APEL BASHKATDHETAREVE PER NDIHME   
31.12.2001
KUDO ATMOSFERĖ  FESTIVE NĖ PRITJE TĖ VITIT TĖ RI

 Ulqin, Katėrkollė, Krajė, Tuz-3l dhjetor 2ool-Nėpėr tė gjitha viset tona etnike shqiptare nė Mal tė Zi mbretėron atmosferė shumė e hareshme. Njerėzit duket se i kanė harruar tė gjitha brengat e pėrditshme  tė cilat i kanė rėnduar gjatė gjithė vitit. Kanė vendosur qė natėn e sontme mė tė gjatė tė vitit tė gėzohen edhe shkėmbejnė urimet mė tė bukura me mė tė afėrmit e tyre, dashamirėt dhe mysafirėt. Tryezat i kanė tė mbushura me tė gjitha, siē thotė populli, tė mirat.

Urimet mė tė bukura nė familjet tuaja.(Intron)

 

Nė foto:Pamje nga viset tona..

 Nė Ulqin, por edhe nė tė gjitha qendrat tona deri nė Rozhajė, duken vetėm fytyra tė qeshura, tė gėzuara. Shumica kanė vendosur qė tė festojnė nė gjirin familjar. Mirėpo, pritja e Vitit tė Ri ėshtė organizuar edhe nė shumė lokale hoteliere. Nė Ulqin nė hotelin “Albatros”, nė Qendrėn turistike “Hollegro”, nė vilat nė Kala, nė  Anė tė Malit nė motelin “ Diamant”, nė Krajė nė motelin “Rumija”, kurse nga Malėsia na njoftojnė se pritja e Vitit tė Ri do tė bėhet nė qendėr tė Tuzit, ku do tė marrin pjesė kėngėtarėt mė tė mirė tė trevės.

Ata qė festojnė nė gjirin familjar po ndjekin programet e pasura televizive si dhe programin special tė Radio-Ulqinit. 

Ulqini
      1280 x 960                               800 x 600

 

       800 x 600                                800 x 600
Ana e Malit

 

           600 x 355

 

                        600 x 355
Kraja

             500 x 375

 

500 x 375

30.12.2001
RADIO-ULQINI ORGANIZON PROGRAM SOLEMN PĖR VITIN E RI 2002

 Ulqin, 3o dhjetor- Radio- Ulqini, ky medium i vetėm elektronik lokal, ka paralajmėruar se pėr  natėn e  Vitit tė Ri organizon program tė posaēėm argėtues. Dėgjuesit, kudo qė ndodhen, nė Ulqin apo diasporė  do tė kenė mundėsi ta ndjekin kėtė program, i cili do tė zgjasė deri nė orėt e mėngjesit tė 1 janarit.

 Lajmėrohen tė gjithė mėrgimtarėt se programin e Radio-Ulqinit, Intron do t`ju  mundėsojė ta dėgjoni edhe nėpėrmjet Internetit.gjithashtu mundeni tė merni pjes nepermjet emailit te radio ulqinit nė email Radioul-Regjia@cg.yu (Intron) 

SHUMICA NĖ GJIRIN FAMILJAR

Ulqin, 3o dhjetor-Shumica e banorėve tė Ulqinit, tė Anės sė Malit dhe Krajės kanė vendosur qė Vitin e Ri ta presin nė gjirin familjar. Nė bisedė me  disa tė rinj mėsojmė se, siē thonė ata, me mirė ėshtė tė kremtosh me mundėsitė qė ke nė gjirin familjar. Janė bėrė shumė organizime nėpėr lokale, hotele e restorante, paralajmėrohen se do tė marrin pjesė kėngėtarė shqiptarė nga Mali i Zi dhe Shqipėria, por duke u mbėshtetur nė pėrvojat e vitit tė kaluar, kėngėtarėt e preferuar kanė shėrbyer vetėm si reklamė pėr tė tėrhequr mysafirėt. Janė paralajmėruar se do tė kėndojnė nė Ulqin, por ata Natėn e Vitit tė Ri kanė qenė nė vende tė tjera.

Nuk ėshtė e thėnė se kėshtu nuk mund tė ndodh edhe sivjet.

-Personalisht do tė qėndroj nė shtėpinė time. Jemi njė grup shokėsh  dhe shoqesh edhe shpresoj se do tė kemi atmosferė tė mrekullueshme, tipike tė kėsaj nate tė hareshme.
 

 Konsideroj se nuk ia vlen pėr tė paguar loo marka nė restorante e lokale tė ngjashme, mbase atje nuk mund ta pish asnjė lėng tė vetėm.- shprehet Emiri.

Ndėrkaq, njė moshatar i tij ankohet se nuk ka mundėsi qė tė rezervojė vend nė lokale, ku organizohet pritja e Vitit tė Ri. Mirėpo, shpresoj tė kalojmė bukur sepse njė shok imi ka ditėlindjen edhe na ka ftuar qė tė jemi mysafirė tė tij. Do tė kemi muzikė tė zgjedhur edhe shpresoj se do ta kemi atmosferėn pėr mrekulli,-thotė Muki.

-E kam njė ofertė pėr tė shkuar nė restorant, por mė mirė nė rrethin familjar. I dashuri im ndodhet nė mėrgim edhe do tė kem raste tė tjera pėr tė pritur Vitin e Ri nė lokale. Tė dashurit tim ia kam dėrguar urimin me celular. Edhe ai mua. Kaq edhe dėshiroj tė jem anonime. Por, tė gjithė lexuesve tė kėsaj faqeje u dėrgoj urimet mė tė bukura. Gėzuar.(Intron)

BABADIMĖRI NUK ERDH NĖ ULQIN

Ulqin, 3o dhjetor-Mė parė ka qenė traditė, qė, nė vigjile tė Vitit tė Ri tė paraqitet nėpėr qytet edhe Babadimėri, i shoqėruar me «kolegė», duke krijuar atmosferė tė hareshme edhe duke u shpėrndarė fėmijėve dhurata rasti. Kėsaj radhe deri ditėn e sotme «nuk erdh» plaku i dimrit.

 Tė shohim nesėr, se mbase ėshtė vonuar diku udhės!
Pėrballė kėsaj, fėmijėt duket se janė «armatosur» mirė me fishkezjarre dhe do tė jenė gati pėr tė shėnuar ardhjenne Vitit tė Ri.(Intron)

VEZĖT –ARTIKULLI MĖ I KĖRKUAR NĖ TREG

Ulqin, 3o dhjetor-Rrallė mbahet nė mend qė tė jenė konsumuar kaq shumė vezėt me rastin e njė feste, madje as fetare. Tė thuash, tė gjithė konsumatorėt qė dalin nga dera e tregut, patjetėr nė trastet e tyre kanė vezė. Konsumatorėt thonė se, kėto ditė vezėt janė artikulli mė i kėrkuar.

 Veprojnė nė kėtė mėnyrė qė tė pėrgatisin ėmbėlsira, por edhe vezėt duket se zėnė vend shumė tė rėndėsishėm nė listėn e kuzhinės. Vezėt, tė shumtėn, janė tė fermave, e shumė tė rralla nga fshati. Kėto tė fundi kushtojnė dy vezė 1 markė, kurse ato “kultivuara”, pesė kokėrra l DM.(Intron)

ALBUMI I PARĖ

Ulqin, 3o dhjetor-Vargu i albumeve tė kėnėtarėve tanė ėshtė duke u shtuar gjithnjė. Nė kėtė kuadėr duhet pėrmendur edhe paraqitjen e parė tė ansamblit “Ligatura”, tė cilėn e pėrbėjnė veteranė tė muzikės sė Ulqinit, i cili kultivon njė melos tė vjetėr, specifik, qytetar dhe muzikė tė komponuar nga profesori i muzikės, Hajdar Axhemi me tekste tė Asllan Bishės, Emin Halilit dhe Haxhi Shabanit.

 Orkestrimin e ka bėrė Islam Axhemi.

Ky lloj i melosit sigurisht ka pėr tė tėrhequr ardhuruesit e vet, sepse fjala ėshtė pėr njė grup i cili ka njė traditė tė gjatė qė ėshtė i pranishėm nė manifestime mė reprezentative tė Ulqinit.(Intron)

29.12.2001
PĖRSE NUK DĖRGOHEN URIME TĖ SHKRUARA?

Ulqin,29 dhjetor-Deri vėnė nė kėtė kohė janė dėrguar urime tė shumta:shokut,shoqes,mikut, prindit,kurbetqarrit etj.Ēdo njeri ėshtė pėrpjekur qė tė bėjė njė tekst sa mė tė bukur, duke radhitur fjalėt mė tė pėrzgjedhura pėr tė shprehur ndjenjat mė tė thella me rastin e Vitit tė Ri.Urimet e shkruara  kanė qenė njė traditė e cila ka krijuar edhe pasionet e veta, afinitetet pėr tė uruar e pėrgėzuar.Ka qenė edhe njėfarė norme e pashkruar qė tė afėrmin ta pėrkujtosh me njė urim ,pa marrė parasysh pamjen e kartelės apo tė zarfės ku kanė qenė tė paluara dėshirat mė tė pėrzgjedhura.Nuk janė gėzuar vetėm fėmijėt tė cilėt,madje, kanė bėrė gara se cili do tė marrė mė shumė urime tė shkruara,por edhe tė moshuarit e mbi tė gjitha gjyshat e gjyshet kur u kanė rėnė nė dorė dėrgesat pėr Vitin e Ri me nėnsshkrimin e nipit ose tė mbesės.

 

 Kuptohet me mė shumė nostalgji kanė qenė urimet qė kanė arritur nga kurbeti, qė kanė shkaktuar edhe derdhje loti sepse ,shumė shpesh, urimet i kanė bėrė nipėrit e mbesat qė mbase nuk e kishin parė asnjėherė nė jetė gjyshin, gjyshen, tezen, dajėn, axhėn...Sivjet postierėt janė parė shumė rrallė duke shpėrndarė urime nėpėrmjet poste.Kėshtu ka ndodhur edhe nė Ulqin.Nė kėtė qytet ,madje,as qė ka pasur pėr tė blerė urime, aq mė tepėr me pamje dimri tė kėtij qyteti, sepse urimet, rėndom,pasqyrojnė pamje dimri me borė.E, Ulqini ėshtė qytet bregdetar.Vetėm dy-tri ditė para Vitit tė Ri disa orė ka qenė i mveshur me “tesha” tė bardha.Siē duket, mjetet bashkėkohore tė komunikimit, telefoni klasik, ai celular, interneti i kanė zėvendėsuar urimet tradicionale.Megjithatė, e kanė pasur njė bukuri shpirtėrore dhe kulturore.(Intron)

PUNĖT ZHVILLOHEN SIPAS PLANIT

Tuz, 29 dhjetor- Ndėrtimi i Medresesė nė katundin Milesh, Malėsi,janė duke u zhvilluar sipas planit ,kurse punėt mė kapitale ndėrtimore parashihet tė pėrfundojnė deri nė muajin mars tė vitit 2oo2.Sipas zyrtarėve tė firmės «Fidia», e cila ėshtė anagazhuar pėr kėto ndėrtime,pėrveē mėsojtoreve ,parashihet tė ngritet edhe konvikti pėr strehimin e fillestarėve , salla e edukatės fizike, amfiteatri,poligoni i sporteve tė vogla,pushimorja,punėtoritė dhe vendparkimi i automjeteve.Premtohet se punėt ndėrtimore do tė kryehen deri nė fund tė vitit 2oo2.

 Sipas projektit , Medreseja do tė pėrfshijė njė sipėrfaqe prej 24oo metrash katrore.Financimin e kėtij objekti fetar e bėn Meshihati i Bashkėsisė Islame tė Malit tė Zi,por edhe kontributi i vendėsve ėshtė i konsiderueshėm .Vlera e pėrgjithshme e realizimit tė gjithmbarshėm e kėtij objekti parashihet tė kushtojė rreth katėr milion marka,theksojnė pėrfaqėsuesit e ndėrmarrjes sė sipėrpėrmendur.(Intron)

SHUMĖ TĖ PREFERUARA GĖSHTENJAT E KRAJĖS

Ostros,29 dhjetor-Gėshtenjat e Krajės tash para Vitit tė Ri dhe pėr festėn e krishtilindjeve janė pemėt mė tė preferuara nėpėr familje qė festojnė.Prej tyre bėhen specialitete tė ndryshme edhe disa rajone e komunitete e kanė traditė qė nė tryezėn e tyre tė jenė edhe gėshtenjat.

Krajanėt e kėto ditė ndodhen , tė thuash, nė tė gjitha tregjet e qyteteve qė e rrethojnė kėtė trevė,si nė Podgoricė, Tivar, Ulqin etj.duke shitur frutat e gėshtenjave qė janė «ruajtur» pėr kėtė kohė.

 Normalisht se 1 kg ,varėsisht nga llojet e tyre, kushton mė shtrenjtė se njė muaj mė parė, deri nė 4 marka.Kuptohet, mė tė kėrkuara janė tė ashtuquajturat «mollėkuqe».

Edhe pse dje, tė premten nė Ulqin ka qenė ditė tregu,edhe gjatė tėrė ditės sė sotme ,madje deri nė orėt e vona, janė shitur gėshtenja, nga vetė prodhuesit ose stėrshitėsit.(Intron)

28.12.2001
TURIZMI ĖSHTĖ DEGĖ ME PĖRPARĖSI E ULQINIT

Ulqin, 28 dhjetor-Kryetari i Komunės sė Ulqinit, Skėnder Hoxha organizoi sot njė takim, nė tė cilin merrnin pjesė pėrfaqėsuesit e klubeve tė partive tė cilat participojnė nė Kuvendin Komunal, pėrfaqėsues tė ndėrmarrjeve, shoqatave joqeveritare, gazetarė etj.

Kryetari Hoxha kėtė vit e vlerėsoi si shumė karakteristik, duke theksuar se parlamenti vendor ka marrė njė serė vendimesh e kėtu cilėsoi atė pėr refuzimin e pjesėmarrjes sė Ulqinit nė sistemin unik tė ujėsjellėsit rajonal tė bregdetit tė Malit tė Zi, sepse siē tha ai, Ulqini ka sasira tė mjaftueshme tė ujit tė pishėm. Ai theksoi se njė asociacion ndėrkombėtar do tė investojė nė hapjen e ll puseve tė reja nė rajonin e Anės sė Malit.

Nė foto:Skender Hoxha, kryetar i Komunės sė Ulqinit

 Kėto kapacitete Ulqinit do t i  sigurojnė sasira tė ujit pėr mė shumė se loo mijė veta. Nė kontekstin e investimeve tė jashtme pėrmendi edhe projektin e “Planit master” me realizimin e tė cilit parashihet tė ngriten 5o nijė shtretėr nė Plazh tė Madh. Ky vit ėshtė karakterizua edhe me disa afera financiare. Nė tė vėrtetė, sipėrfaqe tė eksproprijuara tash l5 e 2o mė heret, pronarėt e sipėrfaqeve tė nacionalizuara kėrkojnė kompenzim nga komuna e Ulqinit. Pastaj buxhetin e komunės e ka renduar tej mase vendimi gjyqėsor tė tė ashtuquajturės afera e mushkajave.

Kryetari  Hoxha  tha se njė vemendje tė pasaēme duhet t ia kushtojmė turizmit. Qysh tash ia kemi nisur tė bėjmė pėrgatitjet e duhura pėr vitin 2oo2. Dihet mirėfilli se turizmi ėshtė dega mė me pėrparėsi e ekonomisė sė Ulqinit. Ai u bėri ftesė tė gjithė qytetarėve e ne veēanti klubeve tė kėshilltarėve tė tė gjitha partive politike qė tė bėjnė angazhime maksimale nė fushėn e pėrgatitjeve pėr stinėn e ardhshme turistike. Ai tha se ka paralajmėrime se do tė arrijnė mysafirė tė shumtė nga bota.

Kryetari i Ulqinit paralajmėroi se pėr njė afat tė shkurtėr do tė pėrfundojė edhe bulevardi nė drejtim tė Plazhit tė Madh, si dhe do tė vazhdojė asfaltimi i disa rrugėve lokale nėpėr fshatra nė mėnyrė qė atje tė krijojmė kushte normale jetese.(Intron)

U RIHAP HEKURUDHA MALI I ZI –SHQIPĖRI

Ulqin, 28 dhjetor- Pas mė shumė se nėntė vitesh, nė stacionin hekurudhor tė Bajzės sot ka mbėrritur njė tren nga Mali i Zi, duke shėnuar kėshtu komunikimin e Shqipėrisė me vendet e tjera tė rajonit edhe nėpėmjet linjės hekurudhore.

Nė foto:Pika kufitare Bozhaj-Hani i Hotit

  Me kėtė rast ishte i pranishėm edhe kryeministri shqiptar, Ilir Meta, i cili u bėri ftesė biznesmenėve shqiptarė qė tė ushtrojnė profesionin e tyre pasi Shqipėria u lidh me Evropėn. Meta tha se qeveria shqiptare ėshtė e angazhuar qė tė modernizojė edhe mė tej sistemin hekurudhor qė tė ketė lidhje sa mė tė mira me vendet e tjera.

Nga pala malazeze merrte pjesė zėvendėsministri i Komunikacionit, Millan Gjokoviq, i cili tha se rivenia e lidhjes hekurudhore midis Malit tė  Zi e Shqipėrisė ėshtė njė dėshmi e marrėdhenieve tė mira mes kėtyre dy vendeve.(Intron)

PRITJA E VITIT TĖ RI ORGANIZOHET NĖ DISA OBJEKTE
Nė foto:Vilat nė Kala tėrheqėse pėr turistėt nga Shqipėri

  Ulqin, 28 dhjetor-Edhe kėtu janė bėrė pėrgatitje pėr pritjen e Vitit tė Ri. Qyteti ėshtė dekoruar pėr herė tė parė me “vargje” neoni, por edhe vitrinat e dyqaneve janė pėrpjekur qė t u japin njė festive lokaleve tė tyre, ndonėse tejet modeste. Pritjen e  natės mė tė gjatė tė viti e organizojnė hoteli “Albatros”, qendra turistike-hoteliere “Hollegro”, vilat nė Kala. Nė kėto tė fundit mysafirėt do tė jenė nga Shqipėria.

Elektroekonomia e Malit tė Zi ka lajmėruar se gjatė festės sė Vitit tė Ri nuk do tė ketė reduktime tė rrymės elektrike.(Intron)

27.12.2001
OPOZITA MALAZEZE KĖRKON RIKTHIMIN E DINARIT

Ulqin, 27 dhjetor-Nga data 1 janar tė vitit 2oo2 edhe nė Mal tė Zi monetė zyrtare do tė jetė evro. Mirėpo, nė debatin e sotėm nė Kuvendin e Malit tė Zi deputetėt e grupimit politik opozitar profederatės kanė kritikuar pushtetin malazias pėr gjendjen e rėndė ekonomike edhe njė javė para aplikimit tė evros ėshtė ngritur ēmimi i karburantėve tė naftės. Ky blok opozitar proserb e ka vlerėsuar shumė tė rėndė gjendjen ekonomike, sepse ėmimi minimal i punės ėshtė vetėm 8o marka, kurse pėr vitin 2oo2, nga l janari ėshtė premtuar se ky ēmim do tė ngritet nė 9o marka. Mirėpo, pėrballė kėsaj situate, disa drejtorė tė firmave tė ardhurat mujore i kanė edhe mbi lo mijė marka!

