė. Mirėpo, kėto lidhje paraqesin
rrezik potencial tė dėmtimeve tė aparateve tė ndryshme elektronike.(Intron) |
|
|
|
23.12.2001 |
PROFESIONE QĖ NUK EKZISTOJNĖ MĖ |
Ulqin,
23 dhjetor-Ulqinakėt masovikisht janė
orientuar nė veprimtari afariste tė cilat u sjellin mė shumė tė
ardhura edhe kanė mundėsi tė tė zgjerojnė kapacitetet.
Rėndom pėrcaktohen pėr lokale turistike-hoteliere ,
bufe, restorante, kafiteri,
por edhe dyqane tregtare.
Vėrehen madje edhe sallone tė tėra tė mobileve tė importuara qė u
ofrohen konsumatorėve.
Por, nuk ekzistojnė mė disa veprimtari artizanale tė traditės,
siē janė teneqepunuesit, rrobaqepės, e ka mbetur
vetėm ndonjė kėpucėtar, por tepėr tė moshuar
e kjo do tė thotė se kėto profesione tradicionale nuk janė mė
atraktivė edhe pse dikur, sė bashku me
mullinjtė e vajit, ishin veprimtaritė
kryesore ekonomike tė kėtij qyteti. Nė treg
tė kėtushėm ndodh tė paraqiten eksponate tė stilit tė vjetėr,
por janė tė ardhur edhe nuk paraqesin motivet e
kėtij ambienti. |
|
Mė
heret janė ofruar tė ashtuquajturit sapunj tė bamėnga vaji i
ullirit, tė cilėt nuk janė pėrdorur vetėm si
mjete tė higjienės, por kanė pasur edhe veti
shėruese.
Nė Ulqin punojnė nja 7-8 furra buke,
por vetėm njera ka pėr pronar njė qytetar tė komunės
sė Ulqinit, qė tė gjithė tė tjerėt janė tė
ardhur. Ose, ka mbetur
vetėm njė farkėtar i vetėm. Kėsisoj,
artizanatet e dikurshme, siē mund tė vėrehen
nė Tivarin e Vjetėr, Podgoricė, Shkodėr,
Gjakovė etj. nė Ulqin nuk
ekzistojnė mė. Nuk ekziston madje as ndonjė
program pėr tė nxitur kėto veprimtari, tė
cilat gjithėsesi mund tė kenė adhuruesit dhe tė interesuarit e
kėtyre shėrbimeve.(Intron) |
|
DRITAT PUBLIKE NUK SHUHEN
|
Ulqin, 23 dhjetor-Derisa reduktimet e
energjisė elektrike vazahdojnė me nga katėr orė,
madje ka paralajmėrime se kjo gjendje mund tė
keqėsohet edhe mė shumė, karshi kėsaj, nė
disa lagje periferike tė Ulqinit, qė nga aplikimet e pėrkufizimeve
tė furnizimit me energji elektrike, nuk fiken
dritat publike. |
|
Kjo
me tė drejtė iriton qytetarėt tė cilėt me aq dishiplinė u
nėnshtrohen kėtyre masave tė kursimit, por
nuk mund ta kuptojnė kėtė shpenzim tė panevojshėm qė do tė mund tė
shėrbenin qė tė kenė drita mbase edhe 5o- 6o shtėpi.(Intron) |
|
|
SI DO TĖ PĖRFUNDOJĖ AFERA E
MUSHKAJAVE |
Ulqin, 23 dhjetor-Buxheti i komunės sė
Ulqinit sivjet u plaēkit pėr 24o mijė marka.
Kjo ndodhi si pasojė e njė kontrate tė nėnshskruar qė nė vitin l992
midis Kėshillit tė atėhershėm Ekzekutiv dhe firmės private Erlajns
travel trejd, pronari i tė cilit ėshtė nga
Serbia. Atėherė u hetuar qė spėrkatja e
mushkajave nuk bėhet me preparate pėrkatėse,
komuna e Ulqinit hoqi dorė nga kjo kontratė,
por e pagoi shumė shtrenjtė. Nėpėrmjet
Gjykatės Ekonomike tė Podgoricės, komuna e
Ulqinit sivjet u desh tė paguajė 24o mijė marka si rezultat i
kamatave ekstreme. |
|
Pėr kėto dėme qė i janė
sjellur komunės sė Ulqinit, askush nga
pushtetarėt nuk ėshtė marrė nė pėrgjegjėsi edhe pse kemi tė bėjmė me
njė plaēkitje tepėr tė rėndė. Kohė mė parė nė
parlamentin lokal u paraqit njė informatė mbi kėtė ēėshtje,
por u vendos qė tė bėhet raport.
Kur do tė jetė gati ai, nė mėnyrė qė tė dihet diēka
mė shumė pėr kėtė aferė edhe cili do tė jetė epilogu i saj.(Intron)
|
|
|
LAJME MORTORE |
Vdiqen
Zejna Kollari (62),Meterriz-Ulqin
Oso
Alaj (76) Katerkolle-Ane te Malit
Cen
Musaja (75),Brajshe-Ane te Malit
Midja e Qamil Dabit (85),Ulqin
|
|
|
|
22.12.2001 |
URIMI MĖ I BUKUR PĖR VITIN E RI |
Ulqin, 22 dhjetor-Qeveria e Malit tė Zi
shtetasve tė saj u dėrgoi urimin e parė pėr Vitin e Ri,
shtrenjtoi benzinin l5 pėr qind .Kėshtu, qe
sot 1 litėr benzin kushton l,7o, ndėrsa
dizeli l,3o DM. Qeveria kėtė korrigjim e
arsyetohet veē tė tjerash se mjetet nga ky shtrenjtim do tė
pėrdoren pėr financimin e veprimtarive afarsite, tė cilat
sigurojnė punėsim mė tė madh, si dhe pėr
realizimin e projekteve tė infrastrukturės e mbi tė gjitha ndėrtimin
e tunelit "Sozina.
Qeveria, siē thuhet, ka pasur parasysh edhe ēmimin minimal tė punės
qė ngritet prej 8o nė 9o DM. Ky shtrenjtim i
karburantėve tė naftės ėshtė pritur shumė negativisht sepse ndikon
edhe shtrenjtimin e transportit, tė shėrbimeve tė tjera,
e sidomos tė artikujve vitalė ushqimorė.
|
|
Sidomos u prit me shqetėsime nga kategoria e qytetarėve tė cilėt
janė papunė ose kanė dalur nėpėr rrugė tė shesin plaėka tė ndryshme
pėr tė siguruar bukėn e gojės. Qeveria
malazeze nuk e merr parasysh kėtė gjendje tė rėndė sociale.
Ēmimet e deritashme ishin l,5o DM edhe ishin tė formuara kur njė
barelė e naftės nė burzėn ndėrkombėtar shitej
29 dollarė, kurse dje njė barelė kushtonte
l9,4 dollarė.
Ky shtrenjtim, Malin e Zi qė nga dita e sotme e radhit nė vendet me
benzinin mė tė shtrenjtė nė Ballkan. (Intron) |
|
NGRICAT
PENGOJNĖ UJĖSJELLĖSIN E RI |
Ulqin,
22 dhjetor- Bulevardi
qė fillon pranė Ndėrmarrjes Komunale e deri nė afėrsi tė Plazhit tė
Madh,
ka shkaktuar qė tė montohen
edhe tubacionet e ujėsjellėsit tė ri nė kėtė pjesė.
Bulevardi dhe
ujėsjellėsi ėshtė dashur tė pėrfundojė qė nė pranverėn e sivjetme qė
tė jetė gati pėr stinėn turistike,
mirėpo rregullimi i
marrėdhenieve pronėsore juridike, ndėr tė tjera, kanė ndikuar nė
kėtė vonesė.
E, shtojcė pėr
mospėrfundimin e kėtij projekti ėshtė edhe montimi i ujėsjellėsit tė
ri nė Fushėn e Ulqinit. |
|
Ndėrkaq,
pėr shkak tė temperaturės sė ulėt, nuk janė zhvilluar punėt
pėrgatitore, bėhet e ditur se ky montim shtyhet,
por nuk theksoihet se
deri kur do tė jetė kjo.
Punimet nė kėtė ujėsjellės
nė gjatėsinė prej l2oo metrash do t`i
bėjnė punonjėsit e NPK, nė kuadėr tė sė cilit ėshtė edhe ujėsjellėsi
komunal i Ulqinit.(Intron) |
|
|
BORXHLINJVE
U NDĖRPRITET FURNIZIMI ME UJĖ |
Ulqin,
22 dhjetor- Edhe
Ndėrmarrja Komunale dhe Ujėsjellėsi i Ulqinit, siē duket,
kanė mėsuar nga
Elektroekonomia e Malilt tė Zi dhe Telekomi i kėsaj republike,
shkyēja e
borxhlinjve.
Pa furnizim me ujė tė pishėm
do tė mbesin tė
gjithė ata tė cilėt- |
|
Ndėrmarrjes Publike Komunale i kanė borxh mbi loo marka.
Bėhet e ditur se
qytetarėt NPK i kanė borxh 2oo mijė, kurse ekonomia 4oo mijė
marka.(Intron) |
|
|
VETĖM ZOTI E
DI |
(Skicė
pėrditshmėrie nė Ulqin)
Ulqin,
22 dhjetor- Reduktimet e
shtrenjtimet e rrymės elektrike,
borxhet pėr ujin,
kanalizimin,
telefonin kanė qenė
shqetėsimet e pėrditshme tė njė pjese tė konsiderueshme tė banorėve
tė Ulqinit, tė cilėt nuk e kanė lehtė tė gjallėrojnė ekonomikisht.
Mirėpo,
qė nga dita e sotme
brengat u shtuan edhe mė shumė sepse qeveria e territ dhe e
varfėrisė ngriti ēmimet e benzinit l5 pėr qind.
Detyrimisht ky
shtrenjtim ka pėr tė stimuluar
edhe ngritjen e
ēmimeve tė artikujve ushqimorė e shėrbimeve tė shumta.
-Ec e fitoje njė phening tė
vetėm.
Jam plakur unė, ėshtė
moshuar burri, fėmijėt janė tė ri edhe nuk marrin parasysh se pėr
ēdo ditė nga kuleta, hiq e mos ven.
Duan celularin,
veturėn,
veshmbathjen,
daljet me shoqėri- i
ankohet fqinja fqinjes.
-Pa,
pa, njashtu isht
besa.
Nuk isht ba kallaj jeta.
Burri jem e ka
pensionin l3o,
par tesh isht ba nji rritje
edhe i ka marrė l5o marka.
Ēka me ble ma parė me
ata pare.,-pėrgjet tjetra. |
|
-Nuk
kam nevojė, jo hė pėr hė pėr para,
por a keni punė ju
atje?-pyet nė telefon tė Intron-it njė 75-vjeēar,
sigurisht tė birin nė
Australi,
i cili sipas tė gjitha
gjasave desh t i dėrgojė ndonjė dollarė, e plaku i tha se ka
siguruar dru edhe ushqim pėr dimėr.-Nuk kam nevojė,jo.
Edhe me shėndet jemi
mirė, e ishalla jeni me jetė.
Prisim se do tė vini
nė verė, e?
Ashtu,a? As atje nuk qenka
kollaj-a?
-Punoj nė kėtė kuzhinė
popullore.
Jam me rrogė mujore,
pa sigurim, marr
vetėm 2oo marka.
Jam i ri edhe pas shkollės
sė mesme nuk kam pasur mundėsi tė vazhdoj studimet sikur moshatarėt
e mi nė Prishtinė.
Shumė klientė, punėtorė
krahu, nuk kanė para qė tė paguajnė.
Mė vjen keq qė janė
nė kėtė gjendje.
Vetėm zoti e di se cila do
tė jetė ardhmėria ime edhe e tyrja.
Rastin e parė qė ta
kem do tė shkoj nė botėn e jashtme.
E di se as atje nuk
ėshtė lehtė,por ndoshta atje ėshtė mė mirė.
I kam mbushur 25 vjet
edhe njerėzit mė thonė- martohu.
Nė kėtė gjendje mė
mirė tė heq dorė, sepse nuk dua tė marr askė nė qafė.
Ne
jemi brezi i humbur-titullohet albumi i njė kėngėtarit tonė,-
thotė ky i ri i zhgėnjyer.
Por, nuk ėshtė ai i
vetėm.Gjithėsesi mė tė zhgėnjyer duken ata tė cilėt bredhin poshtė e
lartė pa asnjė punė.
Vetėm zoti e di ,-
pėrgjigjen kur i pyet njeriu se si e sheh ardhmėrinė.
(Intron)
|
|
|
|
21.12.2001 |
LEXUES TĖ
NDERUAR
|
Ulqin, 2l dhjetor-Pėr shkak tė shkėputjeve tė
lidhjeve telefonike dhe tė reduktimit tė energjisė elektrike nuk
kemi pasur mundėsi tė botojmė lajmet nė Internet.
Mirėpo ne suksesivisht do tė shėnojmė tė gjitha
ngjarje mė kryesore qė janė zhvilluar kėto nė hapėsirėn qė mbulojmė,
nė Ulqin, Krajė, Anė tė Malit, Malėsi etj.
Nė
saje tė angazhimit tė Telekomit tė Malit tė Zi, e sidomos tė qendrės
nė Ulqin janė rivėnė lidhjet. Kanė qenė tė
shkėputur mbi 8oo numra. Kanė qenė pa lidhje
telefonike Kuvendi i Komunės sė Ulqinit, partitė politike,
policia, Radio-Ulqini,
Qendra e Kulturės, thėnė
shkurt i gjithė qyteti i Ulqinit.
Konkretisht, nuk kanė funksionuar telefonat gjashtėnumėrsh,
ta zėmė 4l2... |
|
Drejtori i Qendrės sė
Telekomit tė Ulqinit, Basri Dervishi na ka njoftuar se ky defekt i
rėndė ka ndodhur pėr shkak se kablot nga semaforėt, pranė Shtėpisė
sė Shėndetit janė dėmtuar. Ata janė tė
instaluar tash l7 vjet, do tė thotė se janė amortizuar,
por linja shkon nėpėr kanalizimin e qytetit.
