|
Kultura koha e lire |
|
|
|
Pas
sundimit tė gjatė tė turqve (mė se 300 vjet) me vendimin e Kongresit tė
Berlinit, Ulqini i takoi Malit tė Zi.
Kongresi i Berlinit dhe >>ēėshtja e
Ulqinit<<
Nė luftė me Turqinė Mali i Zi e
pushtoi Ulqinin mė 20.01.1878. Me paqen e Shėn‑Stefanit Ulqini mbeti nė Turqi,
kurse Malit tė Zi i takuan Plava, Gucia, fshatrat shqiptare: Gruda, Hoti dhe
Kastrati, pjesa me e madhe e liqenit tė Shkodrės dhe territori nė perėndim tė
Mėrkojeviqit deri nė det. Fuqitė e mėdha tė Evropės (Britania e Madhe,
Gjermania, Austro‑Hungaria, Franca dhe Italia), duke i kontestuar dispozitat e
Paqes sė Shėn‑Stefanit, nė verė tė vitit 1878, e organizuan Kongresin e
Berlinit, nė tė cilin morėn pjesė edhe nėrshkruesit e Paqes sė Shėn‑Stefanit
(Rusia, Turqia, Bullgaria, Serbia, Greqia dhe Mali i Zi). Nė kėtė Kongres u
vendos qė lokalitetet e pėrmendura t'i takojnė Malit tė Zi. Porta otomane nuk
e respektoi kėtb, prandaj filloi njė aktivitet i madh diplomatik nė Stamboll,
Cetinė, Peterburg, Vjenė, Londėr dhe nė kryeqytetet e tjera tė fuqive tė
mėdha.
Nė Londėr, nė parlament, kryeministri Gledston u ngrit energjikisht duke
kėrkuar qė, si pjesė e politikės britanike, tė respektoheshin dispozitat e
Kongresit tė Berlinit. U ndėrruan gati tė gjithė ambasadorėt e fuqive tė mėdha
tė akredituar nė Stamboll dhe u dėrguan atje personalitete me influencė.
Britanikėt ambasador special e emėruan zotėri Goēanit, i cili ishte emėruar mė
parė mėkėmbės i mbretit nė Indi. Lordi Granvil, duke i dhėnė Goēanit
autorizime qė ti koordinonte detyrat me tė gjithė ambasadorėt e fuqive tė
mėdha, i shkruante: >>madhėria e saj Mbretėresha ka pasur mirėsinė tė ju
embrojė ambasador special tė saj pranė Portės Otomane qė tė shihet se sa tė
rėndėsishme M, e S. Mbretėresha e konsideron situatėn nė Lindje dhe qė
Sulltani, nga marrėdhėniet personale me njė burrė shteti tė atillė qė zė
pozitė aq tė lartė nė Parlament dhe nė politikėn e Anglisė, ta kuptojė
seriozitetin e qėllimit tė fuqive tė mėdha pėr kryerjen e obligimeve tė tij
ndaj Malit tė Zi dhe Greqisė ... <<, e pak mė vonė i dėrgoi vėrejtjen nė
Stamboll:>>
duhet tė kėrkohet energjikisht nga Porta e lartė qė tė tregojė nė
mėnyrė kategorike cilat masa do ti ndėrmarrė qė ti jepen Malit tė Zi vendet e
caktuara.<<
Nė vend tė kėrkesės sė fuqive tė mėdha qė ushtria otomane ti riokuponte
pozitat qė u ishin dhėnė shqiptarėve dhe tia dorėzonte Malit tė Zi, nė
Stamboll ra
Detal i ēarshisė sė vjetėr tė Ulqinit
Detal i rrugės kryesore(nė vitin 1934):kujtimi i gjyshave dhe i gjysheve
pėr kohė e vjetra e tė mira.