 Ngritja e ēmimit tė karburantėve do tė kushtėzojė edhe shtrenjtimin e artikujve mė vitalė ushqimorė. Ata kėrkuan qė tė rikthehet dinari. Kėtė e ka kėrkuar, siė shkruan shtypi ditor i Podgoricės, edhe Predrag Drecun, anėtar i grupit tė ekseprtėve serbė nga kolaicioni profederatės nga Mali i Zi.

Tė gjitha kėto pėrplasje politike tash sa kohė bien mbi supet e qytetarėve tė cilėt me shumė vėshtirėsi e sigurojnė mbijetesėn.(Intron)

EDHE NJĖ VIT SUKSESHĖM I  PUNĖS  SĖ ART CLUB-it

Ulqin, 27 dhjetor - Art Club me seli nė Ulqin, nesėr, mė 28 dhjetor e ka ditėn zyrtare tė themelimit. Mbushen plotė ll vjet qė kur doli nė skenė kjo shoqatė e intelektualėve dhe krijuesve shqiptarė me seli nė Ulqin. Atė e kanė themeluar Ibrahim Berjashi, Rudi Goga, Basri Ēapriqi, Asllan Bisha, Qazim Muja, Haxhi Shabani etj. qė sot e zgjaruar anėtarėsinė dhe ėshtė bėrė prezentuese e denjė e kulturės shqiptare, jo vetėm nė Ulqin. Sivjet ky pėrvjetor u shėnua me njė konferencė shtypi edhe me ndarjen e ēmimit tradicional, tė cilin juria ia ndau pas vdekjes prof. Bajram Rexhės.

Drejtori aktual i Art Club-it, Dr. Nail Draga tha se ky vit dallohet  nga vitetet e kaluara sepse gama e veprimtarive tė klubit u zgjerua edhe pėr njė veprimtari tjetėr  tė rėndėsishme kulturore, e ky ėshtė Panairi i librit, “Ulqini 2ool”, i cili u mbajt nė qytetin e Ulqinit nga data 8 deri mė l2 gusht 2ool. Nė kėtė panair tė parė tė librit shqip nė Ulqinin e lashtė morėn pjesė botues  nga Mali i Zi, Shqipėria, Kosova e Maqedonia, si dhe nga diaspora.

Nė foto:Qendra e Kulturės nė Ulqin

 Ky prezentim i madh i librit u bė nė bashkėorganizim me Lidhjen e Botuesve Shqiptarė dhe Art Club-i dhe ėshtė mbėshtetur materialisht nga Kuvendi komunal i Ulqinit dhe Ministria e Kulturės nė Qeverinė e Malit tė Zi, ndėrsa i gjithė manifestimi ka qenėn nėn patronatin e Ministrisė sė Grupeve Nacionale dhe Etnike nė qeverinė malazeze. Dihet mirėfilli se veprimtaria e Art Club-it pėrbėhet nga dy fusha tė veprimtarisė, organizative dhe botuese. Nė vitin 2ool, pėrveē panairit tė librit, janė organizuar edhe njė mori manifestimesh tė tjera, si ai kushtuar poetit kombėtar Gjergj Fishta (nė bashkėpunim me shoqatėn “Don Gjon Buzuku”), tryeza e rrumbullakėt kushtuar plan-programeve  tė lėndėve nga identiteti kombėtar, pėrurimi i monografisė- “Bajram Rexha-personalitet i arsimit, kulturės dhe i atdhetarizmit“, manifestimi poetik ndėrkombėtar “Kalimerja poetike”, pėrurimi i librit tė Mehmet Krajės “Njėzet tregime pėr kohėn e shkuar”, por ėshtė zhvilluar edhe njė aktivitet i dendur edhe nė fushėn e botimeve. Kėsisoj, me firmėn e Art Club-it, sivjet janė botuar titujt” Shtegu i vashės”(poezi) i Lumnie Hoxhės,” Votra ime”(poezi) e Lulash Palushajt, Eelez Osmanaj (studim ekonomiko-fianciar), ”Shpalime gjeografike”(publicistike) Nail Draga, ”Kraja e Shkodrės” (monografi) e  Hajrullah Koliqit, 1 numėr i revistes “Lemba” dhe katėr numra te revistės pėr femijė “Zana”. Gjithėsej, me firmėn e Art Club-it janė botuar 4o tituj. Nė shtyp ndodhen edhe dy botime tė rėndėsishme.
Pėr organizimin e veprimtarive, Art Club-i ėshtė ndihmuar nga Fondacioni kulturor shqiptaro-amerikan nė Nju-Jork, Instituti pėr Shoqėri tė Hapur nė Podgoricė,
Qeveria e Malit tė Zi dhe donatorė tė ndryshėm.(Intron)

RRUGA ROZHAJĖ-KULLĖ-PEJĖ ĖSHTĖ E KALUESHME

 Ulqin, 27 dhjetor-Burimet e informacionit bėjnė tė ditur se nė aksin rrugor Rozhajė-Kullė-Pejė kalohet pa pengesa. Ekipet e ndėrmarrjes sė rrugėve kanė marrė masa qė trafiku tė zhvillohet normalisht. Sipas zyrtarėve tė policisė sė Rozhajės, trafiku nė kėtė relacion ėshtė duke u zhvilluar normalisht. Mirėpo, u rekomandohet shoferėve qė automjetet qė drejtojnė t  i  kenė tė furnizuara me pajime dimėrore.

 Ka paralajmėrime se pėr festat e Vitit tė Ri nga Kosova do tė shkojnė nxėnėsit, studentėt, punonjėsit qė ndodhen nė Kosovė, tė tė afėrmit e tyre nė viset etnike shqiptare nė Mal tė Zi, Ulqin, Krajė, Anė tė Malit, Malėsi etj. pėr tė festuar nė gjirin familjar.(Intron)

26.12.2001
SHOQATA “MIQTĖ  E KALASĖ” KĖRKON TĖ KYĒET NĖ BUXHETIN E ULQINIT

Ulqin,26 dhjetor- Kryetari i Shoqatės “Miqtė e Kalasė”, Ismet Karamanaga  nga Ulqini u shpėrndau sot mediave njė kėrkesė tė cilėn ia ka dėrguar pushtetit lokal tė kėsaj komune qė tė radhitet nė buxhetin komunal. Sipas tij ky pushtet ėshtė i obligueshėm qė tė bashkėpunojė  me sektorin joqeveritar, i cili po bėn angazhime tė shumta pėr tė ndihmuar kėtė qytet. Duke u bazuar nė kėto fakte kryetari i kėtij asociacioni thotė se  shoqata jonė kėrkon qė tė radhitet nė buxhetin komunal. Shoqata “Miqtė e Kalasė”, por as disa tjera  kanė veprimtari tė dukshme nė interes tė Ulqinit, nuk kanė mundur tė kenė bashkėpunim tė duhur me qeverisjen lokale pėr shkak se pushteti vendor pėrherė na ka refuzuar me vend.

Nė foto:Kalaja e Ulqinit

 


 

 Shoqatat joqeveritare e kanė dėshmuar veten se punojnė nė tė mirė tė kėtij qyteti edhe nė kėtė ndėrlidhje  ka pėr detyrė qė  tė pėrkujtojnė pushtetarėt, tė cilėve iu ka dhėnė populli besimin, nė realizimin e premtimeve tė dhėna. Veprimtaria jonė, konkretisht e Shoqatės “Miqtė e Kalasė” ka tė vetmin qėllim, tė ndihmojė qytetin e Ulqinit. Qė nga themelimi e kemi vėrtetuar kėtė. Derisa puna jonė mbėshtetet mbi kėto baza, atėherė edhe paratė qė i arkėton populli nė buxhetin komunal, duhet tė na ndahen edhe ne, OJQ-ve.

Pėrveē “Miqve tė Kalasė”, me aktivitetin e tyre  dallohen edhe Art Club-i dhe Shoqata ekologjike “Kalimera”, tė cilat zhvillojnė veprimtari  tė dendur kulturor e ekologjik. Ato, pa tjetėr puna e tyre  duhet tė financohet nga buxheti komunal i Ulqinit.

Shoqata “Miqtė e Kalasė” tash disa vite angazhohet pėr radhitjen e Kalasė sė Ulqinit nė familjen e trashėgimisė botėrore tė  UNESKO-s. Ai thotė se  6o mijė markat e miratuara nga Kuvendi i Komunės pėr riparimin e rrugėve tė Kalasė, nuk janė  angazhuar. Nga sa shihet, njeri prej lokaliteteve mė tė lashta dhe mė tė bukura tė Mesdheut, djep i kulturės dhe i cilivizimit tonė, u ėshtė lėnė nė dorė qytetarėve tė kėtij vendbanimi karakteristik dhe mėshirės sė kohės, apo mbase kohėve tė tjera qė do tė arrijnė pas nesh, pėr dallim nga pushteti tashėm  i Ulqinit, do ta ēmojnė e vlerėsojnė mė mirė gjithė kėtė pasuri tė trashėgimisė sė cilivizimit tonė mijėvjeēar, thotė kryetari i kėsaj shoqate.(Intron)  

ĒMIMI TRADICIONAL I “ART CLUB-it” IU DHA PAS VDEKJES PROFESOR BAJRAM REXHĖS

Ulqin, 26 dhjetor –Nė konferencėn e sotme me gazetarė, kryetari i  Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve “Art Club” nga Ulqini, Dr. Nail Draga pasi foli mbi veprimtarinė e kėsaj shoqate pėr kėtė vit, ia dha fjalėn gazetarit Ali Salaj, qė tė paraqesė raportin e jurisė lidhur me fituesin e ėmimit tė sivjetėm tė kėsaj shoqate.
 Z. Salaj, theksoi se,
juria pasi e shqyrtoi gjithė

 veprimtarinė kulturore pėr sivjet vendosi qė ky ēmim  tradicional i sivjetėm t i  ndahet  profesorit tė  ndjerė i Gjuhės dhe i Letėrsisė Shqipe, Bajram Rexha,  pas vdekjes, duke  thėnė se shpėrblimi i ndahet pėr kontributin e dalluar pedagogjiko-arsimor dhe pėr themelimin e kultivimin e artit skenik nė Ulqin. (Intron)

KĖRKESĖ PĖR HAPJEN E PIKAVE KUFITARE

 Podgoricė, 26 dhjetor – Deputeti i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Ferhat Dinosha nė seancėn e sotme tė Kuvendit tė Malit tė Zi  tha se hapja e pikave kufitare me Shqipėrinė do tė kishte njė rol pozitiv tė ngritjes sė shkallės sė zhvillimit tė kėtyre viseve kufitare nė viset kufitare nė Mal tė Zi. Ai  pėrmendi zonat kufitare nė komunėn e Ulqinit, duke theksuar  trevėn e Anės sė Malit, sikur tė kishte vendkalimin kufitar pėr nė Shkodėr, do tė ishte nė njė gjendje tjetėr zhvillimi dhe komunikimi. Sepse, siē tha ai, Shkodra do tė ishte “ nė derė” tė shtėpisė sė atyre katundeve kėndej kufirit, meqė do tu  lypeshin vetėm 2o minuta udhėtim. Shkodra e tashme, vėrtet, ka njė nivel tė ngjashėm tė jetės sė kėtyre fshatrave nė komunėn e Ulqinit, pra mjedis i pazhvilluar, por  po shihet se Evropa do tė arrijė edhe nė kėto hapėsira, qė do tė thotė se ekzistojnė shpresa se nga kontaktet me Shkodrėn do tė mund tė jetohet mė mirė.

 Ndėrkaq, lidhja e Shkodrės me Ulqinin, nuk ėshtė vetėm nė favor tė kėtyre dy qyteteve fqinje, tė banorėve tė tyre, por edhe tė Malit tė Zi. Karshi kėsaj, edhe zhvillimi i Malėsisė do tė arrihej mė shpejt nėse Tuzit i  kthehet statusi i komunės. Vėrtet se kaherė premtohet nga partia nė pushtet, si dhe tė njė pjese tė opozitės, mirėpo qendrės lokale tė Malėsisė, Tuzit nuk i ėshtė kthyer statusi i komunės sė posaēme. Kaherė ėshtė deponuar kėrkesa e partive nacionale shqiptare, por edhe i tė gjitha bashkėsive lokale tė Malėsisė, pushteti ende duket i “shurdhėr” edhe pse kemi besim tė plotė se kjo trevė  me mbi l5 mijė banorė i  plotėson edhe kushtet ekonomike tė gėzojė statusin e komunės sė pavarur, e jo nė kuadėr tė bashkėsisė sė komunave tė kryeqytetit republikan, Podgoricės, tha Dinosha. (Intron)

25.12.2001
ULQININ E MBULOI BORA

Ulqin, 25 dhjetor-Sot, ditėn e martė, edhe qytetin e Ulqinit e kishte mbuluar bora, e cila gjatė ditės edhe u shkri nė saje tė temperaturės deri nė lo gradė celzius.Trashėsia e saj nuk i kalonte 2 cm, mirėpo ėshtė njė paralajmėrim shumė serioz se verės sė gjatė e pėrcėlluese do  t i “hakmerret“ dimėri me borė e ngrica.

 Pėrseri tė reshurat mė tė reja tė borės e kanė vėshtirėsuar tej mase qarkullimin nga Kraja.(Intron)

POHIME TĖ PABAZA  

Ulqin, 25 dhjetor-Kryetari i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Fuad Nimani ka reaguar sot lidhur me deklaratat e, siē tha ai, tė ish-nėnkryetarit tė partisė, z. Prelė Vulaj dhe ish- u.d. sė kryetarit tė Degės sė UDSH pėr Malėsinė,z. Fran Gojēaj se, sipas z. Nimanit, ata nuk kanė asnjė bazė statutare tė pėrfaqėsojnė rrėfimin e pabazė edhe ne sti tė tilla i hudhim poshtė.

Pėrdorimi i mjeteve publike tė informacionit pėr shkak tė dezavuisimit tė opinionit, para sė gjithash tė trupit votues tė Malėsisė, ėshtė keqpėrdorim i ish- pozitės sė funksionarit, duke shkelur rėndė marrėveshjen e arritur mbi braktisjen vullnetare tė funksioneve.

Unioni Demokratik i Shqiptarėve, si parti serioze, thekson Nimani me pėrpikmėri realizon e respekton vendimet e Kėshillit Qendror tė miratuara nė mėnyrė demokratike e me vullnetin e shumicės, tė cilėt kanė qenė tė obligueshme edhe pėr zotėrinjtė Vulaj e Gojēaj. Nė mėnyrė tė pargumentuar sulmohet dega e Ulqinit se, gjoja, ka luajtur rolin e tutorit pėr degėn e Malėsisė me rastin e plotėsimit tė resorit ministror nė ministrinė pėr tė Drejtat e Popujve Pakicė. Me qėllim tė informimit tė opinionit tė gjerė, e mbi tė gjitha tė trupit votues nė Malėsi, duhet tė theksojmė se, pėrkundrazi rekomandimi i degės sė Ulqinit lidhur me kėtė ēėshtje ka qenė qė mė mirė do tė ishte nė kėtė rast qė t`i vazhdohet mandati ish- ministrit Junēaj pėr ēka njė pjesė e degės sė Malėsisė ka reaguar ashpėr, duke mos zgjedhur mėnyra dhe metoda qė nė kėtė  funksion tė emrohet z. Vulaj.Kėtyre qėllimeve dhe veprimeve,
tė inspiruar nga interesat personale,
 

 iu ėshtė kundėrvėnė Kėshilli Qendror si organ i vetėm kompetent, i cili ka tė drejtė statutare pėr tė udhėheq politikėn kadrovike, duke mos lejuar qė tė mos bihet nėn ndikimin arbitrar dhe tė presioneve tė njė pjese tė degės sė Malėsisė, qė ka tė drejtė vetėm tė propozojė e nė asnjė mėnyrė statusin e tė  vendosurit. Kėshilli Qendror i UDSH duke zbatuar metodat demokratike tė votimit tė fshehtė edhe  me shumė kandidatė, ka miratuar vendimin qė funksionin e minstrit ta marrė z. Gėzim Hajdinaga, ish- ndihmėsministėr nė kėtė ministri. KQ i UDSH, duke analizuar mundėsitė ka miratuar vendimin qė ndihmėsministėr nė Ministrinė e tė Drejtave tė Grupeve Nacionale dhe Etnike tė emrohet z. Prelė Vulaj, i cili e ka refuzuar kėtė, duke thėnė se kjo ofertė pėr tė ėshtė poshtėruese, kurse pėr Malėsinė  nėnēmuese, duke harruar se Vulaj e Gojēaj nuk e pėrfaqėsojnė Malėsinė. UDSH ėshtė parti demokratike, anėtarėsim tė lirė vullnetar, por ka edhe tė drejtė tė pėrjashtimit, nėse nuk zbatohen normat statutare. Deklarata se Malėsia e ka humbur besimin ndaj z. Dinosha ėshtė e pabazė, paushalle dhe qėllimkeqe, pa sens politik. Pėr shkak tė shkeljes sė normave statutare dhe nė bazė tė vendimit tė Kėshillit Qendror mbi pushimin e funksionit nė UDSH, njoftojmė opinionin se z.Prelė Vulaj dhe z.Fran Gojēaj nuk kanė tė drejtė tė pėrfaqėsojnė kėtė parti nė mjetet e informacionit, thuhet nė deklaratėn pėr opinion tė UDSH, tė cilėn e ka paraqitur  lideri i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Fuad Nimani.(Intron)

NDĖRROHEN EMRAT E RRUGĖVE TĖ ULQINIT

Ulqin, 25 dhjetor –Komisioni  shumėpartiak  i Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit mbajti mbledhjen e vet tė katėrt edhe nė shqytim ka marrė mbėshtetur nisiativėn pėr ndryshimin e plotėsimin emrave tė rrugėve dhe tė shesheve tė kėtij qyteti i banuar me shumicė absolute shqiptare. Kryetari I kėtij komisioni  Mehmet Bardhi (LD nė MZ) njoftoi se  komisioni me kėtė rast u bė edhe afatizimi lidhur me kėto ndryshime. Tė gjithė anėtarėt e kėtij komisioni, janė tė mendimit se emėrtimet aktuale nė qytetin e Ulqinit duhet tė ndėrrohen.
Sipas regjistrit tė  prezentuar,
 tė emėrtuara janė

 35 rrugė, prej tė cilave vetėm tri kanė emrat tė shqiptarėve. Tė gjithė emrat ekzistues tė rrugėve nė Ulqin i pėrkasin njė ideologjie tė sistemit tė kaluar monist, tė cilėt nuk paraqesin frymėn dhe proceset e reja demokratike. Komisioni ka vendosur unanimisht  qė rreth kėtyre ndėrrimeve e plotėsimeve tė organizojė takime me qytetarė, shoqata dhe individė mendimet e propozimeve tė tė cilėve mund tė jenė tė dobishėm, thotė z.Bardhi.(Intron)

24.12.2001
MESAZHI I ARQIPESHKVIT TĖ TIVARIT

Tivar, 24 dhjetor- Arqipeshkvi i Tivarit, monsinjor  Zef Gashi me rastin e Krishtilindjeve besimtarėve tė krishterė u dėrgoi kėtė mesazh:” Festa e Krishtlindjes-Ardhjes sė Zotit tonė mes njerėzve  ėshtė festė e tė gjithė tė krishterėve, por do tė thoja edhe festė e tė gjithė njerėzve vullnetmirė, festė e kretyrave tė Zotit. Prania e fjalės sė mishėruar mbulon dhe pėrfshin tėrė rruzullin, prandaj prek tė gjithė njerėzit.