Uji, lagėshtia, plehrat kanė ndikuar qė tė
ndodh ky defekt i rėndė. Ka
premtime se tashmė janė evituar pengesat dhe se do tė mund tė
komunikoni pa pengesa. (Intron) |
|
NĖ KRAJĖ VAZHDON TĖ BJERĖ BORĖ |
Ulqin, 2l dhjetor-Njė ditė para Bajramit edhe
Krajėn e pėrfshiu njė mot i ftohtė edhe me reshje tė mėdha bore.
Varėsisht nga katundet, por
mesatarisht ėshtė 3o deri nė 5o cm borė. Kanė
mbetur shumė veta pa arritur nė Krajė, sidomos ditėn e parė tė
Bajramit. Si rėndom,
aksi rrugor Rashtishė- Arbesh, posaēėrisht nėpėr Qafė tė
Shtegvashės, ka qenė i pakalueshėm.
Ndėrmarrja e rrugėve ka hudhur kripė, por
duhet pasur shumė vemendje edhe automjetet tė jenė me pajime
dimėrore. Sot, tė martėn, ditė tregu nė Ulqin
kemi takuar shumė kranjanė, posaēėrisht nga
katundet buzė liqenit, si nga Boboshti,
Skjeja dhe Sjerēi, por edhe nga Dodajt,
|
|
Kėshtenja,
Ostrosi etj. tė cilėt kishin
dalur pėr tė shitur prodhimet bujqėsore e peshk.
Qė tė gjithė thonin se rrugėt janė hapur,
por vazhdon tė bjerė borė.
Nėse vazhdon ky mot i ftohtė, me ngrica e erė verilindore, bora do
tė vonojė tė shkrihet. Fatmirėsisht atje kanė
funksionuar linjat telefonike, por reduktimi
i energjisė elektrike vlen edhe pėr ata. Nuk
ėshtė regjistruar asnjė incident trafiku.
Edhe furnizimim me arikuj ushqimorė nuk ka munguar sepse banorėt
janė pėrgatitur me kohė(Intron) |
|
|
GJENDJE SHUMĖ E RĖNDĖ
ELEKTROEKONOMIKE NĖ MAL TĖ ZI |
Ulqin, 2l dhjetor-Mediat malazeze njoftojnė se kjo republikė ndodhet
nė njė gjendje jashtėzakonisht tė rėndė elektroernegjetike, madje
para njė errėsire totale, gjendje e plotė kolapsi.
Reduktimet katėrorėshe vazhdojnė,
por shumė gjigande industrial,
siē ėshtė Kombinati i Aluminit nė Podgoricė e ka reduktuar deri nė
maksimum veprimtarinė prodhuese. Energjia
sigurohet nga sisteme tė jashtme, mirėpo rumunėt janė duke dėrguar
kėrcėnime se do tė ndėrprejnė furnizimin me sasirat e kontraktuara
nėse vazhdohet importimi i paautorizuar i rrymės, duke theksuar se
do ta ndajnė sistemin e tyre elektroenergjetik nga ndėrlidhjet. |
|
Pėr
tė pėrballuar kėtė krizė, Elektroeenergjia e Malit tė Zi sė bashku
me mekanizmat pėrkatėse tė qeverisė republikane po bėjnė pėrpjekje
intensive pėr tė siguruar sasira shtesė, sė paku l5o deri nė 2oo
megavat. (Intron ) |
|
|
Shoqata Kristiane Shqiptare Kuvendi i
Arberit 1703 shperndan dhurata me rastin e Festes se Shenkollit per
femijet shqiptare ne Mal te Zi dhe ne veri te Shqiperise. |
06.12.2001-Ludwigshaven. Njoftimit
te publikuar ne shtypin lokal Gjerman per grumbullimin e sa me shume
pakove, dhurate per femijet shqiptare, shkollat,kishat dhe individe
te shumte iu pergjigjen me efikasitet te plote. Keshtu gjate diteve
te aksionit u grumbulluan nje numer i konsiderueshem pakosh te
cilat moren rrugen ne datat kater dhe pese Dhjetor per tju mberritur
ne duar femijeve shqiptare ne diten e Festes. Merita e femijeve
Gjerman per efikasitetin e treguar eshte e barazvlefshme me
angazhimin e Shoqates Kristiane Shqiptare Kuvendi i Arberit 1703
me qender ne Ludwigshafen, e kryesuar nga Nikolle dhe Leze Shabani
te cilet jo vetem qe e ndermoren aksionin ne fjale por u perkujdesen
deri ne finalizimin e plote te tij. Pakot e para i jane dhuruar
femijeve ne kishen e Recit menjehere pas perfundimit te meshes
organizuar per
Festen e Shenkollit.
Ne nje atmosfere teper festive eshte
bere shperndarja e dhuratave per femijet parashkollore te kopshtit
te Solidaritetit ne qytetin e Ulqinit dhe atyre te klasave te para
te shkollave fillore te Anes se Malit. Femijet jane shoqeruar nga
drejtori i shkolles Dr.Nail Draga si dhe ekipi mesimdhenes te cilet
njeherazi i kane falenderuar organizatoret per kujdesin e tregur per
femijet e kesaj zone.
|
|
Nje
sasi e dhuratave iu shpernda gjithashtu edhe nxenesve te shkolles
fillore Gjergj Kastrioti Skenderbeu ne Kraje si dhe femijeve qe
ndjekin mesimin e Katekizmit ne Famullite e Ulqinit dhe Tivarit, te
cilat drejtohen nga Arqipeshkvi Zef Gashi. Po keshtu ndihma
kryesisht ne veshembathje i jane dhuruar shtepise se pleqve ne
gjirin e Kotorit.
Nje ndimese ne
shperndarjen e dhuratave ne te gjithe zonen kane dhene
bashkepunetoret e Karitasit, Don Viktori, Motrat e Arqipeshkevise si
dhe qytetare te shumte.
Ka qene shperndarja e pakove per
femijet e veriut te Shqiperise te ngujuar nga gjakmarja, ajo qe
kurorezoi me mjaft sukses aksionin ne fjale i cili sipas prononcimit
te Z.Nikolle Shabani ne Radio Ulqini, eshte bere tradite, dhe vitin
e ardhshem do te perfshi pjese te tjera te trevave Shqiptare
sikurse eshte perqendruar vitine kaluar ne qytete te ndryshme ne
Kosove, si ne Prizren, Peje, Krushe te Vogel, si dhe jetimoren ne
Prishtine. (Seksioni Informativ - Chris.Alb.e.V.- Ludwigshafen pėr
Intron) |
|
|
14,15.12.01 |
URIMET PĖR FESTĖN E
BAJRAMIT TĖ MADH
EKIPI I INTRON-it JU DĖRGON URIMET MĖ
TĖ PĖRZEMĖRTA ME RASTIN E BAJRAMIT TĖ MADH, DUKE U DĖSHIRUAR GĖZIMET MĖ
TĖ BUKURA NĖ FAMILJET TUAJA
|
Kryeministri
malazias reisin e Bashkėsisė Islame tė Malit tė Zi
Podgoricė,
l4 dhjetor- Kryemnistri i Malit tė
Zi, Filip Vujanoviq i ka dėrguar urim reisit tė Bashkėsisė Islame tė
Malit tė Zi me rastin e festave tė ardhshme.
-Ju, kuadrit fetar dhe tė gjithė besimtarėve tė Bashkėsisė Islame nė
Mal tė Zi me rastin e pėrfundimit tė muajit tė Ramazanit, ju uroj
festėn e madhe tė ardhshme tė Bajramit me dėshirė qė ta kaloni nė
paqe, gėzim e me shėndet, duke u dėshiruar lumturi personale pėr ju
dhe familjen tuaj,-thuhet nė urimin e kryeministrit
malazias.(Intron) |
Luigj Shkreli (Partia Demokratike e Socialistėve):Nė emėr tė
kėshilltarėve dhe tė degės sė PDS pėr Ulqinin mė lejoni t`iu uroj
tė gjithė besimtarėve islam festėn e Bajramit, duke iu dėshiruar
lumturi nė jetė, nė familje. Bajramin e prit`shi dhe e lut`shi
gjithmonė me zemėr tė mirė.
Nė emėr tė klubit tė kėshilltarėve tė partisė sė tij
uroi edhe Bozhidar Jashoviq
(Partia Popullore Socialiste),
Dedė Zadrima |
(Unioni
Demokratik i Shqiptarėve):Mė lejoni qė nė emėr tė Klubit tė
UDSH-sė festėn e madhe tė Bajramit,
duke u dėshiruar begati, shėndet dhe sukses nė jetė.
Me kėtė rast uroj edhe festat e ardhshme,
Krishtlindjet dhe Vitin e
Ri.Faleminderit. |
|
Klubet
e kėshilltarėve nė Parlamentin lokal tė Ulqinit
Ulqin, l4 dhjetor-Nė seancėn e sotme tė
parlamentit vendor, nė tė cilėn u miratua rebalanci i buxhetit
komunal pėr sivjet, pėrfaqėsuesit e klubeve
tė kėshilltarėve tė partive politike qė marrin pjesė nė kėtė kuvend
dėrguan urime pėr festėn e Bajramit tė Madh.
Urimet i publikojmė sipas radhės qė u paraqiten nė parlament. |
Abdullah Kurti(Lidhja Demokratike
nė Mal tė Zi)Meqė ndodhem nė kėtė foltore dhe meqė jemi nė prag
tė festės sė madhėrushme tė Bajramit nga ky vend dėshiroj qė tė
shpreh urimet e mia mė tė sinqerta me rastin e festės sė Bajramit,
duke u uruar besimtarėve shėndet, gėzime dhe lumturi .Njėkohėsisht,
meqenėse se jemi para edhe
festave tė tjera uroj edhe Krishtlindjet e Vitin e Ri.
|
Skėnder Hoxha(Kryetar i komunės sė
Ulqinit):Shfrytėzoj rastin, qė edhe unė emrin tuaj edhe nė
emrin tim personal ju uroj qytetarėve tė gjitha festat tė cilat janė
me radhė, duke u dėshiruar ēdo tė mirė nė jetė.Gėzuar!(Intron) |
|
TORTAT-ĖMBĖLSIRAT MĖ TĖ KĖRKUARAT |
Ulqin,
l4 dhjetor- Pastiēeritė e kėtushme kanė angazhime tė
jashtėzakonshme.Gjatė gjithė ditės sė sotme kanė pranuar porosi tė
shumta pėr ėmbėlsira, shtojcė.
Mė tė preferuarat janė tortat e stileve dhe madhėsive
tė ndryshme. |
|
Siē
duket, kėsaj radhe amviset kanė vendosur qė tryezat e tyre tė jenė
sa mė tė plota pėr tė festuar me tė afėrmit, miqtė e tė ftuarit e
tyre Bajramin e Madh, jo vetėm me specialitet shtėpiake.(Intron) |
|
|
RRUGA NĖ
KULLĖ KALOHET PA PENGESA |
Ulqin, l4 dhjetor-Mbi bazat e lajmeve qė arrijnė nga Rozhaja
mėsojmė se vendkalimi midis Malit tė Zi e Kosovės, ai nė Kullė,
ėshtė pastruar nga bora edhe qarkullohet pa pengesa.
Vozitėsit, patjetėr, nė automjetet e tyre duhet tė
pėrdorin pajisjet dimėrore. |
|
E
themi kėtė sepse shumė veta qė ndodhen nė Kosovė dėshirojnė qė
festėn e Bajramit ta kremtojnė nė gjirin e tyre familjar nė Plavė,
Malėsi, Krajė, Anė tė Malit, Ulqin.(Intron) |
|
|
DEZINFORMATĖ PĖR BOMBĖN NĖ
AEROPORTIN E PODGORICĖS |
Ulqin,l4 dhjetor-Mediat malazeze kanė njoftuar sot se Aeroporti i
Podgoricės nė orėt e paraditės ka qenė i mbyllur pėr shkak se ėshtė
paralajmėruar qė nė aeroplanin e
kompanisė ajrore tė Malit tė Zi, Montenegro-airlajns, i cili duhet
tė fluturonte pėr Beograd nė orėn 7,45 minuta , ėshtė vendosur
bomba. |
|
Pas
kontrollimit tė organeve tė policisė dhe vėrtetimit tė tyre se lajmi
ishte dezinformatė , aeroplani i kompanisė malazeze ka fluturuar nė
destinacion rreth orės lo,oo ,mirėpo si shkak i kėsaj
dezinformate,tė gjitha linjat ajrore nga Aeroporti i kryeqytetit tė
Malit tė Zi kanė vonuar.(Intron) |
|
|
Ulqin,
l5 ATMOSFERĖ SOLEMNE NĖ PRITJE TĖ FITĖR
BAJRAMIT |
Ulqin, l5 dhjetor-Edhe pse mbretėroi ditėn
njė mot me shi tė imtė edhe i ftohtė,pa energji elektrike, nė orėt e
mbrėmjes qyteti u furnizua me rrymė edhe po zhvillohet njė
atmosferė solemne nė pritje tė Fitėr Bajramit.Vėrehen se kanė ardhur
edhe mėrgimtarė qė kėtė festė tė madhėrueshme ta kalojnė nė gjirin
familjar.Tė gjitha xhamitė e qytetit dhe shtėpitė janė tė
shndėrritura,kurse fytyrat e njerėzve i pėrshkon buzėqeshja dhe
hareja qė me aq gėzim e lumturi e kaluan muajin e Ramazanit. |
|
Mėsojmė se nesėr nė tė gjitha xhamitė do tė falet Bajrami dhe do tė
mbahen ligjėrata rasti nga imamėt. Mediat
lokale dhe ato republikane transmetojnė urimet e autoriteteve dhe tė
partive politike dėrguar Bashkėsisė Islame tė Malit tė Zi dhe tė tė
gjithė besimtarėve islam nė kėtė republikė.(Intron) |
|
|
ULQINI TĖRĖ DITĖN PA RRYMĖ
ELEKTRIKE, NDĖRSA TUZIN E KA MBULUAR BORA |
Ulqin,
l5 dhjetor-Nė Mal tė Zi po
mbretėron njė gjendje shumė dramatike si rezultat i mungesė edhe ka
paralajmėrime se kjo situatė mund tė bėhet edhe mė e rėndė,
shkyēje totale e furnizimit me energji
elektrike.Krejtėsisht papritur nė mbarė Malin e Zi u vendos
reduktimi i energjisė elektrike. Nuk ėshtė
publikuar se sa mund tė zgjasė kjo situatė, as nga sa orė do tė
zbatohet pėrkufizimi.Ulqini ,qė nga ora 8 e mėngjesit e deri nė orėn
l5,3o nuk ka pasur furnizim me energji elektrike dhe krijoi njė
gumėzhitje nė qytet qė paralizimi I trafikur ka ndodhur kėsisoj
vetėm verės nga autoveturat e shumta.Zyrtarėt e Elektroenergjisė
kanė u bėrė apel qytetarėve dhe tė gjithė shpenzuesve tė energjisė
qė tė shlyejnė borxhet dhe tė kursejnė deri nė maksimum. |
|
Ata u kanė bėrė ftesė radiove dhe televizioneve qė tė shkurtojnė
programet e tyre ditore.Nga data l nėntor rryma elektrike ėshtė
shtrenjtuar 5o pė qind dhe ēmimi aktual pėr amvisri ėshtė 7,44 si
ēmim stinor, por zyrtarėt e elektroekonomisė malazeze thonė se do tė
jetė konstant.