Ulqinin me tėrė distriktin deri
nė Bunė nė rregull, nė qetėsi, pa rezistencė, mė 15 nėntor sipas kalendarit tė
vjetėr. Nė qoftė se nuk e bėn kėtė, flota e kombinuar, e cila atė ditė do tė
jetė nė gjirin Burnaba, afėr Izmirit, do tė futet nė portin e Izmirit dhe do
ta pushtojė qytetin. Do ti nėnshtrojė tė gjitha organet e pushtetit, do ti
marrė tė gjitha tė ardhurat e vilajetit dhe do ti disponojė kėto, kurse Mali i
Zi do ta marrė prej tyre pjesėn qė i takon me tė drejtė. Nė qoftė se edhe kjo
nuk do tė mjaftojė qė ta detyrojė Portėn e lartė, fuqitė do ta pushtojnė me
forcė, nė fund tė fundit, Selanikun.<< Ultimatumi pėr Portėn ishte shumė i
rėndė, aq mė parė qė ky veprim i fuqive tė mėdha, si fillim, do tė mund tė
aplikohej edhe pėr ēėshtjet deri atėherė tė pazgjighura nė Jermeni, Greqi e tė
tjera.
Sulltan Hamidi, kur u gjend nė situatė tė vėshtirė dhe tė paevitueshme, e
pushoi Veli Riza‑pashėn e Shkodrės si mė ortodoks nė kundėrshtimin pėr
dorėzimin e Ulqinit, e dėrgoi atje mushirin e urtė dhe me influencė Dervish‑pashėn
me katėr mijė nizamė, i cili erdh prej Shkodrės nė Ulqin me ushtri pak mė tė
vogėl qė ta bėnte dorėzimin e fortifikatave nė rrethinėn e Ulqinit nė Bunė, nė
Mozhur dhe nė Meteriz) si dhe vetė qytetin e Ulqinit.
Ushtria malazeze, nėn komandėn e vojvodė Bozha Petroviqit (dy batalione) erdhi
nė Mėrkojeviq, kurse pas pėrgatitjeve tė bėra, nė Ulqin u dėrgua vojvoda Simo
Popoviq, tashmė i emėruar gubernator i bregdetit malazias me seli nė Ulqin.
Popoviqi, me 600 ushtarė nėn komandėn e Petar Stankoviqit, i mori nė dorėzim
tė gjitha fortifikatat, qytetin e Ulqinit dhe >>distriktin deri nė Bunė<<.
Kėshtu Ulqini, pas pazarllėqeve tė gjata diplomatike midis fuqive tė mėdha, e
Malit tė Zi me Turqinė dhe demonstrimit tė armatės detare deri atėherė tė
paparė, mė 30 nėntor tė vitit 1880 iu bashkua Principatės sė Malit tė Zi.
I etshėm deri atėherė pėr dalje nė det, pėr zhvillimin e detarisė vetjake dhe
pėr zhvillimin e bujqėsisė mesdhetare, i entuziazmuar me sukseset e veta
ushtarake dhe diplomatike princ Nikolla I, duke kremtuar, e kėndoi kėngėn »Kurorėzimi
i Malit tė Zi me detin<<, nė njė strofė tė tė cilės thotė:
Tė pėrshėndes e
detit kaltri,
livadh i gjerė i rrafshtė
ty o e madhja hapėsi,
dėshira jonė e lashtė ..
ĒĖSHTJA E ULQINIT
DHE GJEOPOLITIKA E FUQIVE TĖ MĖDHA(1880)
Vendim i turpshėm dhe arbitrar i Fuqive tė
Mėdha
Veprimi
arbitrar i Fuqive tė Mėdha nė lidhje me Ulqinin, i cili pėr disa muaj ishte nė
qendėr tė diplomacisė ndėrkombėtare si asnjė qytet tjetėr, ishte njė
paralajmėrim pėr shqiptarėt se nė ketė mėnyrė do tė veprohet edhe mė pas, kur
janė nė pyetje interesat e tyre pėr dominim gjeopolitik ne ketė pjesė tė Evropės.