Prej Krishtilindjes sė parė Zoti ėshtė me njerėz nė mėnyrė tė posaēme. Zoti ynė ėshtė Emanuel-Zoti me ne. ”Po ju sjellim njė lajm tė gėzueshėm sot mes jush, ne Betlehem u lind Mesia-Shelbuesi”,- thonė engjujt barinjve tė Betlehemit nė atė natė tė madhe, atė natė tė shenjtė kur pėr njė moment  u bashkuan qielli e toka nė saje tė mishėrimit tė Birit tė Zotit.

“Tė gjitha viset e botės e panė shėlbimin e Zotit”. Krishtlindja ėshtė festė e paqes, mirėsisė, manifest paqeje. Krishti Zot e njeri paqedashės. Engjujt kėndonin : ”E paqe njerėzve vullnetmirė mbi tokė”.

Mesia ėshtė protagonist dhe bartės i paqes  edhe  sipas Izaisė profet: Ai, jo vetėm premton, por edhe zbaton paqen  me veprimtarinė edhe flijimin e jetės sė vet. U lind i varfėr nė shpellė tė Betlehemit. Kaloi njė jetė me plot vuajtje. Vdes tragjikisht nė kryq  dhe kėshtu  deshmon dhe realizon atė qė mėson e predikon, e jo si disa liderė popujsh qė pėr interesat e veta personale, pėr egoizmin e vet, derdhen gjakun e pafajshėm tė shtetasve tė vet, si Herodoti mbret.

E, mu pėr kėtė arsye, pra, Krishti qe 2ooo vjet predikohet e nuk harrohet, ndėrsa kėta zotėr tė vegjėl njerėzor, jo vetėm qė po harrohen, por sa po zbresin nga troni i pushtetit pėr shkak tė padrejtėsive tė bėra, populli po i gjykon dhe po kėrkon pėrgjegjėsi nga ata.

Krishtlindja ėshtė edhe festė drite :

 Nė dyluftim shekullor, mu nė fund  fitoi drita- me ardhjen e Krishtit u zhduk terri, shndėrriti mbi shpellėn e Betlehemit ku u lind Mesia” Dhe u duk njė ditė e madhe qė shndėrriti mbarė krahinėn”.
Dita simbolizon dritėn  e nata errėsirėn,
por drita hyjnore e Betlehemit e bėri  natėn dritė.
 
Duke kremtuar festat e Krishtlindjes dėshirojmė qė nė botė dhe nė zemrat e tė gjithė njerėzve paqedashės tė mbretėrojė paqja, mirėqenia dhe tė gjitha bekimet e mirėsisė Hyjnore.

Pėr shumė vjet e me zemėr tė bardhė e tė mirė.
Urime.- thuhet ndėr tė tjera nė kėtė urim tė Msgr. Zef Gashi, kryeipeshkėv i Tivarit.
(Intron)

ZBUKUROHET QYTETI I ULQINIT

Ulqin, 24 dhjetor- Firma private “Gjovani trejd” nė bashkėpunim me Kuvendin e Komunės sė Ulqinit  nė vigjile tė festės sė Vitit tė Ri filloi zbukurimin e qytetit tė Ulqinit, me poēa elektrikė tė ngjyrave tė ndryshme.

Kjo ėshtė hera e parė qė nė kėtė mėnyrė dekorohet ky qytet pėr festėn e Vitit tė Ri.  

 Nėse nuk do tė ketė reduktime tė enegjisė elektrike kėto stoli do tė kenė gjithėsesi bukurinė e vet, e nėse vazhdohet me pėrkufizime sikundėr deri mė tash, atėherė do tė jetė njė dėshirė e pushtetit vendor pėr tė pritur solemnisht festėn e motmotit, Vitin e Ri.(Intron)

BORA PO I AFROHET QYTETIT TĖ ULQINIT

Ulqin, 24 dhjetor- Stina e dimėrit sivjet po tregon se nuk ėshtė duke u kursyer as ky qytet bregdetar, tradicionalisht me klimė tė butė. Sot nė mėngjes malet pėr rreth ishin tė mbuluara me borė, vėrtet nuk ka ndonjė trashėsi tė madhe, por mali i Mozhurit ėshtė “ mveshur” me tė bardha. Gjatė ditės ka pasur reshje tė holla bore edhe nė vetė qytetin e Ulqinit. Familjet tė cilat nuk kanė siguruar me kohė dru zjarri e kanė vėshtirė qė nė shtėpitė e tyre tė kenė nxehje.

   Ėshtė edhe njė karakteristikė tjetėr se dyqanet, kafiteritė e punėtoritė tjera tė vogla e kanė bėrė njė rrjet, tė ngjashėm me atė tė marimangės, me qėllim qė edhe nė kėtė gjendje, duke huazauar energjinė elektrike nga njeri tjetri, tė punojnė. Mirėpo, kėto lidhje paraqesin rrezik potencial tė dėmtimeve tė aparateve tė ndryshme elektronike.(Intron)

23.12.2001
PROFESIONE QĖ NUK EKZISTOJNĖ MĖ

Ulqin, 23 dhjetor-Ulqinakėt masovikisht janė orientuar nė veprimtari afariste tė cilat u sjellin mė shumė tė ardhura edhe kanė mundėsi tė tė zgjerojnė kapacitetet. Rėndom pėrcaktohen pėr lokale turistike-hoteliere , bufe, restorante, kafiteri, por edhe dyqane tregtare. Vėrehen madje edhe sallone tė tėra tė mobileve tė importuara qė u ofrohen konsumatorėve.

Por, nuk ekzistojnė mė disa veprimtari artizanale tė  traditės, siē janė teneqepunuesit, rrobaqepės, e ka mbetur vetėm ndonjė kėpucėtar, por tepėr tė moshuar e kjo do tė thotė se kėto profesione tradicionale nuk janė mė atraktivė edhe pse dikur, sė bashku me mullinjtė e vajit, ishin veprimtaritė kryesore ekonomike tė kėtij qyteti. Nė treg tė kėtushėm ndodh tė paraqiten eksponate tė stilit tė vjetėr, por janė tė ardhur edhe nuk paraqesin motivet e kėtij ambienti.

 Mė heret janė ofruar tė ashtuquajturit “sapunj tė bamė”nga vaji i ullirit, tė cilėt nuk janė pėrdorur vetėm si mjete tė higjienės, por kanė pasur edhe veti shėruese.

Nė Ulqin punojnė nja 7-8 furra buke, por vetėm njera ka pėr pronar njė qytetar tė komunės sė Ulqinit, qė tė gjithė tė tjerėt janė tė ardhur. Ose, ka mbetur vetėm njė farkėtar i vetėm. Kėsisoj, artizanatet e dikurshme, siē mund tė vėrehen nė Tivarin e Vjetėr, Podgoricė, Shkodėr, Gjakovė etj. nė Ulqin nuk ekzistojnė mė. Nuk ekziston madje as ndonjė program pėr tė nxitur kėto veprimtari, tė cilat gjithėsesi mund tė kenė adhuruesit dhe tė interesuarit e kėtyre shėrbimeve.(Intron)

DRITAT PUBLIKE NUK SHUHEN

Ulqin, 23 dhjetor-Derisa reduktimet e energjisė elektrike vazahdojnė me nga katėr orė, madje ka paralajmėrime se kjo gjendje mund tė keqėsohet edhe mė shumė, karshi kėsaj, nė disa lagje periferike tė Ulqinit, qė nga aplikimet e pėrkufizimeve tė furnizimit me energji elektrike, nuk fiken dritat publike.

 Kjo me tė drejtė iriton qytetarėt tė cilėt me aq dishiplinė u nėnshtrohen kėtyre masave tė kursimit, por nuk mund ta kuptojnė kėtė shpenzim tė panevojshėm qė do tė mund tė shėrbenin qė tė kenė drita mbase edhe 5o- 6o shtėpi.(Intron)

SI DO TĖ PĖRFUNDOJĖ AFERA E MUSHKAJAVE

Ulqin, 23 dhjetor-Buxheti i komunės sė Ulqinit sivjet u plaēkit pėr 24o mijė marka. Kjo ndodhi si pasojė e njė kontrate tė nėnshskruar qė nė vitin l992 midis Kėshillit tė atėhershėm Ekzekutiv dhe firmės private “Erlajns travel trejd”, pronari i tė cilit ėshtė nga Serbia. Atėherė u hetuar qė spėrkatja e mushkajave nuk bėhet me preparate pėrkatėse, komuna e Ulqinit hoqi dorė nga kjo kontratė, por e pagoi shumė shtrenjtė. Nėpėrmjet Gjykatės Ekonomike tė Podgoricės, komuna e Ulqinit sivjet u desh tė paguajė 24o mijė marka si rezultat i kamatave ekstreme.

     Pėr kėto dėme qė i janė sjellur komunės sė Ulqinit, askush nga pushtetarėt nuk ėshtė marrė nė pėrgjegjėsi edhe pse kemi tė bėjmė me njė plaēkitje tepėr tė rėndė. Kohė mė parė nė parlamentin lokal u paraqit njė informatė mbi kėtė ēėshtje, por u vendos qė tė bėhet raport. Kur do tė jetė gati ai, nė mėnyrė qė tė dihet diēka mė shumė pėr kėtė aferė edhe cili do tė jetė epilogu i saj.(Intron)

LAJME MORTORE

Vdiqen 

Zejna Kollari (62),Meterriz-Ulqin

Oso Alaj (76) Katerkolle-Ane te Malit

Cen Musaja (75),Brajshe-Ane te Malit

Midja e Qamil Dabit (85),Ulqin

 

22.12.2001
“URIMI “ MĖ I  BUKUR PĖR VITIN E RI

Ulqin, 22 dhjetor-Qeveria e Malit tė Zi shtetasve tė saj  u dėrgoi “urimin” e parė pėr Vitin e Ri, shtrenjtoi benzinin  l5 pėr qind .Kėshtu, qe sot 1 litėr benzin kushton l,7o, ndėrsa dizeli l,3o DM. Qeveria kėtė korrigjim e arsyetohet veē  tė tjerash  se mjetet nga ky shtrenjtim do tė pėrdoren pėr “financimin” e veprimtarive afarsite, tė cilat sigurojnė punėsim mė tė madh, si dhe pėr realizimin e projekteve tė infrastrukturės e mbi tė gjitha ndėrtimin e tunelit "Sozina”. Qeveria, siē thuhet, ka pasur parasysh edhe ēmimin minimal tė punės qė ngritet prej 8o nė 9o DM. Ky shtrenjtim i karburantėve tė naftės ėshtė pritur shumė negativisht  sepse ndikon edhe shtrenjtimin e transportit, tė shėrbimeve tė tjera, e sidomos  tė artikujve vitalė ushqimorė.

Sidomos u prit me shqetėsime nga kategoria e qytetarėve tė cilėt janė papunė ose kanė dalur nėpėr rrugė tė shesin plaėka tė ndryshme pėr tė siguruar bukėn e gojės. Qeveria malazeze  nuk e merr parasysh kėtė gjendje tė rėndė sociale.

Ēmimet e deritashme ishin l,5o DM edhe ishin tė formuara kur njė barelė e naftės nė burzėn ndėrkombėtar shitej 29 dollarė, kurse dje  njė barelė kushtonte l9,4 dollarė.
Ky shtrenjtim, Malin e Zi qė nga dita e sotme e radhit nė vendet me benzinin mė tė shtrenjtė nė Ballkan.
(Intron)

NGRICAT PENGOJNĖ UJĖSJELLĖSIN E RI

Ulqin, 22 dhjetor- Bulevardi qė fillon pranė Ndėrmarrjes Komunale e deri nė afėrsi tė Plazhit tė Madh, ka shkaktuar qė tė montohen edhe tubacionet e ujėsjellėsit tė ri  nė kėtė pjesė. Bulevardi dhe ujėsjellėsi ėshtė dashur tė pėrfundojė qė nė pranverėn e sivjetme qė tė jetė gati pėr stinėn turistike, mirėpo rregullimi i marrėdhenieve pronėsore –juridike, ndėr tė tjera, kanė ndikuar nė kėtė vonesė. E, shtojcė pėr mospėrfundimin e kėtij projekti ėshtė edhe montimi i ujėsjellėsit tė ri nė Fushėn e Ulqinit.

 Ndėrkaq, pėr shkak tė temperaturės sė ulėt, nuk janė zhvilluar punėt pėrgatitore, bėhet e ditur se ky montim  shtyhet, por nuk theksoihet se deri kur do tė jetė kjo. Punimet nė kėtė ujėsjellės nė gjatėsinė prej l2oo metrash do t`i  bėjnė punonjėsit e NPK, nė kuadėr tė sė cilit ėshtė edhe ujėsjellėsi komunal i Ulqinit.(Intron)

BORXHLINJVE U NDĖRPRITET  FURNIZIMI ME UJĖ 

Ulqin, 22 dhjetor- Edhe Ndėrmarrja Komunale dhe Ujėsjellėsi i Ulqinit, siē duket, kanė mėsuar nga Elektroekonomia e Malilt tė Zi dhe Telekomi i kėsaj republike, shkyēja e borxhlinjve. Pa furnizim me ujė tė pishėm do tė mbesin tė gjithė ata tė cilėt-

    Ndėrmarrjes Publike Komunale i kanė borxh mbi loo marka. Bėhet e ditur se qytetarėt NPK i kanė borxh 2oo mijė, kurse ekonomia 4oo mijė marka.(Intron)

VETĖM ZOTI E DI

 (Skicė pėrditshmėrie nė Ulqin)

Ulqin,
22 dhjetor- Reduktimet e shtrenjtimet e rrymės elektrike, borxhet pėr ujin, kanalizimin, telefonin kanė qenė shqetėsimet e pėrditshme tė njė pjese tė konsiderueshme tė banorėve tė Ulqinit, tė cilėt nuk e kanė lehtė tė gjallėrojnė ekonomikisht. Mirėpo, qė nga dita e sotme brengat u shtuan edhe mė shumė sepse “qeveria e territ dhe e varfėrisė” ngriti ēmimet e benzinit l5 pėr qind. Detyrimisht ky shtrenjtim ka pėr tė “stimuluar” edhe ngritjen e ēmimeve tė artikujve ushqimorė e shėrbimeve tė shumta.

-Ec e fitoje njė phening tė vetėm. Jam plakur unė, ėshtė moshuar burri, fėmijėt janė tė ri edhe nuk  marrin  parasysh se pėr ēdo ditė nga kuleta, “hiq e mos ven”. Duan celularin, veturėn, veshmbathjen, daljet me shoqėri- i ankohet fqinja fqinjes.

-Pa, pa, njashtu isht besa. Nuk isht ba kallaj jeta. Burri jem e ka pensionin l3o, par tesh isht ba nji rritje edhe i ka marrė l5o marka. Ēka me ble ma parė me ata pare.,-pėrgjet tjetra.

 -Nuk kam nevojė, jo hė pėr hė pėr para, por a keni punė ju atje?-pyet nė telefon tė Intron-it  njė 75-vjeēar, sigurisht tė birin nė Australi, i cili sipas tė gjitha gjasave desh t i dėrgojė ndonjė dollarė, e plaku i tha se ka siguruar dru edhe ushqim pėr dimėr.-Nuk kam nevojė,jo. Edhe me shėndet jemi mirė, e ishalla jeni me jetė. Prisim se do tė vini nė verė, e? Ashtu,a? As atje nuk qenka kollaj-a?

-Punoj nė kėtė kuzhinė popullore. Jam me rrogė mujore, pa sigurim, marr vetėm 2oo marka. Jam i ri edhe pas shkollės sė mesme nuk kam pasur mundėsi tė vazhdoj studimet sikur moshatarėt e mi nė Prishtinė. Shumė klientė, punėtorė krahu, nuk kanė para qė tė paguajnė. Mė vjen keq qė janė nė kėtė gjendje. Vetėm zoti e di se cila do tė jetė ardhmėria ime edhe e tyrja. Rastin e parė qė ta kem do tė shkoj nė botėn e jashtme. E di se as atje nuk ėshtė lehtė,por ndoshta atje ėshtė mė mirė. I kam mbushur 25 vjet edhe njerėzit mė thonė- martohu. Nė kėtė gjendje mė mirė tė heq dorė, sepse nuk dua tė marr askė nė qafė. ”Ne jemi brezi i humbur”-titullohet  albumi i njė kėngėtarit tonė,- thotė ky i ri i zhgėnjyer.

Por, nuk ėshtė ai i vetėm.Gjithėsesi mė tė zhgėnjyer duken ata tė cilėt bredhin poshtė e lartė pa asnjė punė.

Vetėm zoti e di ,- pėrgjigjen kur i pyet njeriu se si e sheh ardhmėrinė. (Intron) 

21.12.2001

LEXUES TĖ  NDERUAR

Ulqin, 2l dhjetor-Pėr shkak tė shkėputjeve tė lidhjeve telefonike dhe tė reduktimit tė energjisė elektrike nuk kemi pasur mundėsi tė botojmė lajmet nė Internet. Mirėpo ne suksesivisht do tė shėnojmė tė gjitha ngjarje mė kryesore qė janė zhvilluar kėto nė hapėsirėn qė mbulojmė, nė Ulqin, Krajė, Anė tė Malit, Malėsi etj.

Nė saje tė angazhimit tė Telekomit tė Malit tė Zi, e sidomos tė qendrės nė Ulqin janė rivėnė lidhjet. Kanė qenė tė shkėputur mbi 8oo numra. Kanė qenė pa lidhje telefonike Kuvendi i Komunės sė Ulqinit, partitė politike, policia, Radio-Ulqini, Qendra e Kulturės, thėnė shkurt i gjithė qyteti i Ulqinit. Konkretisht, nuk kanė funksionuar telefonat gjashtėnumėrsh, ta zėmė 4l2...