Mėsojmė se Malėsinė e ka mbuluar bora,por edhe nė qendrėn lokale tė
saj, Tuzin qė rrallė herė ndodh nė kėtė kohė tė vitit.(Intron)
|
|
|
NGA UDSH LARGOHET DEGA E MALĖSISĖ
|
Ulqin,
l5 dhjetor-Kryesia e degės sė Unionit Demokratik tė Shqiptarėve pėr
Malėsinė ka dhėnė dorėheqje tė parvokueshme nga kjo parti .Kėtė
vendim e kanė kumtuar nė konferencėn pėr shtyp pėrfaqėsuesit e saj
nė Podgoricė. Kryetari i kėsaj dege, Fran
Gojēaj ka njoftuar gazetarėt se pėr shkak tė pozicionit inferior
edhe nėnēmues qė na e ka imponuar UDSH, dega nė Ulqin,
kryesia e UDSH, dega e
Malėsisė ka vendosur pėr tė dhėnė dorėheqje nė tė gjitha funksionet
nė kėtė parti.
Z. Gojēaj e ka akuzuar degėn e Ulqinit se ajo vazhdimsht ka pasur
qėllim t`i imponojė rolin e tutorit Malėsisė dhe se, siē ka thėnė ai,
nė kėtė ēėshtje e ka ndihmuar Ferhat Dinosha.
-Vėrejtjet tona tė argumentuara se Dinosha po e keqpėrdor pozitėn
nuk kanė dhėnė rezultate.Ulqini sivjet Dinoshės I ka lejuar vendin
e parė nė listėn e deputetėve, kurse vendi I dytė I ėshtė dhėnė
Malėsisė. |
|
Mė pastaj Dinosha ėshtė bėrė deputet dhe logjikisht,
ka qenė e arsyeshme unė,qė isha nė vendin e dytė nė listė tė marr
Ministrinė e Grupeve Nacionale dhe Etnike nė Qeverinė e Malit tė Zi,-
ka deklaruar nėnkryetari I deritashėm I Unionir Demokratik tė
Shqiptarėve, Prelė Vulaj.
Ai ka thėnė se gjatė qėndrimit tė fshehtė tė
Dinoshės nė Ulqin ka pergatitur skenarin qė vendin e ministrit ta
pėrvehtėsojė Ulqini. Malėsisė atėherė I
ėshtė ofrohet vendi I parėndėsishėm, e jo ministria e cila I takon
sipas tė gjitha kritereve dhe meritave. Na
kanė ofruar njė vend tė padėfinuar pėr ta shndėrruar mė vonė nė
zėvendėsministėr dhe kėshtu me radhė..Por, Malėsia I refuzon tė
gjitha kėto veprime dhe oferta tė turpshme tė njė privatizimi tė
paskrupullt tė UDSH.
Nė kėtė mėnyrė ne e braktisim kėtė parti-ka thėnė
Vulaj, njoftojnė mediat malazeze.(Intron) |
|
|
13.12.2001 |
BORĖ NĖ KRAJĖ |
Krajė,
l3 dhjetor- Njė mot i thatė, i pėrcjelle me erė
veriore dhe temperatura tė ulėta, prej 8 deri nė +9,
ka ndikuar qė tė bjerė edhe bora e parė nė malet e
Krajės, por, siē mėsojmė nga banorėt e kėsaj
ane, tė cilėt i takuam nė orėt e pasdrekės nė Ulqin,
nė Krajė ka pasur reshje tė borės edhe nė viset e
ulėta, por nuk ka zėnė vend. |
|
Rruga
Krajė-Lijare-Virpazar ėshtė e qarkullueshme.
Po ashtu edhe ajo Krajė-Anė tė Malit nė asnjė vend
nuk ėshtė e mbuluar me borė edhe pse meteorlogėt paralajmėrojnė edhe
pėr nesėr mot tė ngjashėm me ditėn e sotme. (Intron) |
|
LINJĖ AUTOBUSI ULQIN-TIRANĖ |
Ulqin,
l3 dhjetor Kėsaj jave ėshtė paralajmėruar se
Ndėrmarrja Podgorica-expres do tė vė linje tė pėrditshme tė
autobusit nė relacionin Ulqin-Podgoricė-Shkodėr-Tiranė.
Po tė njajtin veprim do ta bėjė edhe njė ndėrmarrje
nga Tirana, po nė kėtė relacion. Kėto janė
linjat e para tė autobusit qė vendosen midis dy shteteve fqinje.
Deri mė tash kanė qarkulluar vetėm furgon taxi tė
pronėsisė private. Autobusi nga Ulqini niset
nė orėn 5,oo dhe bileta nė njė drejtim kushton 35 marka. |
|
Deri
nė fund tė kėtij muaji duhet tė pėrfundojė rikonstruimi i hekurudhės
Podgoricė-Bajzė(stacioni i parė brenda Shqipėrisė), e mė pastaj deri
nė Shkodėr, qė i paraprin vendosjes sė qarkullimit hekurudhor
Podgoricė-Shkodėr. Pėrveē trenave
transportues, do tė vendoset edhe treni i udhėtarėve,
kanė njoftuar pėrfaqėsuesit e hekurudhės sė tė dy
shteteve fqinje. Mbetet pėr tė punuar nė
realizimin e vendosjes sė vijės ujore nėpėr liqenin e Shkodrės.(Intron) |
|
|
PUSHTETI I ULQINIT NUK BASHKĖPUNON ME
ORGANIZATAT JOQEVERITARE |
Ulqin, l3 dhjetor-Nė
konferencėn e djeshme tė shtypit katėr organizata joqeveritare i
kanė bėrė vėrejtje tė theksuara pushtetit vendor tė Ulqinit, i cili
shfaq rezerva tė mėdha pėr tė bashkėpunuar me sektorin joqeveritar.
Nė Ulqin janė tė regjistruara rreth l5 OJQ edhe disa
prej tyre kanė veprimtari tė dukshme nė kulturė, mbrojtjen e
ambientit tė njeriut, mbrojtjen e tė drejtave
tė gruas, tė fėmijėve etj.
Kryetari i OJQ «Horizonti i ri» Nazif
Veliqi ka thėnė se pushteti vendor sikur nuk ėshtė nė dijeni se
ekziston Ligji mbi organizatat joqeveritare. |
|
Nėpėrmjet sektorit joqeveritar do tė mund tė
realizonte shumė projekte. Sektori
joqeveritar nė komunėn e Ulqinit ėshtė shumė aktiv,
mbase mė i dalluari nė Mal tė Zi.
Ne kemi bashkėpunim tė mirė me shumė organizata dhe
fondacione nė Evropė, kurse qeverisja lokale
e Ulqinit ėshtė duke na injoruar, ėshtė shprehur Nazifi.(Intron) |
|
|
PROTESTA E INTELEKTUALĖVE MALAZIAS |
Ulqin,
l3 dhjetor-Mbi loo intelektualė tė Malit tė Zi me
njė letėr protestuese u janė drejtuar qeverive tė ndryshme qė t`I
kthejnė kėsaj republike tė drejtėn pėr tė ekzistuar dhe
subjektivitetin ndėrkombėtar, duke potencuar
se ėshtė padrejtėsi qė nga kjo republikė tė kėrkohen kushtet e
referendumit tė cilat janė nė kundėrshti me ata tė Bashkimit
Evropian dhe SHBA. Intelektualėt malazias
theksojnė nė letrėn e tyre se kėtė tė drejtė ia garantojnė tė gjitha
rezolutat e Kombeve tė Bashkuara dhe tė gjitha rregullore
ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut. |
|
Pasi
shumica e qytetarėve tė Malit tė Zi zgjedh pavarėsinė e kėtij
shteti, kėrkojnė nga Bashkėsia Evropiane dhe SHBA qė tė respektojnė
vullnetin e lirė tė qytetarėt tė Malit tė Zi dhe jo ta nėnshtrojnė
atė nė projektet e Serbisė sė Madhe, ndėrsa popullin malazias ta
shpallin popull pakicė nė njė shtet tė ardhshėm serb, theksohet nė
letrėn protestuese tė intelektualėve malazias dėrguar qeverive
evropiane dhe SHBA.(Intron) |
|
|
12.12.2001 |
PIKTORI QAZIM
MUJA FITUES I KONKURSIT TĖ KOHĖS JAVORE |
Ulqin, l2 dhjetor-Piktori nga Ulqini, Qazim
Muja ėshtė fitues i ēmimit tė konkursit anonim pėr logotip tė
gazetės nė themelim e sipėr Koha javore.
Kėtė na e konfirmoi kryetari i Komisionit vlerėsues i kėtij konkursi
i zgjedhur nga Kėshilli programor i javores nė gjuhėn shqipe.
Piktori Muja, me origjinė nga Ftjani i Krajės,
opinionit kulturor i ėshtė i njuhur nėpėrmjet
ekspozitave kolektive dhe individuale nė Krajė, Ulqin, Tivar e shumė
qytete tjera nė Mal tė Zi, por edhe nė Shkodėr e Tiranė.
Njihet edhe si ilustrues i librave dhe revistave qė
dalin nė kuadėr tė Shoqatės sė Artistėve dhe Intelektualėve Art
Club me seli nė Ulqin. |
|
Ky
nuk ėshtė ēmimi i vetėm i tij. Vitin e kaluar
piktori Muja, nė njė konkurencė tė fortė, u nderua me shjpėrblimin e
parė nė konkursin anonim pėr embėlemen e
Ulqinit.
Logotipi pėr Kohėn javore ėshtė njė vazhdim i serisė sė parė tė
revistės Koha, e botuar nga viti l978 deri mė l988.
Sot u mbyll edhe konkursi pėr pranimin e punėtorėve
tė gazetės Koha javore dhe shpresohet qė sė afėrmi do tė dalė nė
dritė ajo qė do tė financohet nga buxheti shtetėror.(Intron) |
|
LYPĖSIT
AGRESIVĖ |
Ulqin, l2 dhjetor- Sa mė shumė qė po afrohet
festa e madherueshme e Bajramit tė Madh,
lypėsit janė versulur masovikisht nėpėr lagjet periferike tė
Ulqinit. Secili jep lėmoshė aq sa ka mundėsi.
Mirėpo, hetohet njė gjest
shumė i ēuditshėm i lypsarėve. Ata nuk
kėnaqen me atė ēu ofrohet,
por ekskluzivisht duan para dhe veshėmbathje, duke
thėnė se tash ndodheni para festės suaj tė shenjtė edhe nuk duhet tė
kurseni pėr tė ndihmuar ata qė u trokasin nė derė.
Pėr
tė realizuar lėmosha sa mė tė shumta, merren edhe fėmijėt, madje
edhe tė posalindurit. Nėse nuk janė tė
kėnaqur me atė qė u dhurohet, nuk kursejnė as fjalėt mė tė rėnda. |
|
Lypsarėt
janė romė tė ikur pas luftės nga Kosova edhe janė tė vendosur nė
Tivar apo nė qytete tjera tė bregut tė detit tė Malit tė Zi.
Nuk ėshtė hera e parė qė arrijnė nė kėtė mėnyrė nė
Ulqin, pėrkatėsisht nė lagjet periferike tė
tij, ku rėndom janė tė koncentruar tė ardhur
nga Kraja e Ana e Malit, sepse brenda nė qytet ndodh shumė rrallė tė
trokasin nė dyer pėr tė kėrkuar lėmoshė.
Njerėzit tanė pėrherė kanė qenė tė gatshėm pėr tė ndihmuar
nevojtarėt, por edhe lypsarėt duhet tė dinė tė ēmojnė atė qė u
ofrohet e jo nėse ndahen duarthatė apo nuk e kanė marrė atė qė
kėrkojnė, pakėnaqėsinė ta shfaqin me fjalė agresive dhe fyese.
Ēdokush e nderon veten e tij, thotė njė urti e
jona.(Intron) |
|
|
FILLOI NDĖRTIMI
I SHKOLLĖS NĖ KRYTHĖ ||| ANTRAKSI NĖ MAL
TĖ ZI ? |
Ulqin, l2 dhjetor-Nė katundin Krythė filloi ndėrtimi i shkollės sė
re aty nė vendin e objektit tė moēėm, qė
parashihet tė jetė gati deri nė vitin e ardhshėm shkollor.
Mjetet financiare pėr realizimin e kėtij projekti do
t`i sigurojnė mėrgimtarėt e kėtij fshati nė shtetet perėndimore,
por pritet qė me kontributėt e tyre tė inkuadrohen
edhe banorėt e Kryethės. (Intron)
|
|
Ulqin,
l2 dhjetor- Nė adresė tė Sekretariatiti Republikan pėr Informata tė
Malit tė Zi ka arritur dje njė dėrgesė nė tė cilėn ėshtė gjetur
pluhuri i bardhė dhe moneta prej lo mijė
lirash italiane.
Dėrgesa ėshtė e vulosur nė njė postė tė Podgoricės, thuhet ndėr tė
tjera nė komunikatėn e Sekretariatit Republikan pėr Informata tė
Malit tė Zi. Me kėtė dėrgesė ėshtė njoftuar
ministria e Drejtėsisė.(Intron) |
|
|
11.12.2001 |
KUSH PO E VRET PESHKUN NĖ PORTOMILENĖ
? |
Ulqin, ll dhjetor- Shoqata ekologjike
Kalimera e Ulqinit ka publikuar njė komunikate nė tė cilėn ndėr
tė tjera thuhet se ka ndodhur njė incident i rėndė ekologjik nė
kanalin e Portomilenės.
Ky
kanal ėshtė bėrė pika mė e zezė ekologjike e kėtij rajoni.