Dr. Nail Draga
Dihet tashmė se nė pjesėn e dytė tė shek.XIX, nė kuadėr tė Perandorisė Osmane nė
Ballkan kishin filluar lėvizjet politike tė popujve tė shtypur tė cilėt kėrkonin
avancimin e statusit tė tyre politik, jo mė si provinca autonome por pėr t`u
pavarėsuar. Dhe gjatė Krizės Lindore 1875-1881 kėto lėvizje u bėnė realitet, me
ē`rast u kyēėn edhe Fuqitė e Mėdha evropiane, duke paraqitur publikisht edhe
interesat e tyre gjeopolitike pėr ketė pjesė tė Evropės. Dhe nga njė situatė e
tillė ne kuadėr tė Perandorisė Osmane nga tė gjithė popujt e shtypur nuk ka
dilemė se shqiptarėt ishin nė pozitė mė tė vėshtirė, qė dėshmohet edhe nga
ngjarjet tė cilat pasojnė nė vitet nė vijim. Nėse popujt e tjerė ishin
organizuar dhe nga statusi autonom i provincave tė tyre, donin tė pavarėsoheshin,
shqiptarėt pėr tė parėn herė dalin haptazi pėr autonomi nė kuadėr tė Perandorisė,
kuptohet si fazė e parė drejt pavarėsisė sė Shqipėrisė. Dhe njė kėrkesė e tillė
u bė publike nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit(10 qershor1878), qė ėshtė
organizata e parė politike e ushtarake e nivelit mbarėshqiptar.
1.Kongresi i Berlinit dhe harta e re gjeopolitike e Ballkanit
Ndonėse idetė e para pėr prishjen e ekuilibrit nė mes shteteve tė Fuqive tė
Mėdha nė lidhje me territoret qė ishin nėn administrimin e Perandorisė Osmane u
paraqitėn nė Paqen e Shėn Stefanit (3 mars 1878), ishte pikėrisht Kongresi i
Berlinit(13.6.1878-13.7.1878) me vendimet e veta qė solli ndryshime konkrete nė
hartėn gjeopolitike tė Ballkanit apo mė saktė nė Evropėn Juglindore. Nė saje tė
luftėrave tė zhvilluara ndaj Perandorisė Osmane, fqinjėt tanė serbėt dhe
malazezėt (1876-1878) pėrfundimisht fituan pavarėsinė shtetėrore. Por, nė saje
tė vendimeve tė Fuqive tė Mėdha, nė kuadėr tė kėtyre shteteve u pėrfshinė
territore tė banuara mė popullsi shqiptare, tė cilėt nga njė veprim i tillė i
padrejtė ishin tė detyruar tė braktisin vatrat e tyre, ku janė tė njohur "muhaxhirėt"
e kėsaj periudhe, qė ishte migrim i dhunshėm me pėrmasa tė spastrimit etnik siē
ishte rasti me vendbanimet shqiptare nė Sanxhakun e Nishit.Ndonėse me pėrmasa mė
tė vogla, njė dukuri e tillė ishte identike edhe nė viset shqiptare tė cilat u
aneksuan nga Mali i Zi.
Nė saje tė memorandumeve tė prezentuara Fuqive tė Mėdha nga LSHP bėhet me dije
se nė kuadėr tė katėr vilajeteve(Shkodrės, Kosovės, Manastirit dhe Janinės)
shqiptarėt nė kėtė kohė ishin element dominues me njė popullsi prej
1.800.000-2.000.000 banorė, ndėrsa sipėrfaqja e katėr vilajeteve ishte 90.000
km2, nga tė cilėt trungu etnik shqiptar i banuar thuajse tėrėsisht nga shqiptarė
shtrihej nė njė sipėrfaqe prej 75.000 km2. Por, pėr hir tė realitetit duhet
thėnė se ne kuadėr tė kėtyre vilajeteve kishte edhe popullsi sllave dhe greke, e
cila ishte pakicė ne krahasim me shqiptarėt.
Vendimet e Kongresit tė Berlinit i shkėputėn hapėsirės etnogjeografike shqiptare
nė verilindje Sanxhakun e Nishit, duke ia bashkėngjitur Serbisė, ndėrsa nė
perėndim Malit tė Zi ia bashkėngjitėn Podgoricėn, Spuzhėn, Tivarin, Plavėn dhe
Gucinė, kurse nė jug shtetit grek iu dhurua njė pjesė e konsiderueshme e
territorit, duke mos pėrfillur strukturėn etnike tė popullsisė pėrkatėse.