Drejtori i Qendrės sė Telekomit tė Ulqinit, Basri Dervishi na ka njoftuar se ky defekt i rėndė ka ndodhur pėr shkak se kablot nga semaforėt, pranė Shtėpisė sė Shėndetit janė dėmtuar. Ata janė tė instaluar tash l7 vjet, do tė thotė se janė amortizuar, por linja shkon nėpėr kanalizimin e qytetit. Uji, lagėshtia, plehrat kanė ndikuar qė tė ndodh ky defekt i rėndė. Ka premtime se tashmė janė evituar pengesat dhe se do tė mund tė komunikoni pa pengesa. (Intron)
NĖ KRAJĖ VAZHDON TĖ BJERĖ BORĖ

Ulqin, 2l dhjetor-Njė ditė para Bajramit edhe Krajėn e pėrfshiu njė mot i ftohtė edhe me reshje tė mėdha bore. Varėsisht nga katundet, por mesatarisht ėshtė 3o deri nė 5o cm borė. Kanė mbetur shumė veta pa arritur nė Krajė, sidomos ditėn e parė tė Bajramit. Si rėndom, aksi rrugor Rashtishė- Arbesh, posaēėrisht nėpėr Qafė tė Shtegvashės, ka qenė i pakalueshėm. Ndėrmarrja e rrugėve ka hudhur kripė, por duhet pasur shumė vemendje edhe automjetet tė jenė me pajime dimėrore. Sot, tė martėn, ditė tregu nė Ulqin kemi takuar shumė kranjanė, posaēėrisht nga katundet buzė liqenit, si nga Boboshti, Skjeja dhe Sjerēi, por edhe nga Dodajt,

 Kėshtenja, Ostrosi etj. tė cilėt kishin dalur pėr tė shitur prodhimet bujqėsore e peshk. Qė tė gjithė thonin se rrugėt janė hapur, por vazhdon tė bjerė borė. Nėse vazhdon ky mot i ftohtė, me ngrica e erė verilindore, bora do tė vonojė tė shkrihet. Fatmirėsisht atje kanė funksionuar linjat telefonike, por reduktimi i energjisė elektrike vlen edhe pėr ata. Nuk ėshtė regjistruar asnjė incident trafiku. Edhe furnizimim me arikuj ushqimorė nuk ka munguar sepse banorėt janė pėrgatitur me kohė(Intron)

 GJENDJE SHUMĖ E RĖNDĖ ELEKTROEKONOMIKE NĖ MAL TĖ ZI

Ulqin, 2l dhjetor-Mediat malazeze njoftojnė se kjo republikė ndodhet nė njė gjendje jashtėzakonisht tė rėndė elektroernegjetike, madje para njė errėsire totale, gjendje e plotė kolapsi. Reduktimet katėrorėshe vazhdojnė, por shumė gjigande industrial, siē ėshtė Kombinati i Aluminit nė Podgoricė e ka reduktuar deri nė maksimum veprimtarinė prodhuese. Energjia sigurohet nga sisteme tė jashtme, mirėpo rumunėt janė duke dėrguar kėrcėnime  se do tė ndėrprejnė furnizimin me sasirat e kontraktuara “nėse vazhdohet importimi i paautorizuar i rrymės”, duke theksuar se do ta ndajnė sistemin e tyre elektroenergjetik nga ndėrlidhjet.

 Pėr tė pėrballuar kėtė krizė, Elektroeenergjia e Malit tė Zi sė bashku me mekanizmat pėrkatėse tė qeverisė republikane po bėjnė pėrpjekje intensive pėr tė  siguruar sasira shtesė, sė paku l5o deri nė 2oo megavat. (Intron )

Shoqata  Kristiane Shqiptare  „Kuvendi i Arberit 1703 „shperndan dhurata me rastin e Festes se Shenkollit per femijet shqiptare ne Mal te Zi dhe ne veri te Shqiperise. 

06.12.2001-Ludwigshaven. Njoftimit te publikuar ne shtypin lokal Gjerman per grumbullimin e sa me shume pakove, dhurate per femijet shqiptare, shkollat,kishat dhe individe te shumte  iu pergjigjen me efikasitet te plote. Keshtu gjate diteve te aksionit  u grumbulluan nje numer i konsiderueshem pakosh te cilat moren rrugen ne datat kater dhe pese Dhjetor per tju mberritur ne duar femijeve shqiptare ne diten e Festes. Merita e femijeve Gjerman per efikasitetin e treguar eshte e barazvlefshme  me angazhimin e Shoqates  Kristiane Shqiptare „Kuvendi i Arberit 1703“ me qender ne Ludwigshafen, e kryesuar nga Nikolle dhe Leze Shabani te cilet jo vetem qe e ndermoren aksionin ne fjale por u perkujdesen deri ne finalizimin e plote te tij. Pakot e para i jane dhuruar femijeve ne kishen e Recit menjehere pas perfundimit te meshes organizuar per Festen e Shenkollit.
Ne nje atmosfere teper festive eshte bere shperndarja e dhuratave per femijet parashkollore  te kopshtit te Solidaritetit ne qytetin e Ulqinit dhe atyre te klasave te para te shkollave fillore te Anes se Malit. Femijet jane shoqeruar nga drejtori i shkolles Dr.Nail Draga si dhe ekipi  mesimdhenes te cilet njeherazi i kane falenderuar organizatoret per kujdesin e tregur per femijet e kesaj zone.

 Nje sasi e dhuratave iu shpernda  gjithashtu edhe nxenesve te shkolles fillore „Gjergj Kastrioti – Skenderbeu“ ne Kraje si dhe femijeve qe ndjekin mesimin e Katekizmit ne Famullite e Ulqinit dhe Tivarit, te cilat drejtohen nga Arqipeshkvi Zef Gashi. Po keshtu ndihma kryesisht ne veshembathje i jane dhuruar shtepise se pleqve ne gjirin e Kotorit.

 Nje ndimese ne shperndarjen e dhuratave ne te gjithe zonen kane dhene  bashkepunetoret e Karitasit, Don Viktori, Motrat e Arqipeshkevise si dhe qytetare te shumte.
Ka qene shperndarja e pakove  per femijet e veriut te Shqiperise te ngujuar nga gjakmarja, ajo qe kurorezoi me mjaft sukses aksionin ne fjale i cili sipas prononcimit te Z.Nikolle Shabani  ne Radio Ulqini, eshte bere tradite, dhe vitin e ardhshem  do te perfshi pjese te tjera te trevave Shqiptare sikurse eshte perqendruar vitine kaluar ne qytete te ndryshme ne Kosove, si ne Prizren, Peje, Krushe te Vogel, si dhe jetimoren ne Prishtine. (Seksioni Informativ - Chris.Alb.e.V.-  Ludwigshafen pėr Intron)

14,15.12.01

URIMET PĖR FESTĖN E BAJRAMIT TĖ MADH
EKIPI I INTRON-it JU DĖRGON URIMET MĖ TĖ PĖRZEMĖRTA ME RASTIN E BAJRAMIT TĖ MADH, DUKE U DĖSHIRUAR GĖZIMET MĖ TĖ BUKURA NĖ FAMILJET TUAJA

Kryeministri malazias reisin e Bashkėsisė Islame tė Malit tė Zi 

Podgoricė, l4 dhjetor- Kryemnistri i Malit tė Zi, Filip Vujanoviq i ka dėrguar urim reisit tė Bashkėsisė Islame tė Malit tė Zi me rastin e festave tė ardhshme.

-Ju, kuadrit fetar dhe tė gjithė besimtarėve tė Bashkėsisė Islame nė Mal tė Zi  me rastin e pėrfundimit tė muajit tė Ramazanit, ju uroj festėn e madhe tė ardhshme tė Bajramit me dėshirė qė ta kaloni nė paqe, gėzim e me shėndet, duke u dėshiruar lumturi personale pėr ju dhe familjen tuaj,-thuhet nė urimin e kryeministrit malazias.(Intron)

Luigj Shkreli (Partia Demokratike e Socialistėve):”Nė emėr tė kėshilltarėve dhe tė degės sė PDS pėr Ulqinin mė lejoni  t`iu uroj tė gjithė besimtarėve islam festėn e Bajramit, duke iu dėshiruar lumturi nė jetė, nė familje. Bajramin e prit`shi dhe e lut`shi  gjithmonė me zemėr tė mirė”.

Nė emėr tė klubit tė kėshilltarėve tė partisė sė tij uroi edhe Bozhidar Jashoviq (Partia Popullore Socialiste), Dedė Zadrima

(Unioni Demokratik i Shqiptarėve):”Mė lejoni qė nė emėr tė Klubit tė UDSH-sė festėn e madhe tė  Bajramit, duke u dėshiruar begati, shėndet dhe sukses nė jetė. Me kėtė rast uroj edhe festat e ardhshme, Krishtlindjet dhe Vitin e Ri.Faleminderit.”

 Klubet e kėshilltarėve nė Parlamentin lokal tė Ulqinit 

Ulqin, l4 dhjetor-Nė seancėn e sotme tė parlamentit vendor, nė tė cilėn u miratua rebalanci i buxhetit komunal pėr sivjet, pėrfaqėsuesit e klubeve tė kėshilltarėve tė partive politike qė marrin pjesė nė kėtė kuvend dėrguan urime pėr festėn e Bajramit tė Madh.

Urimet i publikojmė sipas radhės qė u paraqiten nė parlament.

Abdullah Kurti(Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi)”Meqė ndodhem nė kėtė foltore dhe meqė jemi nė prag tė festės sė madhėrushme tė Bajramit nga ky vend dėshiroj qė tė shpreh urimet e mia mė tė sinqerta me rastin e festės sė Bajramit, duke u uruar besimtarėve shėndet, gėzime dhe lumturi .Njėkohėsisht, meqenėse se jemi para edhe festave tė tjera uroj edhe Krishtlindjet e Vitin e Ri.”

 

Skėnder Hoxha(Kryetar i komunės sė Ulqinit):”Shfrytėzoj rastin, qė edhe unė emrin tuaj edhe nė emrin tim personal ju uroj qytetarėve tė gjitha festat tė cilat janė me radhė, duke u dėshiruar ēdo tė mirė nė jetė.Gėzuar!”(Intron)
TORTAT-ĖMBĖLSIRAT MĖ TĖ KĖRKUARAT

Ulqin, l4 dhjetor- Pastiēeritė e kėtushme kanė  angazhime tė jashtėzakonshme.Gjatė gjithė ditės sė sotme kanė pranuar porosi tė shumta pėr ėmbėlsira, shtojcė. Mė tė preferuarat janė tortat e stileve dhe madhėsive tė ndryshme.

 Siē duket, kėsaj radhe amviset kanė vendosur qė tryezat e tyre tė jenė sa mė tė plota pėr tė festuar me tė afėrmit, miqtė e tė ftuarit e tyre Bajramin e Madh, jo vetėm me specialitet shtėpiake.(Intron)

RRUGA NĖ KULLĖ KALOHET PA PENGESA

 Ulqin, l4 dhjetor-Mbi bazat e lajmeve qė arrijnė nga Rozhaja mėsojmė se vendkalimi midis Malit tė Zi e Kosovės, ai nė Kullė, ėshtė pastruar nga bora edhe qarkullohet pa pengesa. Vozitėsit, patjetėr, nė automjetet e tyre duhet tė pėrdorin pajisjet dimėrore.

 E themi kėtė sepse shumė veta qė ndodhen nė Kosovė dėshirojnė qė festėn e Bajramit   ta kremtojnė nė gjirin e tyre familjar nė Plavė, Malėsi, Krajė, Anė tė Malit, Ulqin.(Intron)

DEZINFORMATĖ PĖR BOMBĖN  NĖ AEROPORTIN E PODGORICĖS

Ulqin,l4 dhjetor-Mediat malazeze kanė njoftuar sot se Aeroporti i Podgoricės nė orėt e paraditės ka qenė i mbyllur pėr shkak se ėshtė paralajmėruar qė nė aeroplanin e 

kompanisė ajrore tė Malit tė Zi, “Montenegro-airlajns”, i cili duhet tė fluturonte pėr Beograd nė orėn 7,45 minuta , ėshtė vendosur bomba.

Pas kontrollimit tė organeve tė policisė dhe vėrtetimit tė tyre se lajmi ishte dezinformatė , aeroplani i kompanisė malazeze ka fluturuar nė destinacion rreth orės lo,oo ,mirėpo si shkak i kėsaj dezinformate,tė gjitha linjat ajrore nga Aeroporti i kryeqytetit tė Malit tė Zi kanė vonuar.(Intron)

Ulqin, l5 ATMOSFERĖ SOLEMNE NĖ PRITJE TĖ FITĖR BAJRAMIT

Ulqin, l5 dhjetor-Edhe pse mbretėroi ditėn  njė mot me shi tė imtė edhe i ftohtė,pa energji elektrike, nė orėt e mbrėmjes  qyteti u furnizua me rrymė edhe po zhvillohet njė atmosferė solemne nė pritje tė Fitėr Bajramit.Vėrehen se kanė ardhur edhe mėrgimtarė qė kėtė festė tė madhėrueshme ta kalojnė nė gjirin familjar.Tė gjitha xhamitė e qytetit dhe shtėpitė janė tė shndėrritura,kurse fytyrat e njerėzve i pėrshkon buzėqeshja dhe hareja qė me aq gėzim e lumturi e kaluan muajin e Ramazanit.

Mėsojmė se nesėr nė tė gjitha xhamitė do tė falet Bajrami dhe do tė mbahen ligjėrata rasti nga imamėt. Mediat lokale dhe ato republikane transmetojnė urimet e autoriteteve dhe tė partive politike dėrguar Bashkėsisė Islame tė Malit tė Zi dhe tė tė gjithė besimtarėve islam nė kėtė republikė.(Intron)

ULQINI TĖRĖ DITĖN PA RRYMĖ ELEKTRIKE, NDĖRSA TUZIN E KA MBULUAR BORA

Ulqin, l5 dhjetor-Nė Mal tė Zi po mbretėron njė gjendje shumė dramatike si rezultat i mungesė edhe ka paralajmėrime se kjo situatė mund tė bėhet edhe mė e rėndė, shkyēje totale e furnizimit me energji elektrike.Krejtėsisht papritur  nė mbarė Malin e Zi u vendos  reduktimi i energjisė elektrike. Nuk ėshtė publikuar se sa mund tė zgjasė kjo situatė, as nga sa orė do tė zbatohet pėrkufizimi.Ulqini ,qė nga ora 8 e mėngjesit e deri nė orėn l5,3o nuk ka pasur furnizim me energji elektrike dhe krijoi njė gumėzhitje nė qytet qė paralizimi I trafikur ka ndodhur kėsisoj vetėm verės nga autoveturat e shumta.Zyrtarėt e Elektroenergjisė kanė u bėrė apel qytetarėve dhe tė gjithė shpenzuesve tė energjisė qė tė shlyejnė borxhet dhe tė kursejnė deri nė maksimum.

Ata u kanė bėrė ftesė radiove dhe televizioneve qė tė shkurtojnė programet e tyre ditore.Nga data l nėntor rryma elektrike ėshtė shtrenjtuar 5o pė qind dhe ēmimi aktual pėr amvisri ėshtė 7,44 si ēmim stinor, por zyrtarėt e elektroekonomisė malazeze thonė se do tė jetė konstant.

Mėsojmė se Malėsinė e ka mbuluar bora,por edhe nė qendrėn lokale tė saj, Tuzin qė rrallė herė ndodh nė kėtė kohė tė vitit.(Intron)

 

NGA UDSH LARGOHET DEGA E MALĖSISĖ

Ulqin, l5 dhjetor-Kryesia e degės sė Unionit Demokratik tė Shqiptarėve pėr Malėsinė ka dhėnė dorėheqje tė parvokueshme nga kjo parti .Kėtė vendim e kanė kumtuar nė konferencėn pėr shtyp pėrfaqėsuesit e saj nė Podgoricė. Kryetari i kėsaj dege, Fran Gojēaj ka njoftuar gazetarėt se pėr shkak tė pozicionit inferior edhe nėnēmues qė na e ka imponuar  UDSH, dega nė Ulqin, kryesia e UDSH, dega e Malėsisė ka vendosur pėr tė dhėnė dorėheqje nė tė gjitha funksionet  nė kėtė parti.

Z. Gojēaj e ka akuzuar degėn e Ulqinit  se ajo vazhdimsht ka pasur qėllim t`i imponojė rolin e tutorit Malėsisė dhe se, siē ka thėnė ai, nė kėtė ēėshtje e ka ndihmuar Ferhat Dinosha.

-Vėrejtjet tona tė argumentuara se Dinosha po e keqpėrdor pozitėn nuk kanė dhėnė rezultate.Ulqini sivjet Dinoshės  I ka lejuar vendin e parė nė listėn e deputetėve, kurse vendi I dytė I ėshtė dhėnė Malėsisė.

Mė pastaj Dinosha ėshtė bėrė deputet  dhe logjikisht, ka qenė e arsyeshme  unė,qė isha nė vendin e dytė nė listė tė marr Ministrinė e Grupeve Nacionale dhe Etnike nė Qeverinė e Malit tė Zi,- ka deklaruar nėnkryetari I deritashėm I Unionir Demokratik tė Shqiptarėve, Prelė Vulaj. Ai ka thėnė se gjatė qėndrimit tė fshehtė tė Dinoshės nė Ulqin ka pergatitur skenarin qė vendin  e ministrit ta pėrvehtėsojė Ulqini. Malėsisė atėherė I ėshtė ofrohet vendi I parėndėsishėm, e jo ministria e cila I takon  sipas tė gjitha kritereve dhe meritave. Na kanė ofruar njė vend tė padėfinuar  pėr ta  shndėrruar mė vonė nė zėvendėsministėr dhe kėshtu me radhė..Por, Malėsia I refuzon tė gjitha kėto veprime dhe oferta tė turpshme tė njė privatizimi tė paskrupullt tė UDSH. Nė kėtė mėnyrė ne e braktisim kėtė parti-ka thėnė Vulaj, njoftojnė mediat malazeze.(Intron)

13.12.2001

BORĖ  NĖ KRAJĖ

 Krajė, l3 dhjetor- Njė mot i thatė, i pėrcjelle me erė veriore dhe temperatura tė ulėta, prej – 8 deri nė +9, ka ndikuar qė tė bjerė edhe bora e parė nė malet e Krajės, por, siē mėsojmė nga banorėt e kėsaj ane, tė cilėt i takuam nė orėt e pasdrekės nė Ulqin, nė Krajė ka pasur reshje tė borės edhe nė viset e ulėta, por nuk ka zėnė vend.

 Rruga Krajė-Lijare-Virpazar ėshtė e qarkullueshme. Po ashtu edhe ajo Krajė-Anė tė Malit nė asnjė vend nuk ėshtė e mbuluar me borė edhe pse meteorlogėt paralajmėrojnė edhe pėr nesėr mot tė ngjashėm me ditėn e sotme. (Intron)

LINJĖ AUTOBUSI ULQIN-TIRANĖ

 Ulqin, l3 dhjetor –Kėsaj jave ėshtė paralajmėruar se Ndėrmarrja “Podgorica-expres” do tė vė linje tė pėrditshme tė autobusit nė relacionin Ulqin-Podgoricė-Shkodėr-Tiranė. Po tė njajtin veprim do ta bėjė edhe njė ndėrmarrje nga Tirana, po nė kėtė relacion. Kėto janė linjat e para tė autobusit qė vendosen midis dy shteteve fqinje. Deri mė tash kanė qarkulluar vetėm furgon taxi tė pronėsisė private. Autobusi nga Ulqini niset nė orėn 5,oo dhe  bileta nė njė drejtim kushton 35 marka.