Kryetari i Shoqatės ekologjike Kalimera Xhelal
Hoxhiqi thotė se ngordhjen masive tė peshkut e ka hetuar patrulla
jonė ekologjike, duke theksuar se kėtij kanali i duhet kushtuar njė
pėrkujdesje mė tė madhe sepse paraqet rrezikun e ndotjes sė
ambientit, jo vetėm tė bregdetit tė Ulqinit.
Kjo shoqatė ka kėrkuar nga organet e pushtetit
lokal dhe atyre republikane qė tė ndėrmarrin masa urrgjente pėr tė
zbuluar shkaqet e kėtij incidenti ekologjik.
|
|
Nga
kėto rrethana kanė ngordhur sasira tė mėdha tė peshkut.Mirėpo,
kryetari i Shoqatės ekologjike Kalimera ka thėnė se uji i ftohtė
nuk ėshtė shkaktar i peshkut tė ngordhur dhe se, sipas tij, ky
incident ka ndodhur pėr shkak tė derdhjes sė kanalizimit ,por pėr
kėtė duhet ta konfirmojnė organet kompetente.
Drejtori i Kripores sė Ulqinit, Anton
Kastrati nė mėnyrė kategorike i ka hudhur poshtė pohimet se gjoja
kjo ndėrmarrje ka hudhur mbeturina tė kripores.
Ne kaherė e kemi grumbulluar kripėn edhe nuk e kam
tė qartė se pėrse lansohen kėso deklaratash qėllimkėqia, ka thėnė
drejtori i Kripores. Nė tregun e Ulqinit
konsumatorėt kanė hezituar tė blejnė peshk, duke qenė tė bindur se
ėshtė nga Portomilena.(Intron) |
|
NĖ ULQIN SPORTI ĖSHTĖ LĖNĖ PASDORE |
Ulqin, ll dhjetor-Parlamenti lokal i Ulqinit u mor sot me
realizimin e parametrave tė buxhetit tė sivjetėm.Kėshilltarėt thanė
se pushteti vendor nuk ka arritur tė mbledh taksat e banimit gjatė
stinės kryesore turistike edhe ka humbur njė shumė e madhe mjetesh
financiare.Obliguesit vendor i kanė kryer detyrimet e tyre mbi 85
pėr qind, ndėrsa tė hyrat nga republika janė
realizuar vetėm 53 pėr qind.
Njė
vėrejtje tė madhe,sidomos kėshilltarėt e Lidhjes Demokratike nė Mal
tė Zi bėnė vėrejtje se nga buxheti komunal ėshtė injoruar nė terėsi
sporti. Me buxhet sivjet kanė qenė paraparė
6o mijė marka, por janė paguar vetėm 7 mijė
dm. |
|
|
|
Dikush
nuk k interes qė skuadrat nga Ulqini t`I shohė nė njė rang mė tė
lartė sportiv nė Mal tė Zi, shfaqi mendimin Hajrullah Hajdari,
kėshilltar i LD nė MZ, parti kjo qė ėshtė nė
pushtet tash dhjtė vjet e mė shumė. Edhe
Hilmija Dervishi, kėshilltar i Partisė Demokratike tė Socialistėve u
angazhua qė sportit t`i jepet njė trajtim mė adekuat.
Edhe kryetari I Klubit tė kėshilltarėve tė LD nė MZ kėrkoi qė tė
kryhen obligimet buxhetore.Ai tha se si ėshtė e mundur qė nga 36
mijė markat e paraaapara me buxhet, partive politike u janė paguar
vetėm lo mijė DM.Ne, shtoi ai, nė Tivar jemi
tė pėrfaqėsuar vetėm me dy kėshilltarė, por
marrim mė shumė mjete financiare se sa nė Ulqin qė jemi partia
shumicė.(Intron) |
|
|
KOMITETI
MALAZIAS I HELSINKIT MBI TĖ DREJTAT E NJERIUT |
Ulqin, ll dhjetor- Nė konferencen e
djeshme pėr media nė Podgoricė, ka thėnė se se gjeneratori
kryesor i krizės nė Evropėn Juglindore ėshtė nacionalizmi agresiv,
e mbi tė gjitha ai serbomadh, i cili gjatė kėtyre
pesėmbėdhjetėvjetėve ishte i orientuar nė pushtimin e territoreve tė
huaja dhe ndėrrimin e kufijve dhe krijimin e Serbisė sė Madhe dhe
etnikisht tė pastėrt.
Sipas kryetarit tė KMH,
Sllobodan Franoviq
nacionalizmi serbomadh ėshtė ende gjallė edhe
kėtė e ka ilustruar me qėndrimi i regjimit tė Beogradit
ndaj B e H, Kosovės dhe Malit tė Zi.
Franoviq ėshtė
angazhuar qė tė gjitha projektet me
pėrmbajtje
nacionaliste duhet tė shfuqizohen. Nė Mal tė
Zi duhet
tė krijohet njė ambient ku tė gjithė qytetarėt,
pa marrė
parasysh pėrkatėsinė nacionale, fetare dhe politike,
do tė mund tė marrin pjesė nė jetėn politike, duke
theksuar se pėr ne pėrparėsi duhet t u jepim
dorėzimit tė kriminelėve tė luftės nė Tribunalin e Hagės. |
|
Franoviqi
ka tėrhequr vėrejtjen se pėr shkak se nė Mal tė Zi ende policia dhe
ushtria nuk ėshtė vėnė nėn kontrollin civil, ndodhin shkelje tė tė
drejtave tė njeriut.Shumnė tė rinj nga Mali i Zi, e veēmas pjesėtarė
tė popujve pakicė, janė tė ballafaquar me probleme tė shumta nga
shkaku se janė tė detyruar tė shkojnė nė shėrbim ushtarak, nė njė
ushtri e cila themelet i ka vėnė mbi klerikalizėm,ka thenė kryetari
i KMH dhe ka pohuar se shumė tė rinj tė popujve pakicė nga Mali i Zi
ėshtė dashur tė marrin rrugėt e mėrgimit edhe ka thėnė se njė numėr
i konsiderueshėm i tyre ndodhet nėpėr qendra tė azilkėrkuesve nė
Norvegji,Suedi dhe Holandė, sepse pushteti i Malit tė Zi nuk ka
arritur tė mbrojė tė drejtat e tyre njerėzore.
(Intron) |
|
|
|
|
|
10.12.2001 |
REFORMA E QEVERISJES LOKALE TĖ
ULQINIT |
Ulqin,
lo dhjetor-Organizata amerikane, ICMA dhe pėrfaqėsuesit e pushtetit
vendor, mbajten sot njė konferencė shtypi
nėpėrmjet tė cilės informuan gazetarėt mbi pjesėmarrjen e qytetarėve
nė formimin e realizimin e buxhetit komunal.
Kjo risi ėshtė duke u zhvilluar nė pesė komuna tė Malit tė Zi, e mė
vonė do tė ndjekin kėtė metodologji tė gjitha administratat
komunale. |
|
Nė foto:Bregdeti i
Ulqinit-sa do tė mund ta kontrollojnė buxhetin qytetarėt? |
|
Poenta
e kėtij projekti ėshtė qė nė buxhetin e komunės nė mėnyrė tė
drejtpėrdrejt dhe transparente tė marrin pjesė edhe vetė qytetarėt.
Deri nė fund tė kėtij muaji, Kuvendi i Komunės sė
Ulqinit duhet tė miratojė rebalancin e buxhetit komunal, ndėrsa deri
nė fund tė muajit mars edhe buxhetin pėr vitin e ardhshėm.
Nė kėtė kuadėr do tė marrin pjesė edhe vetė
qytetarėt. Sekretari komunal pėr ekonomi e
buxhet, Xhemal Bushati tha se komuna e Ulqinit tashmė ėshtė
inkuadruar nė kėtė projekt. Nė interesimin e
gazetarėve se cilėt projekte ka kandiduar komuna e Ulqinit edhe cila
do tė jetė shuma e mjeteve qė Ulqini do tė mbėshtetet nga USAID me
ndėrmjetėsimin e ICMA-s, pėrfaqėsuesi i kėsaj
tė fundit nuk u dha ndonjė pėrgjigje tė saktė,
por theksoi se kjo mbėshtetje mund tė arrijė deri nė
l milion dollarė amerikan.Ndėrkaq, komuna e Ulqinit ka kandiduar
tetė projekte, ndėr tė cilėt janė Ujėsjellėsi,
Portomilena, marina etj.
Megjithatė, siē u tha, qytetarėt do tė kenė tė
drejtė tė propozojnė projekte konkrete, pa
marrė parasysh nga ata qė deponon Kuvendi i Komunės.
(Intron) |
|
PĖRSERI
GJENDJE E RĖNDĖ ELEKTROENERGJETIKE |
Ulqin, lo dhjetor-Pas dhjetė shumė tė ftohta
qė ka pėrfshirė tė gjitha viset e republikės,
nė Mal tė Zi janė duke u shpenzuar sasira tė mėdha tė rrymės
elektrike, deri nė l4 milion kilovat orė,
sepse shumica e familjeve nxehen me energji elektrike.
|
|
Nė foto:Ulqini- veriu i
ka mbyllur banorėt nė shtėpi |
|
Zaten,
siē raporton Nėdrmarrja Elektroenergjetike e Malit tė Zi,
kėto rrethana kanė krijuar gjendje dramatike tė
furnizimit me rrymė elektrike.
Diēka mė shqetėsues ėshtė lajmi qė e plasojnė meteorologėt, tė cilėt
kanė paralajmėruar se javėn e ardhshme do tė bjerė borė edhe nė
viset e ulėta fushore. Temperatura mė e ulėt
nė Mal tė Zi ėshtė regjistruar nė qytetin malor tė Zhabjakut- l3
gradė celzius.
Nė
Tivar, Ulqin, Anė tė Malit,
Krajė, Malėsi vazhdon tė fryjė ere e ftohtė veriore,
por ende nuk janė paraqitur ngrica serioze.
Por, gjatė ditės vėrehen
shumė pak njerėz duke lėvizur nėpėr qytet.
Dalin vetėm ata tė cilėt blejnė artikujt e konsumit tė pėrgjithshėm.
(Intron) |
|
|
|
|
FILLOI NGA
PUNA TV BOIN |
Tuz, lo dhjetor- Mė 28 nėntor tė kėtij viti
nė katundin Dushiq afėr Tuzit, nisi nga puna, nė kanalin 57,
Televizioni i parė privat nė gjuhėn shqipe nė Mal tė Zi, i quajtur
Boin, pronar i tė cilit ėshtė Tomė Boja.
Pronari deklaron se tash ndodhemi nė fazėn eksperimentale tė
veprimtarisė edhe ajo do tė zgjasė lo- l5 ditė.
Programi nė TV Boin fillon nė orėn 9 dhe zgjatė
deri nė 23. Shikuesit kanė mundėsi tė ndjekin
programe tė tė gjitha zhanreve. |
|
Fillimisht
programet e kėtij televizioni do tė ndiqen nė viset fushore tė
Maaalėsisė dhe tė Komunės sė Podgoricės, edhe pse, siē bėhet e
ditur, valėt arrijnė deri nė Krajė, nė anėn
tjetėr tė liqenit tė Shkodrės, komuna e
Tivarit. Janė pranuar shumė praktikantė, qė
do tė qėndrojnė deri nė Vitin e Ri, thotė pronari, Tomė Boja dhe
shton se pėr tė punar nė kėtė medium ka shumė tė interesuar,
por ēdo gjė varet nga mjetet
financiare, thekson ai.(Intron) |
|
|
09.12.2001 |
SHTOJI DHE PERSPEKTIVAT E TIJ |
Ulqin, 9
dhjetor Shtoji, njė zonė qė shtrihet nga Portomilena e deri nė
Bunė, ėshtė shumė i njohur pėr tė gjithė ata qė pushojnė verės nė
Ulqin, por janė edhe shumėēka qė e
karakterizojnė kėtė fshat kufitar. Kjo trevė
vazhdon tė jetė edhe sot e gjithė ditėn, vend shumė i kėrkuar pėr tė
ngritur vila dhe kampshtėpiza. Thuhet se nė
mbarė kėtė katund ndodhen mbi 3 mijė objekte tė kėtilla, tė cilat
pronarėt i kanė nga republikat e ish-shtetit jugosllav.
Janė ngritur lagje tė ndryshme tė cilat edhe e kanė
ndėrruar strukturėn etnike tė popullsisė.
Kėto ditė nga Shtoji dėgjohen vėrejtje nė adresė tė Kuvendit tė
Komunės sė Ulqinit qė tė mos ndajė troje ndėrtimi derisa t`u kthehen
tokat pronarėve, siē thuhet, legjitimė.
Mirėpo, shtojakėt po shprehin
edhe shqetėsime tė tjera.Nė njė takim tė para do kohėve me OJQ
ekologjike u ankuan se stina e sivjetme turistike u ka sjellur atyre
tė konsiderueshme. |
|
Nė foto:Portomilena nė
hyrje e Shtojit
|
|
Nė
disa pika janė hudhur sasira jashtėzakonisht tė mėdha tė lėndėve
plastike, por edhe mbeturina tė tjera.
Veē kėsaj, lokaliteti i
Shtojit nuk e ka zgjidhur as sot e kėsaj dite ēėshtjen e ujėsjelėsit
as tė kanalizimit. Pėrfaqėsuesit e BL thonė
se kanė shpresė se ata do tė ndihmohen nga pushteti vendor nė kėtė
aspekt, nė mėnyrė qė stinėn e ardhshme turistike tė mos e presin nė
kėtė gjendje tejet kritike qė mund tė shkaktojė njė incident
ekologjik me pasoja tė paparashikueshme.
Krahas turizmit, bujqėsisė dhe peshkimit,
lokaliteti i Shtojit ėshtė i pasur me rėrė qė shėrben pėr
ndėrtimtari. Eksploatimi i saj pa kriter edhe
jashtė ēdo kontrolli, nė kėtė anė ka bėrė
dėme tė mėdha, duke degraduar shumė sipėrfaqe edhe sot janė krijuar
hurdha tė shumta.Ėshtė edhe njė karakteristikė tjetėr se nga
nxjerrja e sasirave tė rėrės, e cila shitet edhe jashtė Malit tė
Zi,BL e Shtojit nuk pėrfton asnjė para aq tė nevojshme pėr tė
zgjidhur ndonjė problem tė infrastrukturės.Banorėt sivjet disa herė
kanė reaguar disa herė.
