|
KU GJENDET ULQINI
Nė hapėsirėn e rruzullit tokėsor ky qytet do tė zinte njė vend tė vogėl ku brezi midis 19°8' (fshati Fraskanjel) e 19°23' (Ulqini i Vjetėr - ujdhesa Kruēit) tė gjatėsisė gjeografike lindore kryqėzohet me atė midis 41°50' (Ada e Vogėl) dhe 42°5' (Kozjaku i vogėl) tė gjerėsisė gjeografike veriore, qė do tė thotė se rruzulli i kuqėrremė i madh ia lėshon rrezet e veta tė ngrohta kėtij qyteti nėn tė njėjtin kėnd sikurse Barcelonės ose edhe Romės. Ulqini i takon zonės sė skajshme subtropike tė Mesdheut evropian me variantin adriatik tė klimės mesdhetare dhe me vegjetacion subtropik. Kjo zonė shquhet pėr pasurinė e dritės e tė nxehtėsisė me 2700 orė me diell nė vit, me dimėr tė butė ku temperatura mesatare e ajrit nė muajin mė tė ftohtė - nė shkurt, ėshtė 7,1°C, kurse dėbora ėshtė fenomen shumė i rrallė dhe paraqet ngjarje tė vėrtėt pėr vendasit; me pranverė tė hershme, tė ngrohtė dhe tė bujshme, me vjeshtė tė gjatė, tė ngrohtė e tė pasur dhe me verė tė zjarrtė e tė thatė kur zhiva nė termometėr ngritet edhe deri nė 38°C nė muajin mė tė nxehtė - nė korrik (me temperaturė mesatare 25,2°C), ndėrsa dielli nxeh pa pushim edhe deri 11,5 h nė ditė. Nėn ndikimin e tipit tė kėtillė tė klimės janė krijuar tri breze tė vegjetacionit: gjithmonė i blertė (deri nė 300 m lartėsi), i pėrzier (deri nė 500 m lartėsi) dhe'ndėrmalor (mbi 500 m lartėsi). Nė brezin e parė mbizotėrojnė ullinjtė, fiqtė, portokajtė, limonėt, bajamet, kivėt dhe mollėt japoneze (kakėt); nė brezin o dytė - gėshtenjat, shegat, manat, hardhia dhe drithėrat, kurse nė brezin e tretė -drithėrat, duhani, dardhėt, mollėt dhe kumbullat. Kultura mė tipike e kėsaj treve ėshtė ulliri. Bregdetin e zbukurojnė edhe llojet jugore tė bungut, lorėt mesdhetarė me kurora tė gjera, pisha e bardhė dhe e zezė, makjet (dafina, gjineshtra, mėrsina, ahu, sherbela, rozmarina, beronja), si dhe bimėt stolisėse (palmat, agavati, selvitė dhe mimozat). Ulqini ėshtė qyteti mė jugor nė bregdetin adriatik jugoslav. Nė drejtimin veri - jug shtrihet nė 20 km gjatėsi, kurse nė drejtimin perėndim - lindje 25 km. Ka njė sipėrfaqe prej 255 km2.Nė veri shtrihet mali bregdetar Mozhura (622), mė kurse prapa saj njė pjesė e masivit tė maleve tė Rumisė. Nė lindje ėshtė lumi Buna (Bojana) dhe RPS e Shqipėrisė ndėrsa nė perėndim, qyteti dhe limani mė i afėrt ėshtė Tivari (Bar).Bregdeti shoqėrohet me detin 32,7 km, duke filluar nga gjiri i Kruēės deri nė grykėn e Bunės. Deti ėshtė i hapėt, kurse vija ku ai takohet mė qiellin - mė e largėt ėshtė nga Kozjaku, maja mė e lartė malore (1427 m lartėsi mbidetare). Treva nė tė cilėn ėshtė krijuar dhe ėshtė zhvilluar qyteti ėshtė pak mė kodrinore. Kėto janė rrėzat e Pinjeshit (108 m), tė Mendrės (164 m) dhe tė Malit tė Bardhė (289 m), e sa mė shumė qė shkohet nė lindje, bjeshkėt i zėvendėsojnė fushat me liqene moēale e lumenj tė vegjėI, dhe plazhet e gjata ranore.Pamje e bedeneve tė Qytetit tė Vjetėr nga deti: Harmonia e natyrės dhe e mjeshtėrisė sė ndėrtuesve tė vjetėr Nė Ulqin arrihet nėpėr tokė dhe nėpėr det, por edhe me aeroplan nga aeroportet mė tė afėrme. Aeroportet gravituese jenė: Nė Tivat (85 km), Podgorice (95 km) dhe Dubrovnik (152 km). Me fqinjin e parė, qytetin dhe limanin e Tivarit e lidh rruga magjistrale (25 km). Ėshtė lėshuar nė qarkullim nė vitin 1973 dhe sot ėshtė pjesa mė e bukur e tėrė magjistralės sė Adriatikut. Deri nė ndėrtimin e saj nė Ulqin arrihej nėpėr rrugėn e vjetėr austrohungareze (36 km). Rruga e re kalon nėpėr trevėn piktoreske buzė detit, kėshtu qė udhėtarėt - turistėt qė nė rruge i pėrgatit pėr pushim tė bukur. Me anė tė stacionit tė hekurudhės nė Tivar, Ulqini lidhet me rrjetin e hekurudhave tė vendit dhe tė botės me vijėn hekurudhore Beograd - Tivar. Me anė tė portit tė Ulqinit kjo trevė, me rrugė detare, lidhet me limanet - qytetet e Adriatikut dhe mė gjerė. Nga Tivari, qė ėshtė limani i dytė pėr nga madhėsia nė pjesėn tonė tė Adriatikut, kalohet rregullisht Adriatiku me trajekt nė vijėn Tivar - Bari (Itali), e nepėr grykėn e Otrantos kalohet nė ujėrat e Mesdheut. Hyrja nė qytet ėshtė pak e jashtėzakonshme, sikur i zoti i shtėpisė, atij qė e don shumė, detit, ia ka kthyer shpinėn qė juve tė ju presė me padurim dhe pėrzemėrsisht. Riviera, deti, Qyteti i Vjetėr dhe plazhet jenė ruajtur pėr befasi tė re, tė kėndshme.
Tekstet e
prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe |
|