 Deri nė fund tė kėtij muaji duhet tė pėrfundojė rikonstruimi i hekurudhės Podgoricė-Bajzė(stacioni i parė brenda Shqipėrisė), e mė pastaj deri nė Shkodėr, qė i paraprin vendosjes sė qarkullimit hekurudhor Podgoricė-Shkodėr. Pėrveē trenave transportues, do tė vendoset edhe treni i udhėtarėve, kanė njoftuar pėrfaqėsuesit e hekurudhės sė tė dy shteteve fqinje. Mbetet pėr tė punuar nė realizimin e vendosjes sė vijės ujore nėpėr liqenin e Shkodrės.(Intron)

PUSHTETI I ULQINIT NUK BASHKĖPUNON ME ORGANIZATAT JOQEVERITARE

 Ulqin, l3 dhjetor-Nė konferencėn e djeshme tė shtypit  katėr organizata joqeveritare i kanė bėrė vėrejtje tė theksuara pushtetit vendor tė Ulqinit, i cili shfaq rezerva tė mėdha pėr tė bashkėpunuar me sektorin joqeveritar. Nė Ulqin janė tė regjistruara rreth l5 OJQ edhe disa prej tyre kanė veprimtari tė dukshme nė kulturė, mbrojtjen e ambientit tė njeriut, mbrojtjen e tė drejtave tė gruas, tė fėmijėve etj.

Kryetari i OJQ «Horizonti i ri» Nazif Veliqi ka thėnė se pushteti vendor sikur nuk ėshtė nė dijeni se ekziston Ligji mbi organizatat joqeveritare.

  Nėpėrmjet sektorit joqeveritar do tė mund tė realizonte shumė projekte. Sektori joqeveritar nė komunėn e Ulqinit  ėshtė shumė aktiv, mbase mė i dalluari nė Mal tė Zi. Ne kemi bashkėpunim tė mirė me shumė organizata dhe fondacione nė Evropė, kurse qeverisja lokale e Ulqinit ėshtė duke na injoruar, ėshtė shprehur Nazifi.(Intron)

PROTESTA  E INTELEKTUALĖVE MALAZIAS

Ulqin, l3 dhjetor-Mbi loo intelektualė tė Malit tė Zi me njė letėr protestuese u janė drejtuar qeverive tė ndryshme qė t`I  kthejnė kėsaj republike tė drejtėn pėr tė ekzistuar dhe subjektivitetin ndėrkombėtar, duke potencuar se ėshtė padrejtėsi qė nga kjo republikė tė kėrkohen kushtet e referendumit tė cilat janė nė kundėrshti me ata tė Bashkimit Evropian dhe SHBA. Intelektualėt malazias theksojnė nė letrėn e tyre se kėtė tė drejtė ia garantojnė tė gjitha rezolutat e Kombeve tė Bashkuara dhe tė gjitha rregullore ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut.

 Pasi shumica e qytetarėve tė Malit tė Zi zgjedh pavarėsinė e kėtij shteti, kėrkojnė nga Bashkėsia Evropiane dhe SHBA qė tė respektojnė vullnetin e lirė tė qytetarėt tė Malit tė Zi dhe jo ta nėnshtrojnė atė nė projektet e Serbisė sė Madhe, ndėrsa popullin malazias ta shpallin popull pakicė nė njė shtet tė ardhshėm serb, theksohet nė letrėn protestuese tė intelektualėve malazias dėrguar qeverive evropiane dhe SHBA.(Intron)

12.12.2001

PIKTORI QAZIM MUJA –FITUES I KONKURSIT TĖ “KOHĖS JAVORE”

Ulqin, l2 dhjetor-Piktori nga Ulqini, Qazim Muja ėshtė fitues i ēmimit  tė konkursit anonim pėr logotip tė  gazetės nė themelim e sipėr “Koha javore”. Kėtė na e konfirmoi kryetari i Komisionit vlerėsues i kėtij konkursi i zgjedhur nga Kėshilli programor i javores nė gjuhėn shqipe.

Piktori Muja, me origjinė nga Ftjani i Krajės, opinionit kulturor i ėshtė i njuhur nėpėrmjet ekspozitave kolektive dhe individuale nė Krajė, Ulqin, Tivar e shumė qytete tjera nė Mal tė Zi, por edhe nė Shkodėr e Tiranė. Njihet edhe si ilustrues i librave dhe revistave qė dalin nė kuadėr tė Shoqatės sė Artistėve dhe Intelektualėve “Art Club” me seli nė Ulqin.

 Ky nuk ėshtė ēmimi i vetėm i tij. Vitin e kaluar piktori Muja, nė njė konkurencė tė fortė, u nderua me shjpėrblimin e parė nė konkursin anonim pėr embėlemen e Ulqinit.

Logotipi pėr “Kohėn javore” ėshtė njė vazhdim i serisė sė parė tė revistės “Koha”, e botuar nga viti l978 deri mė l988.

Sot u mbyll edhe konkursi pėr pranimin e punėtorėve tė gazetės “Koha javore” dhe shpresohet qė sė afėrmi do tė dalė nė dritė ajo qė do tė financohet nga buxheti shtetėror.(Intron)

LYPĖSIT AGRESIVĖ

Ulqin, l2 dhjetor- Sa mė shumė qė po afrohet festa e madherueshme e  Bajramit tė Madh, lypėsit janė versulur masovikisht nėpėr lagjet periferike tė Ulqinit. Secili jep lėmoshė aq sa ka mundėsi. Mirėpo, hetohet njė gjest shumė i ēuditshėm i lypsarėve. Ata nuk kėnaqen me atė ēu ofrohet, por ekskluzivisht duan para dhe veshėmbathje, duke thėnė se tash ndodheni para festės suaj tė shenjtė edhe nuk duhet tė kurseni pėr tė ndihmuar ata qė u trokasin nė derė.

Pėr tė realizuar lėmosha sa mė tė shumta, merren edhe fėmijėt, madje edhe tė posalindurit. Nėse nuk janė tė kėnaqur me atė qė u dhurohet, nuk kursejnė as fjalėt mė tė rėnda.

 Lypsarėt janė romė tė ikur pas luftės nga Kosova edhe janė tė vendosur nė Tivar apo nė qytete tjera tė bregut tė detit tė Malit tė Zi. Nuk ėshtė hera e parė qė arrijnė nė kėtė mėnyrė nė Ulqin, pėrkatėsisht nė lagjet periferike tė tij, ku rėndom janė tė koncentruar tė ardhur nga Kraja e Ana e Malit, sepse brenda nė qytet ndodh shumė rrallė tė trokasin nė dyer pėr tė kėrkuar lėmoshė. Njerėzit tanė pėrherė kanė qenė tė gatshėm pėr tė ndihmuar nevojtarėt, por edhe lypsarėt duhet tė dinė tė ēmojnė atė qė u ofrohet e jo nėse ndahen duarthatė apo nuk e kanė marrė atė qė kėrkojnė, pakėnaqėsinė ta shfaqin me fjalė agresive dhe fyese. Ēdokush e nderon veten e tij, thotė njė urti e jona.(Intron)

FILLOI NDĖRTIMI I SHKOLLĖS NĖ KRYTHĖ     |||     ANTRAKSI NĖ MAL TĖ ZI ?      

Ulqin, l2 dhjetor-Nė katundin Krythė filloi ndėrtimi i shkollės sė re aty nė vendin e objektit tė moēėm, qė parashihet tė jetė gati deri nė vitin e ardhshėm shkollor. Mjetet financiare pėr realizimin e kėtij projekti do t`i sigurojnė mėrgimtarėt e kėtij fshati nė shtetet perėndimore, por pritet qė me kontributėt e tyre tė inkuadrohen edhe banorėt e Kryethės. (Intron)

 

 Ulqin, l2 dhjetor- Nė adresė tė Sekretariatiti Republikan pėr Informata tė Malit tė Zi ka arritur dje njė dėrgesė nė tė cilėn ėshtė gjetur pluhuri i bardhė dhe moneta prej lo mijė lirash italiane.
Dėrgesa ėshtė e vulosur nė njė postė tė Podgoricės, thuhet ndėr tė tjera nė komunikatėn e Sekretariatit Republikan pėr Informata tė Malit tė Zi.
Me kėtė dėrgesė ėshtė njoftuar ministria e Drejtėsisė.(Intron)

11.12.2001
KUSH PO E VRET PESHKUN NĖ PORTOMILENĖ ?

Ulqin, ll dhjetor-  Shoqata ekologjike “Kalimera” e Ulqinit ka publikuar  njė komunikate nė tė cilėn ndėr tė tjera thuhet se  ka ndodhur njė incident i rėndė ekologjik nė kanalin e Portomilenės.

Ky kanal ėshtė bėrė pika  mė e zezė ekologjike e kėtij rajoni. Kryetari i Shoqatės ekologjike “Kalimera” Xhelal Hoxhiqi thotė se ngordhjen masive tė peshkut e ka hetuar patrulla jonė ekologjike, duke theksuar se kėtij kanali i duhet kushtuar njė pėrkujdesje mė tė madhe sepse paraqet rrezikun e ndotjes sė ambientit,  jo vetėm tė bregdetit tė Ulqinit. Kjo shoqatė ka kėrkuar nga  organet  e pushtetit lokal dhe atyre republikane qė tė ndėrmarrin masa urrgjente pėr tė zbuluar shkaqet e kėtij  incidenti  ekologjik.
 

 Nga kėto rrethana kanė ngordhur  sasira tė mėdha tė peshkut.Mirėpo, kryetari i Shoqatės ekologjike “Kalimera” ka thėnė se uji i ftohtė nuk ėshtė shkaktar i peshkut tė ngordhur dhe se, sipas tij, ky incident  ka ndodhur pėr shkak  tė derdhjes sė kanalizimit ,por pėr kėtė duhet ta konfirmojnė organet kompetente.

Drejtori i Kripores  sė Ulqinit,  Anton Kastrati nė mėnyrė kategorike i ka hudhur poshtė pohimet se gjoja kjo ndėrmarrje  ka hudhur mbeturina tė kripores. Ne kaherė e kemi grumbulluar kripėn edhe nuk e kam tė qartė se pėrse lansohen kėso deklaratash qėllimkėqia, ka thėnė drejtori i Kripores. Nė tregun e Ulqinit konsumatorėt kanė hezituar tė blejnė peshk, duke qenė tė bindur se ėshtė nga Portomilena.(Intron)

NĖ ULQIN SPORTI ĖSHTĖ LĖNĖ PASDORE

Ulqin, ll dhjetor-Parlamenti lokal i Ulqinit u mor sot me realizimin  e parametrave tė buxhetit tė sivjetėm.Kėshilltarėt thanė se pushteti vendor nuk ka arritur tė mbledh taksat e banimit gjatė stinės kryesore turistike edhe ka humbur njė shumė e madhe mjetesh financiare.Obliguesit vendor i kanė kryer detyrimet e tyre mbi 85 pėr qind,  ndėrsa tė hyrat nga republika janė realizuar vetėm 53 pėr qind.

Njė vėrejtje tė madhe,sidomos kėshilltarėt e Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi bėnė vėrejtje se nga buxheti komunal ėshtė injoruar nė terėsi sporti. Me buxhet sivjet kanė qenė paraparė 6o mijė marka, por janė paguar vetėm 7 mijė dm.

 

 Dikush nuk k interes qė skuadrat nga Ulqini t`I shohė nė njė rang mė tė lartė sportiv nė Mal tė Zi, shfaqi mendimin Hajrullah Hajdari, kėshilltar i LD nė MZ, parti kjo qė ėshtė nė pushtet tash dhjtė vjet e mė shumė. Edhe Hilmija Dervishi, kėshilltar i Partisė Demokratike tė Socialistėve u angazhua qė sportit t`i jepet njė trajtim mė adekuat.

Edhe kryetari I Klubit tė kėshilltarėve tė LD nė MZ kėrkoi qė tė kryhen obligimet buxhetore.Ai tha se si ėshtė e mundur qė nga 36 mijė markat e paraaapara me buxhet, partive politike u janė paguar vetėm lo mijė DM.Ne, shtoi ai, nė Tivar jemi tė pėrfaqėsuar vetėm me dy kėshilltarė, por marrim mė shumė mjete financiare se sa nė Ulqin qė jemi partia shumicė.(Intron)

KOMITETI MALAZIAS I HELSINKIT MBI TĖ DREJTAT E NJERIUT

 Ulqin, ll dhjetor- Nė  konferencen e djeshme  pėr media nė  Podgoricė, ka thėnė se  se gjeneratori kryesor i krizės nė Evropėn Juglindore ėshtė nacionalizmi agresiv,  e mbi tė gjitha ai serbomadh, i cili gjatė kėtyre pesėmbėdhjetėvjetėve ishte i orientuar nė pushtimin e territoreve tė huaja dhe ndėrrimin e kufijve dhe krijimin e Serbisė sė Madhe dhe etnikisht tė pastėrt.

Sipas kryetarit tė KMH, Sllobodan Franoviq
nacionalizmi serbomadh ėshtė ende gjallė edhe
kėtė e ka ilustruar me  qėndrimi i regjimit tė Beogradit
 ndaj  B e H, Kosovės dhe Malit tė Zi.
Franoviq ėshtė
angazhuar qė  tė gjitha
 projektet me pėrmbajtje
nacionaliste duhet tė shfuqizohen.
Nė Mal tė Zi duhet
tė krijohet njė ambient ku tė gjithė qytetarėt,
pa marrė
parasysh pėrkatėsinė nacionale, fetare dhe politike,
do tė mund tė marrin pjesė nė jetėn politike, duke
theksuar se pėr ne pėrparėsi duhet t u  jepim
dorėzimit tė kriminelėve tė luftės nė Tribunalin e Hagės.

 Franoviqi ka tėrhequr vėrejtjen se pėr shkak se nė Mal tė Zi ende policia dhe ushtria nuk ėshtė vėnė nėn kontrollin civil, ndodhin shkelje tė tė drejtave tė njeriut.Shumnė tė rinj nga Mali i Zi, e veēmas pjesėtarė tė popujve pakicė, janė tė ballafaquar me probleme tė shumta nga shkaku se janė tė detyruar tė shkojnė nė shėrbim ushtarak, nė njė ushtri e cila themelet i ka vėnė mbi klerikalizėm,ka thenė kryetari i KMH dhe ka pohuar se shumė tė rinj tė popujve pakicė nga Mali i Zi ėshtė dashur tė marrin rrugėt e mėrgimit edhe ka thėnė se njė numėr i konsiderueshėm i tyre ndodhet nėpėr qendra tė azilkėrkuesve nė Norvegji,Suedi dhe Holandė, sepse pushteti   i Malit tė Zi nuk ka arritur tė mbrojė tė drejtat e tyre njerėzore. (Intron)

 
 
10.12.2001
REFORMA E QEVERISJES LOKALE TĖ ULQINIT

Ulqin, lo dhjetor-Organizata amerikane, ICMA dhe pėrfaqėsuesit e pushtetit vendor, mbajten sot njė konferencė shtypi nėpėrmjet tė cilės informuan gazetarėt mbi pjesėmarrjen e qytetarėve nė formimin  e realizimin e buxhetit komunal. Kjo risi ėshtė duke u zhvilluar nė pesė komuna tė Malit tė Zi, e mė vonė do tė ndjekin kėtė metodologji tė gjitha administratat komunale.

Nė foto:Bregdeti i Ulqinit-sa do tė mund ta kontrollojnė buxhetin qytetarėt?

 Poenta e kėtij projekti ėshtė qė nė buxhetin e komunės nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt dhe transparente tė marrin pjesė edhe vetė qytetarėt. Deri nė fund tė kėtij muaji, Kuvendi i Komunės sė Ulqinit duhet tė miratojė rebalancin e buxhetit komunal, ndėrsa deri nė fund tė muajit mars edhe buxhetin pėr vitin e ardhshėm. Nė kėtė kuadėr do tė marrin pjesė edhe vetė qytetarėt. Sekretari komunal pėr ekonomi e buxhet, Xhemal Bushati tha se komuna e Ulqinit tashmė ėshtė inkuadruar nė kėtė projekt. Nė interesimin e gazetarėve se cilėt projekte ka kandiduar komuna e Ulqinit edhe cila do tė jetė shuma e mjeteve qė Ulqini do tė mbėshtetet nga USAID me ndėrmjetėsimin e ICMA-s, pėrfaqėsuesi i kėsaj tė fundit nuk u dha ndonjė pėrgjigje tė saktė, por theksoi se kjo mbėshtetje mund tė arrijė deri nė l milion dollarė amerikan.Ndėrkaq, komuna e Ulqinit ka kandiduar tetė projekte, ndėr tė cilėt janė Ujėsjellėsi, Portomilena, marina etj. Megjithatė, siē u tha, qytetarėt do tė kenė tė drejtė tė propozojnė projekte konkrete, pa marrė parasysh nga ata qė deponon Kuvendi i Komunės. (Intron)

PĖRSERI GJENDJE E RĖNDĖ ELEKTROENERGJETIKE

Ulqin, lo dhjetor-Pas dhjetė shumė tė ftohta qė ka pėrfshirė tė gjitha viset e republikės, nė Mal tė Zi janė duke u shpenzuar sasira tė mėdha tė rrymės elektrike, deri nė l4 milion kilovat orė, sepse shumica e familjeve nxehen me energji elektrike.

Nė foto:Ulqini- veriu i ka “mbyllur” banorėt nė shtėpi

 Zaten, siē raporton Nėdrmarrja Elektroenergjetike e Malit tė Zi, kėto rrethana kanė krijuar gjendje dramatike tė furnizimit me rrymė elektrike.

Diēka mė shqetėsues ėshtė lajmi qė e plasojnė meteorologėt, tė cilėt kanė paralajmėruar se javėn e ardhshme do tė bjerė borė edhe nė viset e ulėta fushore. Temperatura mė e ulėt nė Mal tė Zi ėshtė regjistruar nė qytetin malor tė Zhabjakut- l3 gradė celzius.

Nė Tivar, Ulqin, Anė tė Malit, Krajė, Malėsi vazhdon tė fryjė ere e ftohtė veriore, por ende nuk janė paraqitur ngrica serioze. Por, gjatė ditės vėrehen shumė pak njerėz duke lėvizur nėpėr qytet. Dalin vetėm ata tė cilėt blejnė artikujt e konsumit tė pėrgjithshėm. (Intron)

 
 

FILLOI NGA PUNA TV “BOIN”

Tuz, lo dhjetor- Mė 28 nėntor tė kėtij viti nė katundin Dushiq afėr Tuzit, nisi nga puna, nė kanalin 57, Televizioni i parė privat nė gjuhėn shqipe nė Mal tė Zi, i quajtur “Boin”, pronar i tė cilit ėshtė Tomė Boja.

Pronari deklaron se tash ndodhemi nė fazėn eksperimentale tė veprimtarisė edhe ajo do tė zgjasė lo- l5 ditė. Programi nė TV “Boin” fillon nė orėn 9 dhe zgjatė deri nė 23. Shikuesit kanė mundėsi tė ndjekin programe tė tė gjitha zhanreve.