Degradimin e Shtojit janė duke e bėrė edhe individė tė shumtė tė
cilėt ndėrtojnė me tė madhe nė breg tė kanalit tė Portomilenės.OJQ
ekologjike kanė kanė kėrkuar qė tė ndėrpritet hovi i tė gjitha
kėtyre dukurive tė cilat janė duke e shėmtuar dhe tjetėrsuar njė
zonė me perspektivė, e cila do tė mund tė shėndėrrohej qendėr e
turizmit evropian.(Intron) |
|
KRAJA PA
MBROJTJE SHĖNDETĖSORE |
Krajė, 9
dhjetor-Treva e Krajės, komuna e Tivarit, nė
asnjė mėnyrė nuk mund ta zgjidhė problemin e mbrojtjes shėndetėsore.
Me dekada tė tėra bėhen pėrpjekje, strukturat e
ndryshme politike dhe shtetėrore premtojnė vazhdimisht,
por deri mė sot nuk ėshtė bėrė ndonjė pėrmirėsim i
dukshėm. |
|
Nė foto:
Pėr njė ilaē pacientėt nga Kraja zbresin nė Shtėpinė
e shėndetit nė Ulqin |
|
Mjekėt
e praktikės sė pėrgjithshme nuk qėndrojnė gjatė edhe pse ėshtė e
siguruar banesa, qofshin tė ardhur apo
vendės.Tash,
vetėm ditėve tė tregut ( tė mėrkureve) vizitat e mjekut janė mė tė
sigurta, por mungojnė ato tė specialistėve,
internisti dhe mjeku i fėmijėve.
Mė parė ka funksionuar njė barnatore e vogėl nė
kuadėr tė Ambulancės, mirėpo ajo tani ėshtė shumė e varfėr.
Pacientėt janė ose fėmijė, ose tė thyer nė moshė.
Dhe, pikėrisht ata pėr njė ilaē janė tė detyruar qė
tė shkojnė nė Ulqin apo nė Tivar.
Nuk
funksionon as ordinca e dentistit. Kjo
gjendje duhet tė brengos zyrtarėt e BL tė Ostrosit, edhe pse e kanė
theksuar pėrherė, tė sensibilizojnė
pushtetarėt e Tivarit, pėrkatėsisht tė Spitalit tė kėtij qyteti dhe
vetė ministrinė e Shėndetėsisė qė tė sigurojnė mbrojtje shėndetėsore
pėr banorėt e trevės malore tė Krajės.
(Intron) |
|
|
PERDHOSJA E
MBISHKRIMEVE NĖ GJUHĖN SHQIPE |
Ulqin, 9 dhjetor- Kėto ditė nė shenjestėr janė mbishkrimet nė
gjuhėn shqipe, sidomos nė nė hyrje tė
Ulqinit. Prseri pengojnė mbishkrimet e
toponimeve nė gjuhėn shqipe, e sidomos emri Ulqin.
Kėto veprime bien nė sy menjėherė nė kufi me
komunėn e Tivarit. |
|
Nė foto:Ulqini- kėnd e
pengon ky emėr |
|
Mbishkrimet nė gjuhėn shqipe janė ose janė shkarravitur ose janė
lyer me ngjyrė tė zezė. Kėso rastesh ka
pasur nė Qafė tė Shtegvashėn, kufiri i Anės sė Malit me Krajėn, por
janė vėnė pėrseri. Mė parė partit shqiptare,
pėrkatėsisht organet e administratės lolale tė Ulqinit kanė reaguar
ndaj kėtyre vandalizmave anticivilizuese dhe antidemokratike.
Ėshtė interesant se pėrdhosja e mbishkrimeve nė gjuhėn shqipe
paraqitet me rastin e manifestimeve tė ndryshme nacionale tė
shqiptarėve nė kuadėr tė tė drejtave qė garantohen me Kushtetutėn e
Malit tė Zi, por kėto norma dikė e pengojnė edhe nė kėtė mėnyrė
shfaqin ngarkesat e tyre tė cilat bien ndesh me deklarimet verbale
te pushtetit tė Malit tė Zi pėr njė shoqqqėri multietnike.
Edhe pse i bien nė sy ēdo kalimtari, deri mė tash
nuk ka pasuar asnjė reagim as i organeve shtetėrore e as i
subjekteve politike. (Intron) |
|
|
08.12.2001 |
HAPJA E
PIKAVE TĖ REJA KUFITARE |
Ulqin,
8 dhjetor Realizimi
i projektit shumė tė pėrfolur nga tė dy anėt e kufirit, Malit tė Zi
dhe Shqipėrisė,
pika kufitare e
Sukubinės/Muriqanit, sipas tė gjitha gjasėve ka hyrė nė fazėn
pėrfundimtare.
Nė tė vėrtetė, Gėzim
Hajdinaga, ministėr i popujve pakicė nė Qeverinė e Malit tė Zi ka
paralajmėruar se sė shpejti do tė takohen dy shefat e diplomacive,
tė Podgoricės dhe Tiranės edhe do tė diskutohet edhe ēėshtja e
hapjes sė pikės kufitare tė Sukubinės/Muriqanit.
Por, z. Hajdinaga ka
shprehur bindjen se ky vendkalim midis Malit tė Zi e Shqipėrisė do
tė pėrurohet deri nė muajin maj, nė mėnyrė qė stinėn e ardhshme
turistike dhe mysafirėt nga Shqipėria,
tė cilėt pėrzgjedhin
Ulqinin dhe bregdetin e Malit tė Zi pėr tė kaluar pushimet verore,
ta kenė mė afėr se sa deri mė tash nėpėrmjet Hanit tė
Hotit/Bozhajve.
Hapja e pikės
kufitare tė Sukubinės/Muriqanit ėshtė inicuar nga Parlamenti lokal i
Ulqinit,
pėrkatėsisht Lidhja
Demokratike nė Mal tė Zi, e cila ka pushtetin vendor, qė nga viti
l99l.
Iniciativa i ėshtė dėrguar
Podgoricės zyrtare e nėpėrmjet saj edhe Beogradit. |
|
Nė
foto:Shkodra ka marrėdhenie tė lashta me Ulqinin |
|
Nė krahun e Ulqinit,
nė kėtė pikė kufitare
ka pėrfunduar kaherė e gjithė infrastruktura e nevojshme,
por punėt kanė ngecur
pėrtej kufirit, nė territorin e shtetit shqiptar.
Po ashtu edhe
strukturat udhėheqėse tė bashkisė sė Shkodrės menjėherė pas Ulqinit
i kanė deponuar kėrkesė Tiranės pėr hapjen e pikės kufitare tė
Sukubinės/Muriqanit.
Mirėpo,
tash dhjetė vjet
qeveria shqiptare, nė njėfarė mėnyre e ka mbajtur pezull realizimin
e kėtij projekti shumė tė rėndėsishėm pėr marrėdhenie midis dy
fqinjve, Malit tė Zi dhe Shqipėrisė, e mbi tė gjitha si nevojė e
madhe pėr qarkullim tė lirshėm dhe sa mė tė afėrt ndėrmjet Shkodrės
dhe Ulqinit.
Aktualisht midis kėtyre dy
vendve ekziston vetėm njė pikė kufitare, ajo e Bozhajve/Hanit tė
Hotit.
Banorėt e Ulqinit pėr tė
arritur kėtij krahu deri nė Shkodėr duhet tė kalojnė mbi l8o km, por
me hapjen e pikės kufitare tė Sukubinės/Muriqanit, midis tyre do tė
jenė vetėm 38 km. .
Hapja e kėsaj pike kufitare
krahas rėndėsisė ekonomike,
ajo ka edhe njė
dimension tjetėr, pėrmasėn kulturore.
Dy qytetet fqinje,
Shkodra dhe Ulqini, manifestimet e ndryshme kulturore do tė mund t`i
organizonin bashkėrisht.
Nė kėtė frymė do tė mund tė
bėheshin takime letrare,
ekspozita tė artit
figurativ,
mbrėmje muzikore, teatrale
etj.
(
Intron) |
|
|
MĖSUESIT E PARĖ |
Ulqin,
8 dhjetor
- Fillet e arsimit
shqip nė viset e sotme etnike shqiptare nė Mal tė Zi, e konkretisht
nė Ulqin e rrethinė, i gjejmė qė nė fillim tė shekullit tė kaluar.
Nė tė vėrtetė, nė
vitin l9l6 u hap shkolla e parė fillore shqipe.
Mėsuesit e parė
kanė qenė bashkatdhetarėt tanė nga Zara.
Ndėrkaq, pas
mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore, shkolla u mbyll, pėr t`u
rihapur nė fillim tė Luftės sė Dytė Botėrore. |
|
Nė foto: Shkolla fillore Gjergj
Kastrioti- Skėnderbeu
nė Krajė |
|
Me iniciativėn e
intelektualit tė madh Ernest Koliqi,siē deklaronte i ndjeri Ruzhdi
Alibegu nga Ulqini,
nė kėtė qytet,
Anė tė Malit,
Krajė,
Malėsi,
Plavė e Guci, u
dėrguan mėsuesit e parė nga Shqipėria.
Ata ishin mėsues tė
pėrgatitur, meqė kishin kryer normalen nė Elbasan.
Mėsuesit e ardhur, me
njė pėrkushtim tė posaēėm, me nje entuziasėm tė devotshėm iu
pėrvesheėn punės fisnike pėr shkollimin e brezit tė ri nė gjuhėn
amtare shqipe.
Ata ia vunė themelet
shkollės shqipe nė kėto treva, siē kanė qenė Jahja Damnori,
drejtor shkolle,
Zef Ternaku, Hasan
Ibrahimi,
Xhemal Lopēi,
Prenk G. Stanaj etj.
Ndihmesa e tyre ka qenė
e madhe dhe e ēmueshme, sepse ata kanė shėrbyer si shembull i lartė
i pėrkushtimit tė madh, cilėsish qytetare, atdhetare, demokratike,
si burim frymėzimi pėr kuptimin e zbatimin e detyrave tė kohės pėr
edukimin e popullit dhe tė rinisė ,- shpjegonte i nderi Ruzhdi,
edhe ai vetė veteran i arsimit shqip nė Ulqin. Sivjet janė bėrė
gjashtėdhjetė vjet qė nė Ulqin erdhėn mėsuesit e parė edhe nuk e ka
parė askush tė udhės qė tė organizohet ndonjė aktivitet pėrkujtimor
ndaj atyre qė nė Ulqin, Anė tė Malit,
Krajė, Malaėsi,
Plavė e Guci sollėn germat e para shqipe.
(Intron) |
|
|
U lirua ish Lideri i Levizjes
studentore, ALBIN KURTI |
Te nderuar bashkeatdhetar,
Me gezim te madhe po ju informojme se
te premten ne mbremje nga burgu i Nishit u lirua ish Lideri i
Levizjes studentore, ALBIN KURTI i cili mbahej peng ne burgjet
serbe qe nga prilli i vitit 1999, ku u denua nga Gjykata e Qarkut
te Nishit me 15 vjet burg. Ai nuk e njohu Gjyqin e Serbise, as nuk
pranoi mbrojtje gjate gjykimit e as nuk kerkoi falje te denimit
por edhe ne gjykimin e tij e tregoi veten se eshte njeri i madhe.
|
|
|
|
Albin Kurti sa per informim eshte me
prejardhje nga baba nga rrethi i Ulqinit pikerisht nga Sukubina.
Shpresoj qe te gjithe jemi te gezuar
per lirimin e tij nga burgu. (intron)
|
|
|
07.12.2001 |
ORGANIZOHET
UDHĖTIMI NĖ HAXH |
Ulqin,
7
dhjetor- Bashkėsia Islame e Ulqinit ka shpallur njoftimin se
organizohet udhėtimi pėr nė Haxh-2oo2.
Nė kėtė njoftim ndėr tė tjera thuhet se tė gjithė besimtarėt, tė
cilėt sivjet planifikojnė pėr tė shkuar nė Haxh, duhet tė lajmėrohen
nė Bashkėsinė Islame tė Ulqinit dhe pasaportat me vizėn dalėse pėr
Arabinė Saudite duhet t`I dorėzojnė deri mė l janar 2oo2 .
Aranzhmani i sivjetėm ėshtė
1.700
dollarė amerikanė,
ku pėrfshihen tė gjitha
shpenzimet
pėrveē ushqimit.
(Intron)
|
|
|
Nė foto: Xhamia nė Krye tė pazarit nė
Ulqin |
|
U ASFALTUAN
DISA RRUGĖ LOKALE |
|
Nė foto:Pamje nga lagjet periferike tė
Ulqinit
|
|
Ulqin, 7
dhjetor-Mė nė fund,
Drejtoria pėr punė publike po asfalton disa rrugė lokale nė qytet e
lagjet periferike.
Tė gjitha sė bashku kapin njė gjataėsi prej rreth 5 km.
Zyrtarėt e komunės sė Ulqinit thonė se faza e parė e kėtij projekti
duhet tė pėrfundojė para Vitit tė Ri, kurse pjesa tjetėr nė fillim
tė vitit tė ardhshėm edhe krejtėsisht duhet tė asfaltohen rreth l5
km.
Qeveria,
pėrkatėsisht Drejtoria pėr punė publike financon 5o%
pėr qind tė kėtij projekti, kurse gjysmėn e sigurojnė vetė banorėt
ku gravitojnė rrugėt.
(Intron) |
|
|
DIMĖR I
VĖRTETĖ |
Ulqin,
7
dhjetor-Gjatė ditės sė sotme edhe kėtė zonė e pėrfshiu njė mot me
temperaturė tė ultė tė pėrcjellė me veri.
Vėrtet se nuk janė regjistruar ende ngrica,
por nė qytet e as nė periferi,
por duket se dimri po troket nė derė. |
|
Nė foto:Pamje
para tregut nė Ulqin |
|
Dita
e sotme e tregut kishte dukshėm mė pak blerės edhe pse ofroheshin
asortimente tė bollshme bujqėsore, nė veēanti.
Nė shitje ka pasur sasira shumė tė vogla peshku, sidomos nga
katundet tė bregut tė liqenit tė Shkodrės nga rajoni i Krajės.
Shihet se peshkatarėt nuk kanė pasur gjojė.
Kishin sjellur peshk tė thatė, nė veēanti gjumca.
Sot u
shiten edhe portokajt e parė nga vendi,
por edhe frutat e kivit.
Prodhuesit thonė se rendimentet janė mesatare.
Pritet qė konsumatorėt,
sidomos ata jashtė Ulqinit, tė jenė mė tė interesuar pėr tė blerė me
shumicė.
Mirėpo,
rėnia kaq e shpejtė e temperaturės pa dyshim se e vėshtirėson edhe
vjeljen e agrumeve.
(Intron) |
|
|
LAJME MORTORE |
(Konikė)
Vdiqen
l.Mehmet
Kapllanoviq (55)-Totosh,Ulqin
varrimi
u bė nė Gjerana,
2.Bahre
Axhemi (67)-Totosh, Ulqin
varrimi
u bė nė Gjerana,
3.Niloviq Lena (90)-Braticė,Ulqin
varrimi
u bė nė Braticė
4.Gerguroviq A.Nurije (77)-Metanaj,Ulqin |
|
|
|
06.12.2001 |
SI TĖ
ZHVILLOHET KULTURA NĖ ULQIN? |
Ulqin, 6 dhjetor Ndėrmarrjen Publike Qendra e Kulturės, tė cilėn
e ka themeluar Kuvendi i Komunės sė Ulqinit,
pushtetin e tė cilit e kanė dy partitė nacionale shqiptare.
Nė kuadėr tė saj veprojnė disa njėsi punuese, e pa
dyshim aktivitetin mė tė dendur e zhvillon biblioteka,
por dallon edhe Skena verore qė pėr ēdo vjet mbahet
nė Kala, ku zhvillohen veprimtari tė ndryshme
kulturo-artistike.
Qendra e Kulturės ende vazhdon me atė traditė e vjetėr tė punės, tė
gjitha veprimtaritė realizohen mbi bazat e mjeteve qė i siguron
themeluesi, nė kėtė rast Kuvendi i Komunės.
Ē` ėshtė e vėrteta, ngjashėm veprojnė edhe
ndėrmarrjet tjera buxhetore, mirėpo shpesh
janė tė kushtėzuara dhe tė penguara nė realizimin e projekteve
gjegjėse. |
|
Nė foto:Ndėrtesa e Kuvendit tė Komunės-
mė shumė para pėr projektet e mirėfillta kulturore |
|
Kėtu ende nuk ėshtė arritur qė tė thithen mjete nga
fondacione qė do tė ndihmonin nė projekte tė rėndėsishme kulturore e
artistike. Nė kėtė aspekt, Qendra e Kulturės
duhet tė hulumtojė mundėsi tė ndryshme, nė mėnyrė qė projetet e saj
tė mos jenė tė varura nga buxheti, edhe ashtu, i varfėr komunal.
Konkretisht duhet bėrė pėrpjekje qė pėr festivalin
tradicional tė sigurohet ndonjė mbėshtetje mė shtatanike financiare,
kuptohet, nėse edhe projekti hartohet me pėrmbajtje
sa mė bashkėkohore, duke u ikur atyre parametrave konvencionale.
Qė
nga viti l997, konstatohet nė raportin e
punės sė vitit tė kaluar tė NP Qendra e Kulturės, tė cilin kėto ditė
e miratoi parlamenti lokal, ėshtė vazhduar me
njė planifikim joreal tė mjeteve financiare pėr kėtė ndėrmarrje dhe
vėrejtjet i adresohen themeluesit, Kuvendit
tė Komunės. Si pasojė e mjeteve tė reduktura
financiare, nuk ka vazhduar aktiviteti i hulumtimeve nė Kala, nė
qytetin mesjetar tė Shasit, nė lokalitetet Zogaj e Kėrruē, por nuk
janė siguruar mjete financiare as pėr blerjen e titujve tė rinj tė
librave, aq tė domosdoshme, pėr tė pasuruar
fondin e bibliotekės. |
|
|
PROJEKTET QĖ HARTOHEN... |
Si
pasojė e mjeteve tė reduktura financiare, nuk ka vazhduar
aktiviteti i hulumtimeve nė Kala, nė qytetin mesjetar tė Shasit, nė
lokalitetet Zogaj e Kėrruē, por nuk janė siguruar mjete financiare
as pėr blerjen e titujve tė rinj tė librave, aq tė domosdoshme,
pėr tė pasuruar fondin e bibliotekės.
Mirėpo, duket shumė shqetėsuese vėrejtja qė bėhet nė raportin e
punės sė qendrės lidhur me gjendjen nė tė cilėn ndodhen eksponatet
muzeale. Pėr shkak tė mungesės sė mjeteve
financiare nuk mund tė bėhet konservimi i tyre i domosdoshėm.
Nė qendėr po ashtu thonė se ata nuk mund tė
planifikojnė ndonjė veprimtari meqė mjetet financiare tė cilat i
ndan themeluesi janė tė pamjaftueshme. |
|
Kėtu parashtrohet njė pyetje shumė e thjeshtė:
Qendra e Kulturės drejtohet dhe kontrollohet nga dy
partitė tė cilat e kanė pushtetin vendor edhe nė aktivitetet e tyre
partiake vazhdimisht angazhohen pėr njė veprimtari mė intensive dhe
institucionale tė kulturės. Ėshtė shumė e
arsyeshme qė, pikėrisht,
kjo qendėr duhet tė gėzojė njė mbėshtetje mė tė
madhe qė tė gjallėrohet kultura publike, meqė kemi tė bėjmė me njė
institucion buxhetor dhe bartės i kulturės nė Ulqin. |
|
|
DUHET
TĖ NDIHMOHEN |
Nė
raportin e punės theksohet se ndarjet e pamjaftueshme financiare
kanė filluar tash 4-5 vjet. Kjo gjendje ka
arsye tė analizohet se pėrse ndodh kėshtu:
janė kėto veprime subjektive apo objektive, apo themeluesi kėrkon qė
mjetetet financiare t`u dedikohen vetėm projekteve qė duhet tė
realizohen edhe ēmohen pėr rėndėsinė e tyre.
|
|
Nė foto: Shtėpia e Kulturės tash dy
dekada pret tė ndėrtohet ! |
|
Nėse qendra nuk ėshtė nė gjendje tė hartojė programe tė kėtilla,
atėherė ajo edhe nė kėtė aspekt duhet tė ndihmohet, nė mėnyrė qė tė
aftėsohet dhe tė sjellė risi edhe veprimtari qė pėrkojnė me nivelin
e sotėm kulturor e artistik, pėr tė mos thėnė edhe shkencor.
Pėr shkak tė mungesės sė mjeteve financiare nuk
hapet muzeu detar, nuk botohet libri i kumtesave nga simpoziumi mbi
detarinė e Ulqinit, i cili u mbajt vitin e kaluar.
Nuk
mund tė mos pėrmendet as mbetja pezull e Shtėpisė sė Kulturės, e
filluar tash dy dekada. Nė tė, jo vetėm se
ėshtė duke u vazhduar ndėrtimi, por edhe ato
pak investime tė bėra pas vitit l997, tė cilat kėtu quhen tė
dyshimta, paraqet njė vėrejtje shumė tė madhe
pėr pushtetin vendor dhe atė republikan, sepse nė zgjedhjet
presidenciale tė para katėr vjetėve, qe
premtuar se ky objekt aq i pritur edhe shumė i nevojshėm pėr
Ulqinin, do tė ndėrtohet. Mirėpo, nė vend se
tė ishte nė funksion, edhe ata ndėrtime jo cilėsore qė janė bėrė,
po dėmtohen edhe pasojat nė kėtė objekt duket se do
tė jenė tepėr tė mėdha.(Intron) |
|
|
05.12.2001 |
MEHMET BARDHI
KA FTUAR GJUKANOVIQIN PĖR TĖ BISEDUAR MBI ĒĖSHTJEN SHQIPTARE |
Ulqin, 5 dhjetor- Kryesia e Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi i bėri
ftesė Partisė Demokratike tė Socialistėve tė Millo Gjukanoviqit pėr
tė zhvilluar bisedime mbi gjendjen aktuale nė Mal tė Zi, e
posaēėrisht mbi pozitėn e shqiptarėve si dhe mbi referendumin e
paralajmėruar tė statusit shtetėror-juridik tė Malit tė Zi.
Kryetari i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi dhe deputet i kėsaj
partie, Mehmet Bardhi na informoi se kryesia e partisė qė drejton ai
ka konstatuar se gjendja status quo- politike, shtetėrore dhe
juridike e Malit tė Zi, sėshtė e
papranueshme, jo vetėm se ėshtė zvarritur
tash njė kohė tė gjatė, mė shumė se njė dhjetėvjetėsh,
por edhe pėr shkak se pamundėson zhvillimin e
proceseve demokratike. Shqiptarėt nė Mal tė
Zi kanė mbetur peng tė njė politike tė partisė nė pushtet, e cila
nuk ka gatishmėri pėr tė definuar qartė interesin e vet nacional
shtetėror, e as statusin e popujve pakicė. |
se shpejti do ta gjejm edhe nji foto
teMehmet Bardhit
|
Nė foto:Mehmet Bardhi, kryetar i LD nė
MZ |
|
Mbi
kėto baza, Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi, nė suazat e politikės
sė pėrgjithshme e sheh si ēėshtje me pėrparėsi definimin e statusit
juridik-shtetėror tė Malit tė Zi e, brenda
tij edhe statusin e popujve pakicė nė Mal tė Zi,
pra edhe tė shqiptarėve nė kėtė republikė, nė mėnyrė
qė pozita dhe tė drejtat e tyre tė mos varen nga politika nė
pushtet, pėrkatėsisht vullneti i dikujt.
Kur ėshtė fjala te ēėshtja shqiptare,
pėrkatėsisht, marrėdheniet e malazezve me shqiptarėt nė Mal tė Zi,
ne as nė momentet e tashme nuk jemi tė kėnaqur,
por angazhimi ynė pėr t`i pėrmirėsuar kėto
marrėdhenie, do tė jetė njė detyrė e pėrhershme.
Mehmet Bardhi thekson se Lidhja Demokratike nė Mal
tė Zi, konsideron, por ėshtė dhe qėndrim i
saj qė, para referendumit mbi statusin shtetėror-juridik tė Malit tė
Zi, sa mė parė, kėrkon
edhe propozon qė tė organizohen bisedime,
dypartiake, me partinė nė pushtet ku do tė
arrihej marrėveshje me shkrim pėr ēka do tė informonim institucionet
ndėrkombėtare mbi hapat konkretė dhe veprimet sistematike qė duhet
tė bėjė politika, pėrkatėsisht pushteti nė
Mal tė Zi mbi pėrmirėsimin e avancimin e pozitės sė shqiptarėve nė
Mal tė Zi, pėr ēka presim pėrgjigje tė
menjėhershme, thuhet ndėr tė tjera nė kėtė
dokument tė kryesisė sė Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, tė cilin
kryetari i kėsaj partie, Mehmet Bardhi ia ka dėrguar,
kryetarit tė Partisė Demokratike tė Socialistėve nė
pushtet, Millo Gjukanoviqit. |
|
|
NĖ
ORGANET SHTETĖRORE SHQIPTARĖT JANĖ TĖ PĖRFAQĖSUAR SIMBOLIKISHT |
Definimi i statusit tė shqiptarėve nė Mal tė Zi duhet tė
rregullohet me kushtetutė, sepse kushtetua aktuale e Malit tė Zi nuk
i pėrmend me asnjė fjalė shqiptarėt. Kryesia
e LD nė MZ konkludon se pėrmirėsimi dhe avancimi ēėshtjes shqiptare
nė Mal tė Zi duhet tė bėhet nė fushėn pėrfaqėsimit proporcional nė
organet republikane dhe lokale, i cili tash
ėshtė i centralizuar nga Republika, sidomos
tė MPB, ku pėrfaqėsimi i shqiptarėve ėshtė,
tė thuash, simbolik. Nė kėtė
vazhdė pėrmendet edhe gjendja jo e mirė edhe nė organet gjyqėsore tė
Ulqinit. |
|
Nė foto:Kuvendi i Komunės sė Ulqin |
|
Dihet mirėfilli se nė komunėn e Ulqinit nė strukturėn e pėrgjithshme
tė popullsisė, shqiptarėt marrin pjesė me 8o pėr qind,
kurse nė organet e kėtushme gjyqėsore nga radhėt e
shqiptarėve nuk ėshtė as kryetari, as prokurori, kurse nė Gjykatėn e
Lartė dhe atė Superiore nuk ka asnjė shqiptar.
LD
nė MZ nė kėtė dokument dėrguar kreut tė partisė nė pushtet ka
shtruar kėrkesėn e sigurimit dhe realizimit tė administratės nė
gjuhėn shqipe nė ata teritore ku shqiptarėt janė popull autokton.
Ndėrkaq, lidhur me arsimin kėrkohet themelimi i njė
qendre rajonale pėr mbikqyrjen dhe pėrparimin e arsimit nė gjuhėn
shqipe, sigurimi i inspektorėve, sepse tash
ekziston vetėm njė inspektor pėr shkollat shqipe nė mbarė Malin e
Zi, e po ashtu kėrkohet tė ndėrpritet pėrvoja e deritashme qė partia
nė pushtet, vetėm nga radhėt e veta t`i emrojė drejtorėt nė shkollat
shqipe. |
|
|
|
TUZIT
I DUHET KTHZER STATUSI I KOMUNĖS SĖ PAVARUR |
Edhe me kėtė akt LD nė MZ kėrkon nga partia e Gjukanoviqit njohjen e
diplomave tė tė rinjve shqiptarė nga Mali i Zi, tė cilėt i kanė
kryer studimet nė Kosovė, Shqipėri e Tetovė.
Rikthimi i statusit tė komunė sė Tuzit riaktualizohet pėrseri.
LD nė MZ nė kėto pėrfundime konstaton se nė
fillim tė viteve 6o-tė ėshtė suspenduar nė mėnyrė arbitrare.
Tuzi duhet tė ketė status tė ngjashėm me komunat
tjera nė Mal tė Zi e jo nė kuadėr tė bashkėsisė sė komunave tė
Podgoricės si kryeqytet, siē dėgjohen disa propozime jashtė partive
shqiptare. |
|
Nė foto:Pamje nga Liqeni i Shkodrės |
|
LD nė MZ
vė nė pah se Andrijevica, e themeluar si komunė nė fillim tė viteve
9o-tė, nuk ka mė shumė banorė e as resurse natyrore se sa Malėsia.