 Fillimisht  programet e kėtij televizioni do tė ndiqen nė viset fushore tė Maaalėsisė dhe tė Komunės sė Podgoricės, edhe pse, siē bėhet e ditur, valėt arrijnė deri nė Krajė, nė anėn tjetėr tė liqenit tė Shkodrės, komuna e Tivarit. Janė pranuar shumė praktikantė, qė do tė qėndrojnė deri nė Vitin e Ri, thotė pronari, Tomė Boja dhe shton se pėr tė punar nė kėtė medium ka shumė tė interesuar, por ēdo gjė varet nga mjetet financiare, thekson ai.(Intron)

09.12.2001
SHTOJI DHE PERSPEKTIVAT E TIJ

Ulqin, 9 dhjetor –  Shtoji, njė zonė qė shtrihet nga Portomilena e deri nė Bunė, ėshtė shumė i njohur pėr tė gjithė ata qė pushojnė verės nė Ulqin, por janė edhe shumėēka qė e karakterizojnė kėtė fshat kufitar. Kjo trevė vazhdon tė jetė edhe sot e gjithė ditėn, vend shumė i kėrkuar pėr tė ngritur vila dhe kampshtėpiza. Thuhet se  nė mbarė kėtė katund ndodhen mbi 3 mijė objekte tė kėtilla, tė cilat pronarėt i kanė nga republikat e ish-shtetit jugosllav. Janė ngritur lagje tė ndryshme tė cilat edhe e kanė ndėrruar strukturėn etnike tė popullsisė.

Kėto ditė nga Shtoji dėgjohen vėrejtje nė adresė tė Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit qė tė mos ndajė troje ndėrtimi derisa t`u kthehen tokat pronarėve, siē thuhet, legjitimė. Mirėpo, shtojakėt po shprehin edhe shqetėsime tė tjera.Nė njė takim tė para do kohėve me OJQ ekologjike u ankuan se stina e sivjetme turistike u ka sjellur atyre tė konsiderueshme.

Nė foto:Portomilena – nė hyrje e Shtojit 

 Nė disa pika janė hudhur sasira jashtėzakonisht tė mėdha tė lėndėve plastike, por edhe mbeturina tė tjera. Veē kėsaj, lokaliteti i Shtojit nuk e ka zgjidhur as sot e kėsaj dite ēėshtjen e ujėsjelėsit as tė kanalizimit. Pėrfaqėsuesit e BL thonė se kanė shpresė se ata do tė ndihmohen nga pushteti vendor nė kėtė aspekt, nė mėnyrė qė stinėn e ardhshme turistike tė mos e presin nė kėtė gjendje tejet kritike qė mund tė shkaktojė njė incident ekologjik me pasoja tė paparashikueshme.

Krahas turizmit, bujqėsisė dhe peshkimit, lokaliteti i Shtojit ėshtė i pasur me rėrė qė shėrben pėr ndėrtimtari. Eksploatimi i saj pa kriter edhe jashtė ēdo kontrolli, nė kėtė anė ka  bėrė dėme tė mėdha, duke degraduar shumė sipėrfaqe edhe sot janė krijuar hurdha tė shumta.Ėshtė edhe njė karakteristikė tjetėr se nga nxjerrja e sasirave tė rėrės, e cila shitet edhe jashtė Malit tė Zi,BL e Shtojit nuk pėrfton asnjė para aq tė nevojshme pėr tė zgjidhur ndonjė problem tė infrastrukturės.Banorėt sivjet disa herė kanė reaguar disa herė.

Degradimin e  Shtojit janė duke e bėrė edhe individė tė shumtė tė cilėt ndėrtojnė me tė madhe nė breg tė kanalit tė Portomilenės.OJQ ekologjike kanė kanė kėrkuar qė tė ndėrpritet hovi i tė gjitha kėtyre dukurive tė cilat janė duke e shėmtuar dhe tjetėrsuar njė zonė me perspektivė, e cila do tė mund tė shėndėrrohej qendėr  e turizmit evropian.(Intron)

KRAJA PA MBROJTJE SHĖNDETĖSORE

Krajė, 9 dhjetor-Treva e Krajės, komuna e Tivarit, nė asnjė mėnyrė nuk mund ta zgjidhė problemin e mbrojtjes shėndetėsore. Me dekada tė tėra bėhen pėrpjekje, strukturat e ndryshme politike dhe shtetėrore premtojnė vazhdimisht, por deri mė sot nuk ėshtė bėrė ndonjė pėrmirėsim i dukshėm.

Nė foto: Pėr njė ilaē pacientėt nga Kraja zbresin nė Shtėpinė e shėndetit nė Ulqin

 Mjekėt e praktikės sė pėrgjithshme nuk qėndrojnė gjatė edhe pse ėshtė e siguruar banesa, qofshin tė ardhur apo vendės.Tash, vetėm ditėve tė tregut ( tė mėrkureve) vizitat e mjekut janė mė tė sigurta, por mungojnė ato tė specialistėve, internisti dhe mjeku i fėmijėve. Mė parė ka funksionuar njė barnatore e vogėl nė kuadėr tė Ambulancės, mirėpo ajo tani ėshtė shumė e varfėr. Pacientėt janė ose fėmijė, ose tė thyer nė moshė. Dhe, pikėrisht ata pėr njė ilaē janė tė detyruar qė tė shkojnė nė Ulqin apo nė Tivar.

Nuk funksionon as ordinca e dentistit. Kjo gjendje duhet tė brengos zyrtarėt e BL tė Ostrosit, edhe pse e kanė theksuar pėrherė, tė sensibilizojnė pushtetarėt e Tivarit, pėrkatėsisht tė Spitalit tė kėtij qyteti dhe vetė ministrinė e Shėndetėsisė qė tė sigurojnė mbrojtje shėndetėsore pėr banorėt e trevės malore tė Krajės. (Intron)

PERDHOSJA E MBISHKRIMEVE NĖ GJUHĖN SHQIPE

Ulqin, 9 dhjetor- Kėto ditė  nė shenjestėr janė mbishkrimet nė gjuhėn shqipe, sidomos nė  nė hyrje tė Ulqinit. Prseri  pengojnė mbishkrimet e toponimeve nė gjuhėn shqipe, e sidomos emri Ulqin. Kėto veprime bien nė sy menjėherė  nė kufi me komunėn e Tivarit.

ULQINI

Nė foto:Ulqini- kėnd e pengon ky emėr

Mbishkrimet nė gjuhėn shqipe janė ose janė shkarravitur ose janė lyer  me ngjyrė  tė zezė. Kėso rastesh ka pasur nė Qafė tė Shtegvashėn, kufiri i Anės sė Malit me Krajėn, por janė vėnė pėrseri. Mė parė partit shqiptare, pėrkatėsisht organet e administratės lolale tė Ulqinit kanė reaguar ndaj kėtyre vandalizmave anticivilizuese dhe antidemokratike.

Ėshtė interesant se pėrdhosja e mbishkrimeve nė gjuhėn shqipe paraqitet me rastin e manifestimeve tė ndryshme nacionale tė  shqiptarėve nė kuadėr tė tė drejtave qė garantohen me Kushtetutėn e Malit tė Zi, por kėto norma dikė e pengojnė edhe nė kėtė mėnyrė shfaqin ngarkesat e tyre tė cilat bien ndesh me deklarimet verbale te pushtetit tė Malit tė Zi pėr njė shoqqqėri multietnike. Edhe pse i bien nė sy ēdo kalimtari, deri mė tash nuk ka pasuar asnjė reagim as i organeve shtetėrore e as i subjekteve politike. (Intron)

08.12.2001
HAPJA E  PIKAVE TĖ  REJA  KUFITARE 

  Ulqin, 8 dhjetor –Realizimi i projektit shumė tė pėrfolur nga tė dy anėt e kufirit, Malit tė Zi dhe Shqipėrisė, pika kufitare e Sukubinės/Muriqanit, sipas tė gjitha gjasėve ka hyrė nė fazėn pėrfundimtare. Nė tė vėrtetė, Gėzim Hajdinaga, ministėr i popujve pakicė nė Qeverinė e Malit tė Zi ka paralajmėruar  se sė shpejti do tė takohen dy shefat e diplomacive, tė Podgoricės dhe Tiranės edhe do tė diskutohet edhe ēėshtja e hapjes sė pikės kufitare tė Sukubinės/Muriqanit. Por, z. Hajdinaga ka shprehur bindjen se ky vendkalim midis Malit tė Zi e Shqipėrisė do tė pėrurohet deri nė muajin maj, nė mėnyrė qė stinėn e ardhshme turistike dhe  mysafirėt nga Shqipėria, tė cilėt pėrzgjedhin Ulqinin dhe bregdetin e Malit tė Zi pėr tė kaluar pushimet verore, ta kenė mė afėr  se sa deri mė tash nėpėrmjet Hanit tė Hotit/Bozhajve.
Hapja e pikės kufitare tė Sukubinės/Muriqanit ėshtė inicuar nga Parlamenti lokal i Ulqinit, pėrkatėsisht Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi, e cila ka pushtetin vendor, qė nga viti l99l. Iniciativa i ėshtė dėrguar Podgoricės zyrtare e nėpėrmjet saj edhe Beogradit.

Nė foto:Shkodra ka marrėdhenie  tė lashta me Ulqinin

Nė krahun e Ulqinit, nė kėtė pikė kufitare ka pėrfunduar kaherė e gjithė infrastruktura e nevojshme, por punėt kanė ngecur pėrtej kufirit, nė territorin e shtetit shqiptar. Po ashtu edhe strukturat udhėheqėse tė bashkisė sė Shkodrės menjėherė pas Ulqinit i kanė deponuar  kėrkesė Tiranės pėr hapjen e pikės kufitare tė Sukubinės/Muriqanit. Mirėpo, tash dhjetė vjet qeveria shqiptare, nė njėfarė mėnyre e  ka mbajtur pezull realizimin e kėtij projekti shumė tė rėndėsishėm pėr marrėdhenie midis dy fqinjve, Malit tė Zi dhe Shqipėrisė, e mbi tė gjitha si nevojė  e madhe pėr qarkullim tė lirshėm dhe sa mė tė afėrt  ndėrmjet Shkodrės dhe Ulqinit. Aktualisht midis kėtyre dy vendve ekziston vetėm njė pikė kufitare, ajo e Bozhajve/Hanit tė Hotit. Banorėt e Ulqinit pėr tė arritur kėtij krahu deri nė Shkodėr duhet tė kalojnė mbi l8o km, por me hapjen e pikės kufitare tė Sukubinės/Muriqanit, midis tyre do tė jenė vetėm 38 km. .

Hapja e kėsaj pike kufitare krahas rėndėsisė ekonomike, ajo  ka edhe njė dimension tjetėr, pėrmasėn kulturore. Dy qytetet fqinje, Shkodra dhe Ulqini, manifestimet e ndryshme kulturore do tė mund t`i organizonin bashkėrisht. Nė kėtė frymė do tė mund tė bėheshin takime letrare, ekspozita tė artit figurativ, mbrėmje muzikore, teatrale etj. ( Intron)

 

MĖSUESIT E PARĖ

Ulqin, 8 dhjetor - Fillet e arsimit shqip nė viset e sotme etnike shqiptare nė Mal tė Zi, e konkretisht nė Ulqin e rrethinė, i gjejmė qė nė fillim tė shekullit tė kaluar. Nė tė vėrtetė, nė vitin l9l6 u hap shkolla e parė fillore shqipe. Mėsuesit e parė kanė qenė bashkatdhetarėt tanė nga Zara. Ndėrkaq, pas mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore, shkolla u mbyll, pėr t`u rihapur nė fillim tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Nė foto: Shkolla fillore “Gjergj Kastrioti- Skėnderbeu “ nė Krajė

Me iniciativėn e intelektualit tė madh Ernest Koliqi,siē deklaronte i ndjeri Ruzhdi Alibegu nga Ulqini, nė kėtė qytet, Anė tė Malit, Krajė, Malėsi, Plavė e Guci, u dėrguan mėsuesit e parė nga Shqipėria. Ata ishin mėsues tė pėrgatitur, meqė kishin kryer normalen  nė Elbasan. Mėsuesit e ardhur, me njė pėrkushtim tė posaēėm, me nje entuziasėm tė devotshėm iu pėrvesheėn punės fisnike pėr shkollimin e brezit tė ri nė gjuhėn amtare shqipe. Ata ia vunė themelet shkollės shqipe nė kėto treva, siē kanė qenė Jahja Damnori, drejtor shkolle, Zef Ternaku, Hasan Ibrahimi, Xhemal Lopēi, Prenk G. Stanaj etj.

“Ndihmesa e tyre ka qenė e madhe dhe e ēmueshme, sepse ata kanė shėrbyer si shembull  i lartė i pėrkushtimit tė madh, cilėsish qytetare, atdhetare, demokratike, si burim frymėzimi pėr kuptimin e zbatimin e detyrave tė kohės pėr edukimin e popullit dhe tė rinisė “,- shpjegonte i nderi Ruzhdi, edhe ai vetė veteran i arsimit shqip nė Ulqin. Sivjet janė bėrė gjashtėdhjetė vjet qė nė Ulqin erdhėn mėsuesit e parė edhe nuk e ka parė askush tė udhės qė tė organizohet ndonjė aktivitet pėrkujtimor ndaj atyre qė nė Ulqin, Anė tė Malit, Krajė, Malaėsi, Plavė e Guci sollėn germat e para shqipe. (Intron)

U lirua ish Lideri i Levizjes studentore, ALBIN KURTI

Te nderuar bashkeatdhetar,
Me gezim te madhe po ju informojme se te premten ne mbremje nga burgu i Nishit u lirua ish Lideri i Levizjes studentore, ALBIN KURTI i cili mbahej peng ne burgjet serbe qe nga prilli i vitit 1999, ku u denua nga Gjykata e Qarkut te Nishit me 15 vjet burg. Ai nuk e njohu Gjyqin e Serbise, as nuk pranoi mbrojtje gjate gjykimit e as nuk kerkoi falje te denimit por edhe ne gjykimin e tij e tregoi veten se eshte njeri i madhe.

Albin Kurti sa per informim eshte me prejardhje  nga baba nga rrethi i Ulqinit pikerisht nga Sukubina.
Shpresoj qe te gjithe jemi te gezuar per lirimin e tij nga burgu. (intron)
07.12.2001

ORGANIZOHET  UDHĖTIMI NĖ HAXH

 Ulqin, 7 dhjetor- Bashkėsia Islame e Ulqinit ka shpallur njoftimin se organizohet udhėtimi pėr nė Haxh-2oo2. Nė kėtė njoftim ndėr tė tjera thuhet se tė gjithė besimtarėt, tė cilėt sivjet planifikojnė pėr tė shkuar nė Haxh, duhet tė lajmėrohen nė Bashkėsinė Islame tė Ulqinit dhe pasaportat me vizėn dalėse pėr Arabinė Saudite duhet t`I dorėzojnė deri mė l janar 2oo2 .

Aranzhmani i sivjetėm ėshtė 1.700 dollarė amerikanė, ku pėrfshihen tė gjitha shpenzimet pėrveē ushqimit. (Intron)

 

 

 

 

 

 

Nė foto: Xhamia nė Krye tė pazarit nė Ulqin

U ASFALTUAN DISA RRUGĖ LOKALE

Nė foto:Pamje nga lagjet periferike tė Ulqinit
 

Ulqin, 7 dhjetor-Mė nė fund, Drejtoria pėr punė publike po asfalton disa rrugė lokale nė qytet e lagjet periferike. Tė gjitha sė bashku kapin njė gjataėsi prej rreth 5 km. Zyrtarėt e komunės sė Ulqinit thonė se faza e parė e kėtij projekti duhet tė pėrfundojė para Vitit tė Ri, kurse pjesa tjetėr nė fillim tė vitit tė ardhshėm edhe krejtėsisht duhet tė asfaltohen rreth l5 km.

Qeveria, pėrkatėsisht Drejtoria pėr punė publike financon 5o% pėr qind tė kėtij projekti, kurse gjysmėn e sigurojnė vetė banorėt ku gravitojnė rrugėt. (Intron)

DIMĖR I VĖRTETĖ

Ulqin, 7 dhjetor-Gjatė ditės sė sotme edhe kėtė zonė e pėrfshiu njė mot me temperaturė tė ultė tė pėrcjellė me  veri. Vėrtet se nuk janė regjistruar ende ngrica, por nė qytet e as nė periferi, por duket se dimri po “troket” nė derė.

Nė foto:Pamje para tregut nė Ulqin

 Dita e sotme e tregut kishte dukshėm mė pak blerės edhe pse ofroheshin asortimente tė bollshme bujqėsore, nė veēanti. Nė shitje ka pasur sasira shumė tė vogla peshku, sidomos nga katundet tė bregut tė liqenit tė Shkodrės nga rajoni i Krajės. Shihet se peshkatarėt nuk kanė pasur gjojė. Kishin sjellur peshk tė thatė, nė veēanti gjumca.

Sot u shiten edhe portokajt e parė nga vendi, por edhe frutat e kivit. Prodhuesit thonė se rendimentet janė mesatare. Pritet qė konsumatorėt, sidomos ata jashtė Ulqinit, tė jenė mė tė interesuar pėr tė blerė me shumicė. Mirėpo, rėnia kaq e shpejtė e temperaturės pa dyshim se e vėshtirėson edhe vjeljen e agrumeve. (Intron)

LAJME MORTORE

(Konikė)

 

Vdiqen

l.Mehmet Kapllanoviq (55)-Totosh,Ulqin

varrimi u bė nė Gjerana,

2.Bahre Axhemi (67)-Totosh, Ulqin

varrimi u bė nė Gjerana,

3.Niloviq Lena (90)-Braticė,Ulqin

varrimi u bė nė Braticė

4.Gerguroviq  A.Nurije (77)-Metanaj,Ulqin

 

 
 
06.12.2001

SI TĖ ZHVILLOHET KULTURA NĖ ULQIN?

Ulqin, 6 dhjetor –  Ndėrmarrjen Publike Qendra e Kulturės, tė cilėn e ka themeluar Kuvendi i Komunės  sė Ulqinit, pushtetin e tė cilit e kanė dy partitė nacionale shqiptare. Nė kuadėr tė saj veprojnė disa njėsi punuese, e pa dyshim aktivitetin mė tė dendur e zhvillon biblioteka, por dallon edhe Skena verore qė pėr ēdo vjet mbahet nė Kala, ku zhvillohen veprimtari tė ndryshme kulturo-artistike.

Qendra e Kulturės ende vazhdon me atė traditė e vjetėr tė punės, tė gjitha veprimtaritė realizohen mbi bazat e mjeteve qė i siguron themeluesi, nė kėtė rast Kuvendi i Komunės. Ē` ėshtė e vėrteta, ngjashėm veprojnė edhe ndėrmarrjet tjera buxhetore, mirėpo shpesh janė tė kushtėzuara dhe tė penguara nė realizimin e projekteve gjegjėse.

Nė foto:Ndėrtesa e Kuvendit tė Komunės- mė shumė para pėr projektet e mirėfillta kulturore
 Kėtu ende nuk ėshtė arritur qė tė thithen mjete nga fondacione qė do tė ndihmonin nė projekte tė rėndėsishme kulturore e artistike. Nė kėtė aspekt, Qendra e Kulturės duhet tė hulumtojė mundėsi tė ndryshme, nė mėnyrė qė projetet e saj tė mos jenė tė varura nga buxheti, edhe ashtu, i varfėr komunal. Konkretisht duhet bėrė pėrpjekje qė pėr festivalin tradicional tė sigurohet ndonjė mbėshtetje mė shtatanike financiare, kuptohet, nėse edhe projekti hartohet me pėrmbajtje sa mė bashkėkohore, duke u ikur atyre parametrave konvencionale.