Njė
pikė e veēantė u kushtohet edhe marrėdhenieve me Shqipėrinė.
Nė kėtė kontekst kėrkohet hapja e pikave tė reja
kufitare, siē ėshtė ajo nė Sukubinė, komuna e Ulqinit, Hutaj-Krajė,
nė Liqenin e Shkodrės, Vermoshit nė Plavė.
Tash funksionon vetėm njė pikė kufitare midis Malit tė Zi dhe
Shqipėrisė, Bozhaj/Hani i Hotit. Nė fushėn e
informimit publik kėrkohet njė kanal nė TV dhe radistacioni publik
lokal nė Malėsi me seli nė Tuz, pėrfundimi i
shtėpive tė kulturės nė Ulqin, Krajė e Tuz, hapja e maternitetit nė
Ulqin. Nga partia nė pushtet kėrkohet qė
organet kompetente tė ndėrmarrin masa energjike kundėr tentimeve tė
pėrvehtėsimit tė objekteve tė trashėgimisė kulturore qė po bėn Kisha
Ortodokse Serbe nė Krajė dhe nė Kala tė Ulqinit.
Kėrkohet po ashtu qė pasuritė detare tė kthehen nėn
ingerencat e komunave. |
|
|
04.12.2001 |
LIGJ QĖ
DISKRIMINON SHQIPTARĖT DHE ULQININ |
(Konferencė shtypi e Unionit
Demokratik tė Shqiptarėve)
Ulqin, 4 dhjetor- Unioni
Demokratik i Shqiptarėve nė konferencėn e sotme me gazetarė u
prononcua rreth Propozimligjit mbi qeverisjen lokale nė Mal tė
Zi.Kryetari i kėsaj partie, Fuad Nimani tha se ky ligj nuk paraqet
asnjė pėrmirėsim tė pozitės sė pakicave, e veēmas tė shqiptarėve . |
|
Nė foto:Fuad Nimani, kryetar
i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve |
|
Ai
tha se parashikimet tona edhe ndryshimet qė kemi pritur si parti,
konkretisht nė
drejtim tė pėrmirėsimit tė pozitės sė shqiptarėve, sė pari
decentrilizimi i pushtetit dhe rritjes sė kompetencave tė komunave,
instrumentave dhe formave juridike qė do tė kishin mundėsuar
pjesėmarrjen e shqiptarėve nė funksionet e pushtetit.
Sipas mendimit tonė,
shtoi ai, ky ligj ėshtė diskriminues ndaj statusit tė qytetit tė
Ulqinit.
Ky qytet nuk e meriton kėtė
degradim, duke u mbėshtetur nė historinė e tij tė lashtė, pėrbėrjen
e monumenteve kulturo-historike, duke u mbėshtetur nė lashtėsinė e
traditės dhe tė jetės qytetare, i cili me kėto virtute ka qenė i
njohur shumė mė pėrpara si qytet se sa disa tė tjerė qė i pėrmbushin
disa kushte artificiale pėr tė gėzuar kėtė status. |
|
|
AS EKSPERTĖT
NDĖRKOMBĖTARĖ NUK KANĖ MARRĖ PARASYSH KARAKTERISTIKAT E QYTETIT TĖ
ULQINIT |
Kryetari Nimani shtroi
kėrkesėn qė Ulqini duhet tė gėzojė statusin e qytetit sepse, siē tha
ai, kėtė e meriton.
Duke u mbėshtetur nė kėto
karakteristika, kemi pritur edhe nga ekspertėt ndėrkombėtarė,
perėndimorė, se kėto
veēori do tė ēmohen si kritere domethėnėse, sepse faktet qė ofron
projektligji, qė gjoja, numri i banorėve ėshtė ai qė e definon
statusin e qytetit, pėr ne nuk ėshtė meritore, tha lideri i UDSH dhe
shtoi se nuk ėshtė as bindės dhe e pėrjetojmė si diskriminim, tė
papėlqyeshėm dhe nuk ėshtė bindės. |
|
Nė foto:Ulqini edhe nė
lashtėsi ka pasur statusin e qytetit |
|
Unioni
Demokratik i Shqiptarėve kėrkon qė Ulqini tė ketė statusin e
qytetit, status i cili duhet tė jetė i mbėshtetur edhe nė disa
specifika tjera,
sidomos nga shkaku i
strukturės shumėetnike dhe shumėkulturore.
Banorėt e njė komune
nuk duhet tė jenė tė privuar nga e drejta dhe mundėsia pėr tė pasur
tė drejtė tė marrin pjesė nė emrimin e bartėsve tė funksioneve mė tė
larta, sepse pėr qytetarėt e kėsaj komune nuk ėshtė njėsoj se kush
do tė jetė gjykatės, kush do tė jetė kryetar i gjykatės apo
prokuror.
Pėrkundrazi,
qytetarėt janė tė
interesuar qė nė kėto vende tė zgjidhen ata persona, tė cilėt me
punėn, autoritetin e tyre dallohen pėr mė tė mirėt nė ushtrimin e
kėtyre detyrave. |
|
|
|
ULQINI ĖSHTĖ
ZHVESHUR NGA KOMPETENCAT PĖR TĖ ZOTĖRUAR TĖ MIRAT E BREGDETIT TĖ TIJ |
Unioni Demokratik i
Shqiptarėve ka pritur pėrmirėsime ligjore edhe nė planin e
shfrytėzimit tė tė mirave natyrore dhe se me kėtė ligj do tė bėhet
njė hap cilėsor, sidomos nė komunat qė shtrihn pėrgjatė bregdetit,
pra edhe tė Ulqinit nė shfrytėzimin e pasurive detare.
Me kėtė ligj komuna e
Ulqinit ėshtė zhveshur nga tė gjitha kompetencat edhe pse ėshtė
fjala pėr pasuritė mė kryesore tė saj.
Kemi pritur se do tė
bėhet decentralizimi dhe se kėto tė mira do tė jenė nėn mbikėqyrjen
dhe kompetencėn e drejtpėrdrejt tė komunave.
Kjo
ėshtė njė padrejtėsi, tha Nimani dhe shtoi se ligji nuk ka risi as
nė fushėn e pėrdorimit tė gjuhės dhe tė shkrimit tė pakicave,
por ne mendojmė se
ėshtė diskriminues sepse me tė parashihet masa prej 2o pėr qind tė
mundėsisė sė pjesėmarrjes sė pakicave nė numrin e pėrgjithshėm tė
banorėve tė komunės si cenzus pėr tė pasur tė drejtė pakica nė
pėrdorimin e gjuhės dhe tė shkrimit tė vet nė tekstet e vulave.
Sė pari,
kjo dispozitė ėshtė
nė kundėrshti me dispozitat e kushtetutės. |
|
Nė foto:Bregu i detit tė
Ulqinit qė nuk ėshtė nė kompetencat e pushtetit vendor |
|
Sė dyti,
nė Podgoricė, si
kryeqytet i Republikės, shqiptarėt nė numrin e pėrgjithshėm tė
banorėve tė saj nuk arrijnė nė 2o pėr qind,
mirėpo pėrqindja e
shqiptarėve nė Malėsi, Tuz ėshtė shumė mė e lartė.
Ndėrkaq, meqė Tuzi
nuk ėshtė komunė, atėherė kjo dispozitė do tė pėrjashtonte tė
drejtėn e pėrdorimit tė shkrimit nė kėtė territor.
Ky ėshtė edhe njė
argument mė shumė se sa kemi pėrmendur deri mė tash, se Tuzi duhet
tė ketė statusin e komunės ashtu siē e kishte deri nė vitin l957.
Kjo vlen edhe pėr
disa territore tjera, si nė Plavė, Rozhajė, Tivar ku pjesėmarrja e
shqiptarėve nė numrin e pėrgjithshėm tė banorėve nuk arrin nė 2o pėr
qind.
Nėse do tė mbesė kjo
dispozitė ligjore, atėherė shqiptarėve u mohohet e drejta e
pėrdorimit tė shkrimit shqip nė tekstet e vulave.
POLICI QĖ NUK KA ASGJĖ TĖ PĖRBASHKĖT ME FUNKSIONIN E SAJ
|
|
Kryetari i UDSH-sė foli edhe
pėr policinė lokale qė parasheh ky ligj.
Me kėto formulime
ligjore nuk janė pėrmbushur kėrkesat e partisė qė drejtoj, qė nė
polici komuna tė ketė ndikim mė tė madh, qoftė nė mbikėqyrjen e saj
dhe nė emrimin e shkarkimin e kuadrove mė tė larta drejtuese,
pjesėmarrjen proporcionale tė pakicave nė polici, si dhe kompetencat
qė duhet tė ketė kryetari i komunės nė polici.
Ai tha se kjo polici
e cila propozohet me kėtė ligj ėshtė kujdestari pėr pastrimin e
qytetit e qė nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me funksionin qė ushtron
policia-,
u shpreh kryetari i Unionit
Demokratik tė Shqiptarėve, Fuad Nimani pėr Propozimligjin mbi
qeverisjen lokale nė Mal tė Zi.
(Intron) |
|
|
03.12.2001 |
NĖ KOMUNĖN E
ULQINIT NUK MBILLET MĖ GRURI!? |
Ulqin, 3 dhjetor-Si resurse natyrore me shumė
perspektivė deri vonė janė llogaritur turizmi dhe bujqėsia sepse
territori i komunės sė Ulqiit ka kushte jashtėzakonisht tė favorshme
pėr kultivimni e drithėrave, gjithėsesi mė tė
mirat nė mbarė bregdetin e Adriatikut, e sidomos tė grurit.
Mirėpo, viteve tė fundit, e
kjo u pa sivjet, se ėshtė hequr dorė nga kjo kulturė bujqėsore.
Pėrse ka ndodhur kėshtu, inxhenieri Gani Rexha,
kėshilltar pėr bujqėsi pranė Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit thekson
se ėshtė e vėrtet se kjo komunė ka potenciale tė mėdha tokėsore dhe
kuadro pėr kultivimin e grurit. Viteve tė
fundit kanė hequr dorė banorėt prej tij, mund tė shihet shumė
rrallė, nė mėnyrė simbolike nė fushat e Ulqinit.
Ėshtė fakt se mė heret ka qenė kultura dominuese e drithėrave tė
bardha. Nė kohėn e njėpartizmit kultivimi i
grurit kėtu ka qenė detyrė partiake. Atėherė
ekzistonte edhe njė organizatė bujqėsore e nivelit komunal qė merrej
me ēėshtjen e grurit. Kishte edhe mekanizėm
bujqėsor pėr aplikimin e masave agroteknike edhe kishte mundėsi pėr
tė shėrbyer edhe sektorin individual. Mė atė
kohė nuk kishin depėrtuar nė masė tė duhur varietet e pemėve
mesadhetare, mjaft profitabile, siē janė agrumet dhe nė pėrgjithėsi
ato qė rriten nė viset jugore. Me paraqitjen
e agrumeve, si pemė qė sjell fitime, ndikoi
qė bujqit tė braktisin kulturėn e grurit. Z.
Rexha thotė se nė zonat e Ulqinit nuk jep rendimente tė kėnaqshme,
nuk ėshtė profitabil edhe mund tė konsiderohet se
ėshtė shkaku kryesor qė bujqit tė pėrqafojnė ndonjė kulturė tjetėr
bujqėsore. |
|
|
AGRUMET PEMĖT MĖ ME PERSPEKTIVĖ |
|
Pėrballė kėsaj, nė treg shitet gruri dhe nėn
prodhimet e tij shiten me ēmime tė leverdishme dhe detyrimisht nuk
ekziston llogaria qė tė mbjellin atė. Sejcili
nga bujqit synon qė mundi dhe djersa e tij tė shoqėrohet me ndonjė
prodhimtari qė sjell mė shumė tė ardhura ekonomike.
Pėrballė kėsaj ėshtė i pranishėm njė ekspansion i
vėrtet i kultivimit tė pemėve mesdhetare frutore,
posaēėrisht agrume dhe perimeve, nė veēanti ato qė
prodhohen heret nė pranverė nėn leje tė ngrohta.
Nė
pyetjen tonė se a ka pasur sivjet bujq tė interesuar pėr tė
mbjellur grur dhe a ekziston forma stimuluese nga ministria e
Bujqėsisė pėr ata qė shfaqin interes pėr tė mbjellur grur,
shėrbimit tonė sivjet i ėshtė lajmėruar njė numėr
shumė i vogėl bujqish, tė cilėt kanė shfaqur dėshirėn pėr tė
mbjellur grur nė mėnyrė qė t`u siguruar farėn e grurit. |
|
Nė foto: Nė katundet tona mbillen
gjithnjė e mė shumė pemė mesdhetare |
|
PEMĖT E
ULQINIT JANĖ PA KONKURENCĖ NĖ TREG |
Konsideroj se njeri ndėr shkaqet qė ndikon nė rendimentet e ulėta,
janė pikėrisht varietet e grurit qė prodhohen nė
institute ku mė shjumė dedikohen pėr zonat me klimė kontinentale se
sa kėsaj qė e kemi na, mesdhetare. Ministria
e Bujqėsisė jep mjete tė konsiderueshme pėr stimulimin e bujqve,
por jo edhe masa nxitėse pėr kultivimin e grurit.
Siē dihet, mė parė gruri ėshtė mbjellur nė rajonin
e Shtojit dhe Fushės sė Ulqinit, kurse
sivjet janė disa sipėrfaqe tė vogla nė Anė tė Malit dhe nė Zogaj.
Unė nuk do t`u kisha rekomanduar banorėve tė Ulqinit
qė tė heqin dorė pėrfundimisht nga mbjellja e kulturės sė grurit,
por jemi njė rajon specifik.
Pemėt frutore, e nė veēanti agrumet kanė ndikuar qė tė mos mbillet
mė gruri si dikur me urdhėr tė partisė. Ėshtė
normale qė rajoni i komunės sė Ulqinit tė orientohet nė kulturat mė
tė suksesshme bujqėsore.
|
|
Vetėm
gjatė kėtyre dy dekadave ėshtė rritur nė 100
mijė rrėnjė tė pemėve frutore mesdhetare dhe po ashtu nė
plantacione tė reja mbi 100 mijė rrėnjė tė
kėtyre kulturave. Ky ėshtė njė kapital i madh
sepse agrumet nė Ulqin e rrethinė janė pemė tė njė moshe tė re,
sepse mė parė, siē dihet, kėtu kanė dominuar ullinjtė edhe fiqtė.