Qė nga viti l997, konstatohet nė raportin e punės sė vitit tė kaluar tė NP Qendra e Kulturės, tė cilin kėto ditė e miratoi parlamenti lokal, ėshtė vazhduar me njė planifikim joreal tė mjeteve financiare pėr kėtė ndėrmarrje dhe vėrejtjet i adresohen themeluesit, Kuvendit tė Komunės. Si pasojė e mjeteve tė reduktura  financiare, nuk ka vazhduar aktiviteti i hulumtimeve nė Kala, nė qytetin mesjetar tė Shasit, nė lokalitetet Zogaj e Kėrruē, por nuk janė siguruar mjete financiare  as pėr blerjen e titujve tė rinj  tė librave, aq tė domosdoshme, pėr tė pasuruar fondin e bibliotekės.

PROJEKTET QĖ HARTOHEN...

Si pasojė e mjeteve tė reduktura  financiare, nuk ka vazhduar aktiviteti i hulumtimeve nė Kala, nė qytetin mesjetar tė Shasit, nė lokalitetet Zogaj e Kėrruē, por nuk janė siguruar mjete financiare  as pėr blerjen e titujve tė rinj  tė librave, aq tė domosdoshme, pėr tė pasuruar fondin e bibliotekės.

Mirėpo, duket shumė shqetėsuese vėrejtja qė bėhet nė raportin e punės sė qendrės lidhur me gjendjen nė tė cilėn ndodhen eksponatet muzeale. Pėr shkak tė mungesės sė mjeteve financiare nuk mund tė bėhet konservimi i tyre i domosdoshėm. Nė qendėr po ashtu thonė se ata nuk mund tė planifikojnė ndonjė veprimtari meqė mjetet financiare tė cilat i ndan themeluesi janė tė pamjaftueshme.

Kėtu parashtrohet njė pyetje shumė e thjeshtė: Qendra e Kulturės drejtohet dhe kontrollohet nga dy partitė tė cilat e kanė pushtetin vendor edhe nė aktivitetet e tyre partiake vazhdimisht angazhohen pėr njė veprimtari mė intensive dhe institucionale tė kulturės. Ėshtė shumė e arsyeshme qė, pikėrisht, kjo qendėr duhet tė gėzojė njė mbėshtetje mė tė madhe qė tė gjallėrohet kultura publike, meqė kemi tė bėjmė me njė institucion buxhetor dhe bartės i kulturės nė Ulqin. 

DUHET TĖ  NDIHMOHEN

Nė raportin e punės theksohet se ndarjet e pamjaftueshme financiare kanė filluar tash 4-5 vjet. Kjo gjendje ka arsye tė analizohet se pėrse ndodh kėshtu: janė kėto veprime subjektive apo objektive, apo themeluesi kėrkon qė mjetetet financiare t`u  dedikohen vetėm projekteve qė duhet tė realizohen edhe ēmohen pėr rėndėsinė e tyre.

 

Nė foto: Shtėpia e Kulturės tash dy dekada pret tė ndėrtohet !

Nėse qendra nuk ėshtė nė gjendje tė hartojė programe tė kėtilla, atėherė ajo edhe nė kėtė aspekt  duhet tė ndihmohet, nė mėnyrė qė tė aftėsohet dhe tė sjellė risi edhe veprimtari qė pėrkojnė me nivelin e sotėm kulturor e artistik, pėr tė mos thėnė edhe shkencor. Pėr shkak tė mungesės sė mjeteve financiare nuk hapet muzeu detar, nuk botohet libri i kumtesave  nga simpoziumi mbi detarinė e Ulqinit, i cili u mbajt vitin  e kaluar.

Nuk mund tė mos pėrmendet as mbetja pezull e Shtėpisė sė Kulturės, e filluar tash dy dekada. Nė tė, jo vetėm se ėshtė duke u vazhduar ndėrtimi, por edhe ato pak investime tė bėra pas vitit l997, tė cilat kėtu quhen tė dyshimta, paraqet njė vėrejtje shumė tė madhe pėr pushtetin vendor dhe atė republikan, sepse nė zgjedhjet presidenciale tė para katėr vjetėve, qe premtuar se ky objekt aq i pritur edhe shumė i nevojshėm pėr Ulqinin, do tė ndėrtohet. Mirėpo, nė vend se tė ishte nė funksion, edhe ata ndėrtime jo cilėsore qė janė bėrė, po dėmtohen edhe pasojat nė kėtė objekt duket se do tė jenė tepėr tė mėdha.(Intron)

05.12.2001

MEHMET BARDHI KA FTUAR GJUKANOVIQIN PĖR TĖ BISEDUAR  MBI ĒĖSHTJEN SHQIPTARE

Ulqin, 5 dhjetor- Kryesia e Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi i bėri ftesė Partisė Demokratike tė Socialistėve tė Millo Gjukanoviqit pėr tė  zhvilluar bisedime mbi gjendjen aktuale nė Mal tė Zi, e posaēėrisht mbi pozitėn e shqiptarėve si dhe mbi referendumin e paralajmėruar tė statusit shtetėror-juridik tė Malit tė Zi.

Kryetari i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi dhe deputet i kėsaj partie, Mehmet Bardhi na informoi se kryesia e partisė qė drejton ai ka konstatuar se gjendja status quo-  politike, shtetėrore dhe juridike e Malit tė Zi, sėshtė e papranueshme, jo vetėm se ėshtė zvarritur tash njė kohė tė gjatė, mė shumė se njė dhjetėvjetėsh, por edhe pėr shkak se pamundėson zhvillimin e proceseve demokratike. Shqiptarėt nė Mal tė Zi kanė mbetur  peng tė njė politike tė partisė nė pushtet, e cila nuk ka gatishmėri pėr tė definuar qartė interesin e vet nacional shtetėror, e as statusin e popujve pakicė.

 

 

se shpejti do ta gjejm edhe nji foto teMehmet Bardhit

 

 

Nė foto:Mehmet Bardhi, kryetar i LD nė MZ
 Mbi kėto baza, Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi, nė suazat e  politikės sė pėrgjithshme e sheh si ēėshtje me pėrparėsi definimin e statusit juridik-shtetėror tė Malit tė Zi e, brenda tij edhe statusin e popujve pakicė nė Mal tė Zi, pra edhe tė shqiptarėve nė kėtė republikė, nė mėnyrė qė pozita dhe tė drejtat e tyre tė mos varen nga politika nė pushtet, pėrkatėsisht  vullneti i dikujt.
Kur ėshtė fjala te ēėshtja shqiptare,
pėrkatėsisht, marrėdheniet e  malazezve me shqiptarėt nė Mal tė Zi, ne as nė momentet e tashme nuk jemi tė kėnaqur, por angazhimi ynė pėr t`i pėrmirėsuar kėto marrėdhenie, do tė jetė njė detyrė e pėrhershme. Mehmet Bardhi thekson se Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi, konsideron, por ėshtė dhe qėndrim i saj qė, para referendumit mbi statusin shtetėror-juridik tė Malit tė Zi, sa mė parė, kėrkon edhe propozon qė tė organizohen bisedime, dypartiake, me partinė nė pushtet ku do tė arrihej marrėveshje me shkrim pėr ēka do tė informonim institucionet ndėrkombėtare mbi hapat konkretė dhe veprimet sistematike qė duhet tė bėjė politika, pėrkatėsisht pushteti nė Mal tė Zi mbi pėrmirėsimin e avancimin e pozitės sė shqiptarėve nė Mal tė Zi, pėr ēka presim pėrgjigje tė menjėhershme, thuhet ndėr tė tjera nė kėtė dokument tė kryesisė sė Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi,  tė cilin kryetari i kėsaj partie, Mehmet Bardhi ia ka dėrguar, kryetarit tė Partisė Demokratike tė Socialistėve nė pushtet, Millo Gjukanoviqit.

NĖ ORGANET SHTETĖRORE SHQIPTARĖT JANĖ TĖ PĖRFAQĖSUAR SIMBOLIKISHT

Definimi i statusit tė shqiptarėve nė Mal tė Zi  duhet tė rregullohet me kushtetutė, sepse kushtetua aktuale e Malit tė Zi nuk i pėrmend me asnjė fjalė shqiptarėt. Kryesia e LD nė MZ konkludon se pėrmirėsimi dhe avancimi  ēėshtjes shqiptare nė Mal tė Zi duhet tė bėhet nė fushėn pėrfaqėsimit proporcional nė organet republikane dhe lokale, i cili tash ėshtė i centralizuar nga Republika, sidomos tė MPB, ku pėrfaqėsimi i shqiptarėve ėshtė, tė thuash, simbolik. Nė kėtė vazhdė pėrmendet edhe gjendja jo e mirė edhe nė organet gjyqėsore tė Ulqinit.

Nė foto:Kuvendi i Komunės sė Ulqin

Dihet mirėfilli se nė komunėn e Ulqinit nė strukturėn e pėrgjithshme tė popullsisė, shqiptarėt marrin pjesė me 8o pėr qind, kurse nė organet e kėtushme gjyqėsore nga radhėt e shqiptarėve nuk ėshtė as kryetari, as prokurori, kurse nė Gjykatėn e Lartė dhe atė Superiore nuk ka asnjė shqiptar.

LD nė MZ nė kėtė dokument dėrguar kreut tė partisė nė pushtet ka shtruar kėrkesėn e sigurimit dhe realizimit tė administratės nė gjuhėn shqipe nė ata teritore ku shqiptarėt janė popull autokton. Ndėrkaq, lidhur me arsimin kėrkohet themelimi i njė qendre rajonale pėr mbikqyrjen dhe pėrparimin e arsimit nė gjuhėn shqipe, sigurimi i inspektorėve, sepse tash ekziston vetėm njė inspektor pėr shkollat shqipe nė mbarė Malin e Zi, e po ashtu kėrkohet tė ndėrpritet pėrvoja e deritashme qė partia nė pushtet, vetėm nga radhėt e veta t`i emrojė drejtorėt nė shkollat shqipe.

 

TUZIT  I DUHET KTHZER STATUSI I KOMUNĖS SĖ PAVARUR

Edhe me kėtė akt LD nė MZ kėrkon nga partia e Gjukanoviqit njohjen e diplomave tė tė rinjve shqiptarė nga Mali i Zi, tė cilėt i kanė kryer studimet nė Kosovė, Shqipėri e Tetovė. Rikthimi i statusit tė komunė sė Tuzit riaktualizohet pėrseri. LD nė MZ nė  kėto pėrfundime  konstaton se “nė fillim tė viteve 6o-tė ėshtė suspenduar nė mėnyrė arbitrare. Tuzi duhet tė ketė status tė ngjashėm me komunat tjera nė Mal tė Zi e jo nė kuadėr tė bashkėsisė sė komunave tė Podgoricės si kryeqytet, siē dėgjohen disa propozime jashtė partive shqiptare”.

Nė foto:Pamje nga Liqeni i Shkodrės
  LD nė MZ vė nė pah se Andrijevica, e themeluar si komunė nė fillim tė viteve 9o-tė, nuk ka mė shumė banorė e as resurse natyrore se sa  Malėsia.

Njė pikė e veēantė  u kushtohet edhe marrėdhenieve me Shqipėrinė. Nė kėtė kontekst kėrkohet hapja e pikave tė reja kufitare, siē ėshtė ajo nė Sukubinė, komuna e Ulqinit, Hutaj-Krajė, nė Liqenin e Shkodrės, Vermoshit nė Plavė. Tash funksionon vetėm njė pikė kufitare midis Malit tė Zi dhe Shqipėrisė, Bozhaj/Hani i Hotit. Nė fushėn e informimit publik kėrkohet njė kanal nė TV dhe radistacioni publik lokal nė Malėsi me seli nė Tuz, pėrfundimi i shtėpive tė kulturės nė Ulqin, Krajė e Tuz, hapja e maternitetit nė Ulqin. Nga partia nė pushtet kėrkohet qė organet kompetente tė ndėrmarrin masa energjike kundėr tentimeve tė pėrvehtėsimit tė objekteve tė trashėgimisė kulturore qė po bėn Kisha Ortodokse Serbe nė Krajė dhe nė Kala tė Ulqinit. Kėrkohet po ashtu qė pasuritė detare tė kthehen nėn ingerencat e komunave.

04.12.2001

LIGJ QĖ DISKRIMINON SHQIPTARĖT DHE ULQININ

(Konferencė shtypi e Unionit Demokratik tė Shqiptarėve) 

Ulqin, 4 dhjetor- Unioni Demokratik i Shqiptarėve nė konferencėn e sotme me gazetarė u prononcua rreth Propozimligjit mbi qeverisjen lokale nė Mal tė Zi.Kryetari i kėsaj partie, Fuad Nimani tha se ky ligj nuk paraqet asnjė pėrmirėsim tė pozitės sė pakicave, e veēmas tė shqiptarėve .

Nė foto:Fuad Nimani, kryetar i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve
 Ai tha se parashikimet tona edhe ndryshimet qė kemi pritur si parti, konkretisht nė drejtim tė pėrmirėsimit tė pozitės sė shqiptarėve, sė pari decentrilizimi i pushtetit dhe rritjes sė kompetencave tė komunave, instrumentave dhe formave juridike qė do tė kishin mundėsuar pjesėmarrjen e shqiptarėve nė funksionet e pushtetit. Sipas mendimit tonė, shtoi ai, ky ligj ėshtė diskriminues ndaj statusit tė qytetit tė Ulqinit. Ky qytet nuk e meriton kėtė degradim, duke u mbėshtetur nė historinė e tij tė lashtė, pėrbėrjen e monumenteve kulturo-historike, duke u mbėshtetur nė lashtėsinė e traditės  dhe tė jetės qytetare, i cili me kėto virtute ka qenė i njohur shumė mė pėrpara si qytet se sa disa tė tjerė qė i pėrmbushin disa kushte artificiale pėr tė gėzuar kėtė status.

AS EKSPERTĖT NDĖRKOMBĖTARĖ NUK KANĖ MARRĖ PARASYSH  KARAKTERISTIKAT E QYTETIT TĖ ULQINIT

Kryetari Nimani shtroi kėrkesėn qė Ulqini duhet tė gėzojė statusin e qytetit sepse, siē tha ai, kėtė e meriton. Duke u mbėshtetur nė kėto karakteristika, kemi pritur edhe nga ekspertėt ndėrkombėtarė, perėndimorė, se kėto veēori do tė ēmohen si kritere domethėnėse, sepse faktet qė ofron projektligji, qė gjoja, numri i banorėve ėshtė ai qė e definon statusin e qytetit, pėr ne nuk ėshtė meritore, tha lideri i UDSH dhe shtoi se nuk ėshtė as bindės  dhe e pėrjetojmė si diskriminim, tė papėlqyeshėm dhe nuk ėshtė bindės.

Nė foto:Ulqini edhe nė lashtėsi ka pasur statusin e qytetit
 Unioni Demokratik i Shqiptarėve kėrkon qė Ulqini tė ketė statusin e qytetit, status i cili duhet tė jetė i mbėshtetur edhe nė disa specifika tjera, sidomos nga shkaku i strukturės shumėetnike dhe shumėkulturore. Banorėt e  njė komune nuk duhet tė jenė tė privuar nga e drejta dhe mundėsia pėr tė pasur tė drejtė tė marrin pjesė nė emrimin e bartėsve tė funksioneve mė tė larta, sepse pėr qytetarėt e kėsaj komune nuk ėshtė njėsoj se kush  do tė jetė gjykatės, kush do tė jetė kryetar i gjykatės apo prokuror. Pėrkundrazi, qytetarėt janė tė interesuar qė nė kėto vende tė zgjidhen ata persona, tė cilėt me punėn, autoritetin e tyre dallohen pėr mė tė mirėt nė ushtrimin e kėtyre detyrave.

 

ULQINI ĖSHTĖ ZHVESHUR NGA KOMPETENCAT PĖR TĖ ZOTĖRUAR TĖ MIRAT E BREGDETIT TĖ TIJ

Unioni Demokratik i Shqiptarėve ka pritur pėrmirėsime ligjore edhe nė planin e shfrytėzimit tė tė mirave natyrore dhe se me kėtė ligj do tė bėhet njė hap cilėsor, sidomos nė komunat qė shtrihn pėrgjatė  bregdetit, pra edhe tė Ulqinit nė shfrytėzimin e pasurive detare. Me kėtė ligj komuna e Ulqinit ėshtė zhveshur nga tė gjitha kompetencat edhe pse ėshtė fjala pėr pasuritė mė kryesore tė saj. Kemi pritur se do tė bėhet decentralizimi dhe se kėto tė mira do tė jenė nėn mbikėqyrjen dhe kompetencėn e drejtpėrdrejt tė komunave. Kjo ėshtė njė padrejtėsi, tha Nimani dhe shtoi se ligji nuk ka risi as nė fushėn e pėrdorimit tė gjuhės dhe tė shkrimit tė pakicave, por ne mendojmė se ėshtė diskriminues  sepse me tė parashihet masa  prej 2o pėr qind tė mundėsisė sė pjesėmarrjes sė pakicave nė numrin e pėrgjithshėm tė banorėve tė komunės si cenzus pėr tė pasur tė drejtė pakica nė pėrdorimin e gjuhės dhe tė shkrimit tė vet nė tekstet e vulave. Sė pari, kjo dispozitė ėshtė nė kundėrshti me dispozitat e kushtetutės.

Nė foto:Bregu i detit tė Ulqinit qė nuk ėshtė nė kompetencat e pushtetit vendor
  Sė dyti, nė Podgoricė, si kryeqytet i Republikės, shqiptarėt  nė numrin e pėrgjithshėm tė banorėve tė saj nuk arrijnė nė 2o pėr qind, mirėpo pėrqindja e shqiptarėve nė Malėsi, Tuz ėshtė shumė mė e lartė. Ndėrkaq, meqė Tuzi nuk ėshtė komunė, atėherė kjo dispozitė do tė pėrjashtonte tė drejtėn e pėrdorimit tė shkrimit nė kėtė territor. Ky ėshtė edhe njė argument mė shumė se sa kemi pėrmendur deri mė tash, se Tuzi duhet tė ketė statusin e komunės ashtu siē e kishte deri nė vitin l957. Kjo vlen edhe pėr disa territore tjera, si nė Plavė, Rozhajė, Tivar ku pjesėmarrja e shqiptarėve nė numrin e pėrgjithshėm tė banorėve nuk arrin nė 2o pėr qind. Nėse do tė mbesė kjo dispozitė ligjore, atėherė shqiptarėve u mohohet e drejta e pėrdorimit tė shkrimit shqip nė tekstet e  vulave.

POLICI QĖ NUK KA ASGJĖ TĖ PĖRBASHKĖT ME FUNKSIONIN E SAJ

Kryetari i UDSH-sė foli edhe pėr policinė lokale qė parasheh ky ligj. Me kėto formulime ligjore nuk janė pėrmbushur kėrkesat e partisė qė drejtoj, qė nė polici komuna tė ketė ndikim mė tė madh, qoftė nė mbikėqyrjen e saj dhe nė emrimin e shkarkimin e kuadrove mė tė larta drejtuese, pjesėmarrjen proporcionale tė pakicave nė polici, si dhe kompetencat qė duhet tė ketė kryetari i komunės nė polici. Ai tha se kjo polici e cila propozohet me kėtė ligj ėshtė kujdestari pėr pastrimin e qytetit e qė nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me funksionin qė ushtron policia-, u shpreh kryetari i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Fuad Nimani pėr Propozimligjin mbi qeverisjen lokale nė Mal tė Zi. (Intron)

03.12.2001

NĖ KOMUNĖN E ULQINIT NUK MBILLET MĖ GRURI!?

Ulqin, 3 dhjetor-Si resurse natyrore me shumė perspektivė deri vonė janė llogaritur turizmi dhe bujqėsia sepse territori i komunės sė Ulqiit ka kushte jashtėzakonisht tė favorshme pėr kultivimni e drithėrave, gjithėsesi mė tė mirat nė mbarė bregdetin e Adriatikut, e sidomos tė grurit. Mirėpo, viteve tė fundit, e kjo u pa sivjet, se ėshtė hequr dorė nga kjo kulturė bujqėsore. Pėrse ka ndodhur kėshtu, inxhenieri Gani Rexha, kėshilltar pėr bujqėsi pranė Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit thekson se ėshtė e vėrtet se kjo komunė ka potenciale tė mėdha tokėsore dhe kuadro pėr kultivimin e grurit. Viteve tė fundit kanė hequr dorė banorėt prej tij, mund tė shihet shumė rrallė, nė mėnyrė simbolike nė fushat e Ulqinit.

Ėshtė fakt se mė heret ka qenė kultura dominuese e drithėrave tė bardha. Nė kohėn e njėpartizmit kultivimi i grurit kėtu ka qenė detyrė partiake. Atėherė ekzistonte edhe njė organizatė bujqėsore e nivelit komunal qė merrej me ēėshtjen e grurit. Kishte edhe mekanizėm bujqėsor pėr aplikimin e masave agroteknike edhe kishte mundėsi pėr tė shėrbyer edhe sektorin individual. Mė atė kohė nuk kishin depėrtuar nė masė tė duhur varietet e pemėve mesadhetare, mjaft profitabile, siē janė agrumet dhe nė pėrgjithėsi ato qė rriten nė viset jugore. Me paraqitjen e agrumeve, si pemė qė sjell fitime, ndikoi qė bujqit tė braktisin kulturėn e grurit. Z. Rexha thotė se nė zonat e Ulqinit nuk jep rendimente tė kėnaqshme, nuk ėshtė profitabil edhe mund tė konsiderohet se ėshtė shkaku kryesor qė bujqit tė pėrqafojnė ndonjė kulturė tjetėr bujqėsore.

AGRUMET –PEMĖT MĖ ME PERSPEKTIVĖ

Pėrballė kėsaj, nė treg shitet gruri dhe nėn prodhimet e tij shiten me ēmime tė leverdishme dhe detyrimisht nuk ekziston llogaria qė tė mbjellin atė. Sejcili nga bujqit synon qė mundi dhe djersa e tij tė shoqėrohet me ndonjė prodhimtari qė sjell mė shumė tė ardhura ekonomike. Pėrballė kėsaj ėshtė i pranishėm njė ekspansion i vėrtet i kultivimit tė pemėve mesdhetare frutore, posaēėrisht agrume dhe perimeve, nė veēanti ato qė prodhohen heret nė pranverė nėn leje tė ngrohta.

Nė pyetjen tonė se a ka pasur sivjet  bujq tė interesuar pėr tė mbjellur grur dhe a  ekziston  forma stimuluese nga ministria e Bujqėsisė  pėr ata qė shfaqin interes pėr tė mbjellur grur, shėrbimit tonė sivjet i ėshtė lajmėruar njė numėr shumė i vogėl bujqish, tė cilėt kanė shfaqur dėshirėn pėr tė mbjellur grur nė mėnyrė qė t`u siguruar farėn e grurit.

Nė foto: Nė katundet tona mbillen gjithnjė e mė shumė pemė mesdhetare

PEMĖT E ULQINIT JANĖ PA KONKURENCĖ NĖ TREG

Konsideroj se njeri ndėr shkaqet qė ndikon nė rendimentet e ulėta, janė pikėrisht varietet e grurit qė prodhohen nė institute ku mė shjumė dedikohen pėr zonat me klimė kontinentale se sa kėsaj qė e kemi na, mesdhetare. Ministria e Bujqėsisė jep mjete tė konsiderueshme pėr stimulimin e bujqve, por jo edhe masa nxitėse pėr kultivimin e grurit. Siē dihet, mė parė gruri ėshtė mbjellur nė rajonin  e Shtojit  dhe Fushės sė Ulqinit, kurse sivjet janė disa sipėrfaqe tė vogla nė Anė tė Malit dhe nė Zogaj. Unė nuk do t`u kisha rekomanduar banorėve tė Ulqinit qė tė heqin dorė pėrfundimisht nga mbjellja e kulturės sė grurit, por jemi njė rajon specifik. Pemėt frutore, e nė veēanti agrumet kanė ndikuar qė tė mos mbillet mė gruri si dikur me urdhėr tė partisė. Ėshtė normale qė rajoni i komunės sė Ulqinit tė orientohet nė kulturat mė tė suksesshme bujqėsore.
 

 Vetėm gjatė kėtyre dy dekadave ėshtė rritur nė 100 mijė  rrėnjė tė pemėve frutore  mesdhetare dhe po ashtu nė plantacione tė reja mbi 100 mijė rrėnjė tė kėtyre kulturave. Ky ėshtė njė kapital i madh sepse agrumet nė Ulqin e rrethinė janė pemė tė njė moshe tė re, sepse mė parė, siē dihet, kėtu kanė dominuar ullinjtė edhe fiqtė. Kėta tė fundit janė jashtėzakonisht shumė duke u kėrkuar nė treg. Nė veēanti kėrkohet me tė madhe fiku i terur i Krajės,  Anės sė Malit, Zogajve, Shtojit, Kollomzės etj. Kėto kanė ndikuar ndikuar qė tė lashtat tė zėvend me pemėt frutore tė cilat janė duke u shtrirė me tė madhe, jo vetėm nė  Fushėn e Ulqinit, por edhe katundet me teperaturė mė tė ashpėr, malore siē ėshtė Rashtisha, Shtegvasha, apo nė trevėn e Krajės. (Intron)

02.12.2001

NĖ ULQIN NUK KA VEND KU TĖ  SHFAQEN FILMAT

Ulqin, 2 dhjetor- Se kėtė qytet e ka mbuluar amullia e dimrit, dėshmon edhe fakti se nuk  jepet asnjė shfaqje publike tė  filmit. Nė qendrėn e kėtushme tė kulturės thonė se, pėrsa i pėrket punės sė kinemasė, si formė e veprimtaraisė sė pėrgjithshme tė kulturės, theksojnė se kjo njėsi organizative dhe vet qyteti i Ulqinit nuk ka kushte hapsinore e as teknike pėr tė riorganizuar atė. Objekti i sallės sė kinemasė nė qytet dhe ai nė Ranė, e ashtuquajtura kinobahēe janė amortizuar tej mase dhe ndodhen jashtė funksionit.

Nė foto: Nostalgji pėr tė parė njė film nė kinema

  Ndėrtesat dhe inventari janė qė  nga viti l956 pėrkatėsisht l959, por edhe kinemaja e Ulqinit  po pėrjeton fatin e simotrave nė mjediset tjera  sepse, sipas Qendrės sė Kulturės nė Ulqin, ėshtė viktimė e videoproduksionit.

Megjithatė, banorėt e kėtij qytetit mendojnė ndryshe, sidomos tė rinjtė tė cilėt thonė se janė shumė tė interesuar pėr tė parė njė film nė ekranin e madh. Qendra e Kulturės kėtė duhet ta shqyrtojė. Me kėtė gjallėrohet njė segment kulturor, gjithėsesi, mė mirė se sa objektet tė mbesin edhe tutje tė mbyllura. (Intron)

 

 A KE PUNĖ, ZOTĖRI ?

Ulqin, 2 dhjetor-Kjo pyetje dėgjohet pėr ēdo mėngjes aty nė qendėr tė qytetit. Tė rinj, nga vise tė ndryshme tė vendeve ballkanike, e mė sė shumti nga Kosova, Serbia, Shqipėria gudullisin sytė nė drejtim tė ēdo kalimtari pėr tė gjetur ndnjė punė fizike. Tė shumtėn punė gjendet nė ndėrtimtari, pastrimin e ullinjve, zabeleve, arave, ngarkim –shkarkime etj. Mėditjet sillen prej 2o deri nė 3o marka gjermane, varėsisht nga punėt qė bėhen. Mirėpo, qė tė gjithė ata qė kėrkojnė punė janė tė moshės sė re, rėndom 2o deri nė 35 –vjeēare. Tė rrallė janė ata qė zotėrojnė ndonjė mjeshtri, qė tė gjithė janė punėtorė krahu.

Nė foto: Nė Ulqin ndėrtohet shumė, por kėrkohen mjeshtrit e verifikuar

Nė bisedė me disa prej tyre mėsojmė se nuk ka punė regullisht, mbase ēdo tė dytėn apo tė tretėn ditė mund tė gjendet ndonjė punė. Kur llogariten shpenzimet –qiraja e banesės, ushqimi, mjetet e higjenės, arrihet tė mbijetohet vetėm pėr bukėn e gojės, por shumica e tyre kanė ardhur nė Ulqin, duke shpresuar se do tė jetė ndryshe, do tė ketė punė edhe qė paguhet mirė mundi.

-Kam ardhur nga Puka. Njė kohė tė gjatė kam punuar nė arsim, por me ato tė ardhura nuk mund tė jetohet. Nė Tiranė kam djalin student edhe nevoja mė ka shtyer qė tė vij nė Ulqin pėr tė kėrkuar punė. Normalisht se e kam njė moshė tė thellė edhe vėshtirė mund tė binden njerėzit se unė jam murator i mirė, instalues i rrymės, i ujit etj. por duhet tė njohėsh njerėzit pėr tė dhėnė punė. Tash njė javė bredh poshtė e lartė edhe ende nuk jam angazhuar. Nuk kam rrugėdalje tjetėr, pos tė kthehem nė Pukė, por lekėt qė i kisha nė xhep i shpenzova. Nė shtėpi presin  qė tė shkoj me para. Kohė tė vėshtira janė kėto, thotė bashkėbiseduesi ynė nga Puka, i cili ia mėsy Ulqinit pėr tė gjetur punė, por mė kot ka kėrkuar njė javė.
Nuk ėshtė rasti i vetėm pukjani.
(Intron)

 

PISHNAJAT E MALIT TĖ BARDHĖ

Ulqin, 2 dhjetor- Kodrat e gjelbruara nuk joshin vetėm syrin, por jane edhe oazė qė fisnikėron nė disa ambiente qė rrezikohen nga reparte tė ndryshme indistriale apo objekte turistike. Derisa Pylli i Pishnjave qė ndodhet midis hotelit “Albatros” e “Galeb” ėshtė i rrezikuar nga mbeturinat turistike, verore, pishnajat nė Mal tė Bardhė po shkatėrrohen nga ndėrtime tė shumta tė shtėpive private, tė cilat janė duke u paraqitur si “kėpurdhat pas shiut”. Krahas mullirit tė gurit dhe ndėrmarrjes ndėrtimore, kjo ėshtė edhe njė goditje e rėndė ndaj kėtyre drunjve, tė cilat janė mbjellur, diku nė vitet e para pas Luftės sė Dytė Botėrore.

 

 Pėrveē se dėmtohen nga shtėpitė qė ndėrtohen, pishnajat priten pa kriter edhe pėr  nevoja tė tjera individuale, duke mos pasur parasysh se ata janė njė simbol i bukur ekologjik edhe kujtim i atyre qė i kanė mbjellur nė njė kodėr krejtėsish tė zhveshur. Vėrtet se njerėzit kanė nevojė tė sigurojnė kulmin mbi kokė, por nuk ka arsye qė tė shkatėrrohen kėto pyje. Kėto troje ndėrtimi, krejtėsisht, jashtė planit urbanaistik, ndahen madje edhe nga individė qė i pėrkasin administratės sė pushtetit vendor. Nė vend se tė ndėrpritet kjo fushatė, pishnajat dėmtohen pėr ēdo ditė e mė shumė.(Intron)
01.12.2001

DUKE KĖRKUAR FATIN NĖPĖR BASTORET SPORTIVE

Ulqin, l dhjetor-Tė rinjtė e kėtij qyteti, por jo vetėm ata, kėto ditė janė hedhur nė njė “sulm” pėr tė kėrkuar fatin e tyre nėpėr bastoret sportive. Deponohen paratė e fundit nė tiketat sportive me dėshirė qė tė fitohet ndonjė para nė kėtė mėnyrė. Nė Ulqin ndodhen 4- 5 bastore tė kėsaj natyre edhe, relativisht, janė tė vizituara tė shtunave, nė veēanti. ”Ethet” vazhdojnė tėrė ditėn edhe natėn, duke pritur “shumat” e ėndėrruara. Tė shumtėn e rasteve iluzionet pėr tė fituar pa mund e pa djersė shkojnė huq, zhgėnjime janė tė pafund. Dikush ka pasur shpresė se do tė ketė tė qėlluara tė  gjitha rezulatet e pėrzgjedhura, por pėr njė ēast edhe nė minutat e fundit ėshtė shėnuar gol nga skuadra qė nuk ėshtė pritur.

Nė foto:Rinia e Ulqinit e ka vendin nė Qendėr tė Kulturės e jo nė kafiteri e bastore sportive

 Atėherė, detyrimisht, pėlcasin nervat edhe duhet pasur kujdes nėpėr rrugėt e Ulqinit, qė tė jesh sa mė tolerant ndaj atyre me shpresa tė thyera nga bastoret sportive. Mirėpo, dikush mund tė fitojė, madje, qėllon edhe shuma tė mėdha edhe pėrseri ndezen pasionet pėr tė deponuar nė tiketa tė reja edhe duke e ndėrruar bastoren, sepse mund tė sjellė fat. Kėsisoj, bastoret sportive nė Ulqin, bėhen lokalet mė tė frekuentuara nga tė rinjtė tė cilėt pėrpiqen qė tė fitojnė njė phening nė kėtė mėnyrė sepse punė tjetėr vėshtirė se vendosin tė prekin me dorė, ta zėmė nė ndėrtimitari ose tė ngjashme edhe tė hiqet dorė nga kjo mėnyrė e “pasurimit” tė menjėhershėm. Vėrtet se kjo dukuri nuk ėshtė vetėm nė Ulqin, por edhe nė katundet e kėsaj komune, nė Krajė, Tuz etj. e lėre mė nė mjediset tjera nė Mal tė Zi. Kjo formė e kėrkimit tė fatit nė vendet e ish-kampit socialist arrin efekt tejet negativ te brezi i ri, sepse ėndėrron qė me dy markė tė fitojė shuma kolosale pėr tė zgjidhur gjendjen financiare pėr disa vite! Dikush mbase e llogarit kėtė edhe si argėtim, duke mos llogaritur se ka hyrė nė njė botė qė sjell vetėm shqetėsime edhe bastardhim. E gjithė kjo ndodh nga mungesa e pėrkujdesjes sė shoqėrisė pėr tė shpėtuar rininė nga rruga. (Intron)

 

 LULISHTET PARA PALLATEVE BANESORE

Ulqin, 1 dhjetor-Qyteti i Ulqinit ka pak hapėsira tė gjelbėrta. Edhe ato qė janė e kanė humbur imazhin dhe funksionin  e tyre. Lulishtet e dikurshme nė Ranė, nuk ekzistojnė mė, sepse mbi to janė ngritur qoshqe dhe objekte tė ndryshme tregtare dhe turistike-hoteliere. Derisa kėtu ndodheshin tė dėbuarit shqiptarė tė Kosovės, l998, l999,kanė vepruar edhe disa organizata humanitare ambientaliste.

Nė foto:Bukurinė e Ulqinit nuk e pėrbėjnė vetėm ndėrtesat e larta

Ato kanė zhvilluar disa projekte pėr pastrimin e rrugėve dhe trotuarėve tė lagjave tė Ulqinit.  Mirėpo, ato kanė shkluar edhe pėrseri disa nga rrugėt, madje edhe ajo qė shpie nga qyteti pėr nė Plazh tė Madh, janė mbuluar nga manaferrat. Mirėpo, kėshtu nuk ėshtė para pallateve tė banesave tė solidariteti, atyre tė “Igmanit”. Banuesit e tyre kanė bėrė investime tė vogla, duke rregulluar hapėsirat para atyre objekteve. Vizituesit kanė kėnaqėsi tė shohin kėto ditė oborret e mbjella me bar “ anglez”, palma dhe pishnaja...Kalimtarėt e rastit apo banorėt e “padishiplinuar” e pėrfillin edhe janė adaptuar me kėto stoli tė qytetarisė.

Mirėpo, kėshtu nuk ėshtė para tė gjitha pallateve tė banesave nė Ulqin, as para ndėrtesės sė Kuvendit tė Komunės, Shtėpisė sė Shėndetit edhe Qendrės shkollore. Pėrjashtim bėjnė hapėsirat e kafiterive pėrballė Qendrės shkollore. Ato, nė vend tė tendave qė mė parė kishin zėnė edhe trotuarin, edhe inspektori komunal me njė urdhėresė i largoi, hapėsirat u gjelbėruan. (Intron)

 

“EKSPOZITAT” E MESAZHEVE PARTIAKE

Ulqin, 1 dhjetor-Edhe pse zgjedhjet e pėrgjithshme nė Mal tė Zi janė zhvilluar qė nė fund tė prillit tė kaluar, duke shikuar afishet dhe “mesazhet” partiake edhe nė Ulqin, thua se ato duhet tė mbahen sė shpejti sepse kėto “gjurmė” kanė mbatur tė pashlyera nga muret e ndėrtesave dhe rrethojave tė ndryshme. Edhe pse me ligj ishte e ndaluar tė shkruhen kėso “porosi” ideologjike, megjithatė nuk u respektua kjo normė.

 Ato nuk janė vetėm zemruese, por edhe tė vrasin syrin e ēdo kalimtari sepse nuk paraqesin asnjė vlerė, duhet tė pastrohen pėr tė rikthyer pamjet paraprake qė kishin dizajnet e ndėrtesave dhe objekteve tė tjera tė cilat janė shfrytėzuar pėr tė reklamuar zhurmėn e partive politike. Nė vend se tė zhvillohet ndonjė projekt ekologjik apo kulturor, ”ekspozitat” e mesazheve partiake kanė mbetur sot e gjithė ditėn nėpėr Ulqin.

  Dikush, mbase, do tė thoshte se le tė qėndrojnė aty sepse “pėrkujtojnė” se kjo apo ajo parti vepron nė atė apo kėtė lagje, pėrkundrazi, arrin efekt tė kundėrt sepse gjatė fushatės elektorale kanė ndodhur tė “shkilen” materialet propagandistike tė partisė sė caktuar edhe vazhdon tė shėrbejė si “argument” pėr, gjoja, delikte dhe provokime midis partive.
Sa mė shpejt qė tė pastrohen muret e ndėrtesave tė Ulqinit nga “ekspozita” e mesazheve partiake,
aq mė  pozitive ėshtė edhe pėr vetė subjektet politike sepse elektorati do tė shlirohej nga zhurma politike e prillit tė kaluar. (Intron)