Kėta tė fundit janė jashtėzakonisht shumė duke u
kėrkuar nė treg. Nė veēanti kėrkohet me tė
madhe fiku i terur i Krajės, Anės sė Malit,
Zogajve, Shtojit, Kollomzės
etj. Kėto kanė ndikuar ndikuar qė tė lashtat
tė zėvend me pemėt frutore tė cilat janė duke u shtrirė me tė madhe,
jo vetėm nė Fushėn e Ulqinit,
por edhe katundet me teperaturė mė tė ashpėr, malore
siē ėshtė Rashtisha, Shtegvasha,
apo nė trevėn e Krajės.
(Intron) |
|
|
|
02.12.2001 |
NĖ ULQIN NUK
KA VEND KU TĖ SHFAQEN FILMAT |
Ulqin, 2 dhjetor- Se kėtė qytet e ka mbuluar
amullia e dimrit, dėshmon edhe fakti se nuk jepet asnjė shfaqje
publike tė filmit. Nė qendrėn e kėtushme tė
kulturės thonė se, pėrsa i pėrket punės sė kinemasė, si formė e
veprimtaraisė sė pėrgjithshme tė kulturės,
theksojnė se kjo njėsi organizative dhe vet qyteti i Ulqinit nuk ka
kushte hapsinore e as teknike pėr tė riorganizuar atė.
Objekti i sallės sė kinemasė nė qytet dhe ai nė
Ranė, e ashtuquajtura kinobahēe janė amortizuar tej mase dhe ndodhen
jashtė funksionit. |
|
Nė foto:
Nostalgji pėr tė parė njė film nė kinema |
|
|
|
Ndėrtesat dhe inventari janė qė nga viti l956 pėrkatėsisht l959,
por edhe kinemaja e Ulqinit po pėrjeton fatin e
simotrave nė mjediset tjera sepse, sipas Qendrės sė Kulturės nė
Ulqin, ėshtė viktimė e videoproduksionit.
Megjithatė, banorėt e kėtij qytetit mendojnė
ndryshe, sidomos tė rinjtė tė cilėt thonė se janė shumė tė
interesuar pėr tė parė njė film nė ekranin e madh.
Qendra e Kulturės kėtė duhet ta shqyrtojė. Me kėtė
gjallėrohet njė segment kulturor, gjithėsesi,
mė mirė se sa objektet tė mbesin edhe tutje tė mbyllura.
(Intron) |
|
|
|
A
KE PUNĖ, ZOTĖRI ? |
Ulqin, 2 dhjetor-Kjo pyetje dėgjohet pėr ēdo
mėngjes aty nė qendėr tė qytetit. Tė rinj,
nga vise tė ndryshme tė vendeve ballkanike, e mė sė shumti nga
Kosova, Serbia, Shqipėria gudullisin sytė nė
drejtim tė ēdo kalimtari pėr tė gjetur ndnjė punė fizike.
Tė shumtėn punė gjendet nė ndėrtimtari, pastrimin e
ullinjve, zabeleve,
arave, ngarkim shkarkime etj. Mėditjet
sillen prej 2o deri nė 3o marka gjermane, varėsisht nga punėt qė
bėhen. Mirėpo, qė tė
gjithė ata qė kėrkojnė punė janė tė moshės sė re, rėndom 2o deri nė
35 vjeēare. Tė rrallė janė ata qė zotėrojnė
ndonjė mjeshtri, qė tė gjithė janė punėtorė krahu. |
|
Nė foto:
Nė Ulqin ndėrtohet shumė, por
kėrkohen mjeshtrit e verifikuar |
|
Nė
bisedė me disa prej tyre mėsojmė se nuk ka punė regullisht, mbase
ēdo tė dytėn apo tė tretėn ditė mund tė gjendet ndonjė punė.
Kur llogariten shpenzimet qiraja e banesės,
ushqimi, mjetet e higjenės, arrihet tė mbijetohet
vetėm pėr bukėn e gojės, por shumica e tyre kanė ardhur nė Ulqin,
duke shpresuar se do tė jetė ndryshe, do tė ketė punė edhe qė
paguhet mirė mundi.
-Kam ardhur nga Puka. Njė kohė tė gjatė kam
punuar nė arsim, por me ato tė ardhura nuk
mund tė jetohet. Nė Tiranė kam djalin student
edhe nevoja mė ka shtyer qė tė vij nė Ulqin pėr tė kėrkuar punė.
Normalisht se e kam njė moshė tė thellė edhe
vėshtirė mund tė binden njerėzit se unė jam murator i mirė,
instalues i rrymės, i ujit etj.
por duhet tė njohėsh njerėzit pėr tė dhėnė punė.
Tash njė javė bredh poshtė e lartė edhe ende nuk jam
angazhuar. Nuk kam rrugėdalje tjetėr,
pos tė kthehem nė Pukė, por
lekėt qė i kisha nė xhep i shpenzova. Nė shtėpi presin qė tė shkoj
me para. Kohė tė vėshtira janė kėto,
thotė bashkėbiseduesi ynė nga Puka, i cili ia mėsy
Ulqinit pėr tė gjetur punė, por mė kot ka
kėrkuar njė javė.
Nuk ėshtė rasti i vetėm pukjani.
(Intron) |
|
|
|
PISHNAJAT E
MALIT TĖ BARDHĖ |
Ulqin, 2 dhjetor- Kodrat e gjelbruara nuk
joshin vetėm syrin, por jane edhe oazė qė
fisnikėron nė disa ambiente qė rrezikohen nga reparte tė ndryshme
indistriale apo objekte turistike. Derisa
Pylli i Pishnjave qė ndodhet midis hotelit Albatros e Galeb
ėshtė i rrezikuar nga mbeturinat turistike, verore,
pishnajat nė Mal tė Bardhė po shkatėrrohen nga
ndėrtime tė shumta tė shtėpive private, tė cilat janė duke u
paraqitur si kėpurdhat pas shiut. Krahas
mullirit tė gurit dhe ndėrmarrjes ndėrtimore,
kjo ėshtė edhe njė goditje e rėndė ndaj kėtyre drunjve, tė cilat
janė mbjellur, diku nė vitet e para pas
Luftės sė Dytė Botėrore.
|
|
Pėrveē
se dėmtohen nga shtėpitė qė ndėrtohen, pishnajat priten pa kriter
edhe pėr nevoja tė tjera individuale, duke
mos pasur parasysh se ata janė njė simbol i bukur ekologjik edhe
kujtim i atyre qė i kanė mbjellur nė njė kodėr krejtėsish tė
zhveshur. Vėrtet se njerėzit kanė nevojė tė
sigurojnė kulmin mbi kokė, por nuk ka arsye qė tė shkatėrrohen kėto
pyje. Kėto troje ndėrtimi,
krejtėsisht, jashtė planit urbanaistik,
ndahen madje edhe nga individė qė i pėrkasin
administratės sė pushtetit vendor. Nė vend se
tė ndėrpritet kjo fushatė, pishnajat dėmtohen
pėr ēdo ditė e mė shumė.(Intron) |
|
|
01.12.2001 |
DUKE KĖRKUAR
FATIN NĖPĖR BASTORET SPORTIVE |
Ulqin, l dhjetor-Tė rinjtė e kėtij qyteti,
por jo vetėm ata, kėto ditė
janė hedhur nė njė sulm pėr tė kėrkuar fatin e tyre nėpėr bastoret
sportive. Deponohen paratė e fundit nė
tiketat sportive me dėshirė qė tė fitohet ndonjė para nė kėtė
mėnyrė. Nė Ulqin ndodhen 4- 5 bastore tė
kėsaj natyre edhe, relativisht, janė tė
vizituara tė shtunave, nė veēanti. Ethet
vazhdojnė tėrė ditėn edhe natėn, duke pritur shumat e ėndėrruara.
Tė shumtėn e rasteve iluzionet pėr tė fituar pa mund
e pa djersė shkojnė huq, zhgėnjime janė tė pafund.
Dikush ka pasur shpresė se do tė ketė tė qėlluara
tė gjitha rezulatet e pėrzgjedhura, por pėr
njė ēast edhe nė minutat e fundit ėshtė shėnuar gol nga skuadra qė
nuk ėshtė pritur. |
|
Nė foto:Rinia e Ulqinit e ka vendin nė
Qendėr tė Kulturės e jo nė kafiteri e bastore sportive |
|
|
|
Atėherė,
detyrimisht, pėlcasin nervat edhe duhet pasur
kujdes nėpėr rrugėt e Ulqinit, qė tė jesh sa
mė tolerant ndaj atyre me shpresa tė thyera nga bastoret sportive.
Mirėpo, dikush mund tė fitojė,
madje, qėllon edhe shuma tė mėdha edhe pėrseri
ndezen pasionet pėr tė deponuar nė tiketa tė reja edhe duke e
ndėrruar bastoren, sepse mund tė sjellė fat.
Kėsisoj, bastoret sportive nė Ulqin, bėhen
lokalet mė tė frekuentuara nga tė rinjtė tė cilėt pėrpiqen qė tė
fitojnė njė phening nė kėtė mėnyrė sepse punė tjetėr vėshtirė se
vendosin tė prekin me dorė, ta zėmė nė ndėrtimitari ose tė ngjashme
edhe tė hiqet dorė nga kjo mėnyrė e pasurimit tė menjėhershėm.
Vėrtet se kjo dukuri nuk ėshtė vetėm nė Ulqin,
por edhe nė katundet e kėsaj komune, nė Krajė, Tuz
etj. e lėre mė nė mjediset tjera nė Mal tė Zi.
Kjo formė e kėrkimit tė fatit nė vendet e ish-kampit
socialist arrin efekt tejet negativ te brezi i ri, sepse ėndėrron qė
me dy markė tė fitojė shuma kolosale pėr tė zgjidhur gjendjen
financiare pėr disa vite! Dikush mbase e
llogarit kėtė edhe si argėtim, duke mos llogaritur se ka hyrė nė njė
botė qė sjell vetėm shqetėsime edhe bastardhim.
E gjithė kjo ndodh nga mungesa e pėrkujdesjes sė
shoqėrisė pėr tė shpėtuar rininė nga rruga.
(Intron) |
|
|
|
LULISHTET
PARA PALLATEVE BANESORE |
Ulqin, 1 dhjetor-Qyteti i Ulqinit ka pak
hapėsira tė gjelbėrta. Edhe ato qė janė e
kanė humbur imazhin dhe funksionin e tyre.
Lulishtet e dikurshme nė Ranė, nuk ekzistojnė mė, sepse mbi to janė
ngritur qoshqe dhe objekte tė ndryshme tregtare dhe
turistike-hoteliere. Derisa kėtu ndodheshin
tė dėbuarit shqiptarė tė Kosovės, l998,
l999,kanė vepruar edhe disa
organizata humanitare ambientaliste. |
|
Nė
foto:Bukurinė e Ulqinit nuk e pėrbėjnė vetėm ndėrtesat e larta |
|
Ato
kanė zhvilluar disa projekte pėr pastrimin e rrugėve dhe trotuarėve
tė lagjave tė Ulqinit. Mirėpo,
ato kanė shkluar edhe pėrseri disa nga rrugėt,
madje edhe ajo qė shpie nga qyteti pėr nė Plazh tė
Madh, janė mbuluar nga manaferrat.
Mirėpo, kėshtu nuk ėshtė para pallateve tė banesave
tė solidariteti, atyre tė Igmanit.
Banuesit e tyre kanė bėrė investime tė vogla,
duke rregulluar hapėsirat para atyre objekteve.
Vizituesit kanė kėnaqėsi tė shohin kėto ditė oborret
e mbjella me bar anglez, palma dhe pishnaja...Kalimtarėt e rastit
apo banorėt e padishiplinuar e pėrfillin edhe janė adaptuar me
kėto stoli tė qytetarisė.
Mirėpo, kėshtu nuk ėshtė para tė gjitha
pallateve tė banesave nė Ulqin, as para ndėrtesės sė Kuvendit tė
Komunės, Shtėpisė sė Shėndetit edhe Qendrės shkollore.
Pėrjashtim bėjnė hapėsirat e kafiterive pėrballė
Qendrės shkollore. Ato, nė vend tė tendave qė
mė parė kishin zėnė edhe trotuarin, edhe
inspektori komunal me njė urdhėresė i largoi,
hapėsirat u gjelbėruan. (Intron) |
|
|
|
EKSPOZITAT
E MESAZHEVE PARTIAKE |
Ulqin, 1 dhjetor-Edhe pse zgjedhjet e
pėrgjithshme nė Mal tė Zi janė zhvilluar qė nė fund tė prillit tė
kaluar, duke shikuar afishet dhe mesazhet
partiake edhe nė Ulqin, thua se ato duhet tė mbahen sė shpejti sepse
kėto gjurmė kanė mbatur tė pashlyera nga muret e ndėrtesave dhe
rrethojave tė ndryshme. Edhe pse me ligj
ishte e ndaluar tė shkruhen kėso porosi ideologjike,
megjithatė nuk u respektua kjo normė.
Ato nuk janė vetėm zemruese,
por edhe tė vrasin syrin e ēdo kalimtari sepse nuk
paraqesin asnjė vlerė, duhet tė pastrohen pėr tė rikthyer pamjet
paraprake qė kishin dizajnet e ndėrtesave dhe objekteve tė tjera tė
cilat janė shfrytėzuar pėr tė reklamuar zhurmėn e partive politike.
Nė vend se tė zhvillohet ndonjė projekt ekologjik
apo kulturor, ekspozitat e mesazheve
partiake kanė mbetur sot e gjithė ditėn nėpėr Ulqin. |
|
Dikush, mbase, do tė thoshte se le tė qėndrojnė aty
sepse pėrkujtojnė se kjo apo ajo parti vepron nė atė apo kėtė
lagje, pėrkundrazi, arrin efekt tė kundėrt
sepse gjatė fushatės elektorale kanė ndodhur tė shkilen materialet
propagandistike tė partisė sė caktuar edhe vazhdon tė shėrbejė si
argument pėr, gjoja, delikte dhe provokime
midis partive.
Sa mė shpejt qė tė pastrohen muret e ndėrtesave tė Ulqinit nga
ekspozita e mesazheve partiake, aq mė
pozitive ėshtė edhe pėr vetė subjektet politike sepse elektorati do
tė shlirohej nga zhurma politike e prillit tė kaluar.
(Intron) |
|
|
|
|