2.Protestat e shqiptarėve ndaj vendimeve tė Kongresit tė Berlinit
Nė saje tė njė vendimi tė tillė, Lėvizja Kombėtare Shqiptare e udhėhequr nga
LSHP pėrgatiti dhe dėrgoi dhjetėra memorandume dhe protesta qė iu dėrguan
Kongresit tė Berlinit(1878), Fuqive tė Mėdha dhe Konferencės sė Berlinit(1880)
nė tė cilėn kėrkohej paprekshmėria e territoreve shqiptare tė veriut dhe tė
jugut, dėshmojnė se Lidhja Shqiptare e Prizrenit, edhe nė veprimtarinė e saj
diplomatike, nė rrafshin ndėrkombėtar, doli si pėrfaqėsuese e mbarė kombit, si
njė organizėm mbarėshqiptar, i veshur me atribute shtetėrore.
Njė nga aksionet mė tė fuqishme tė veprimtarisė diplomatike tė Lidhjes ishte
udhėtimi nė Evropė, nė Romė, Paris, Londėr, Berlin dhe Vjenė, nė prill-maj1879,
i delegacionit tė saj, tė pėrbėrė nga diplomati i shquar Abdyl Frashėri dhe
Mehmet Ali Vrioni, qė u paraqitėn atje "si pėrfaqėsues tė Lidhjes Shqiptare, qė
pėrfshinte gjithė vendin". Delegacioni kėrkoi nga shtetet evropiane tė heqin
dorė nga vendimet e Kongresit tė Berlinit pėr copėtimin e tokave shqiptare,
sepse ato vendime nuk kishin mbeshtetjen e popullsisė shqiptare ne mjesidet
pėrkatėse.
Megjithatė, populli shqiptar nuk arriti tė siguronte pėrkrahjen e Fuqive tė
Mėdha, tė cilat pavarėsisht nga ndonjė dallim nė qėndrimet e tyre, nė tėrėsi, u
bashkuan nė ēėshtjen e zbatimit tė vendimeve tė Kongresit tė Berlinit pėr
kufijtė e veriut dhe tė verilindjes sė Shqipėrisė. Ėshtė njė fakt i njohur
tanimė nė historinė e Evropės se as Mali i Zi, as Perandoria Osmane nuk qenė nė
gjendje tė thyenin qėndresėn e shqiptarėve pėr tė mbrojtur kufijtė e veriut.
Ishte "Demonstrata navale" e gjashtė Fuqive tė Mėdha tė Evropės, siē ka hyrė kjo
ngjarje nė histori, ajo qė i detyroi shqiptarėt tė braktisnin Ulqinin nė nėntor
tė 1880-ės.
3.Mbrojtja e territoreve me luftė dhe ēėshtja e Ulqinit
Nė saje tė vendimeve tė Kongresit tė Berlinit principata e Malit tė Zi fitoi
pavarėsinė, duke rritur sipėrfaqen e territorit tė vet nga 4.400km2 nė 9.475km2.
Nė nenin XXVIII tė kėtij Traktati parashihej qė pėrveē Podgoricės, Shpuzės,
Zhablakut e Tivarit Malit tė Zi t`i jepej edhe krahina e Plavės sė bashku me
Gucinė. Por, ishin shqiptarėt tė udhėhequr nga LSHP, tė cilėt rezistuan kundėr
aneksimit tė kėtyre territoreve nga Mali i Zi, sepse u organizuan ushtarakisht
dhe arritėn fitore(dhjetor 1879-janar 1880) nė luftėn e Nokshiqit, duke mposhtur
ushtrinė malazeze. Pasi dėshtoi plani qė krahina e Plavės dhe Gucisė tė
aneksohet nga Mali i Zi, Fuqitė e Mėdha menduan qė si kompensim t`i jepen
krahina e Grudės, Hotit dhe njė pjesė e Kėlmendit. Por edhe ky propozim dėshtoi,
sepse ishin shqiptarėt tė cilėt mė 22 prill 1880, te Ura e Rzhanicės nė lumin
Cem, forcat ushtarake tė LSHP shėnuan fitoren e radhės ndaj ushtrisė malazeze.
Tė ndodhur nė njė situatė tė tillė tė disfatave tė vazhdueshme, Fuqitė e Mėdha
dolėn me propozimin tjetėr qė nė vend tė kėtyre territoreve Malit tė Zi si
kompensim ti jepet qyteti i Ulqinit me rrethinė tė ngushtė deri te lumi Buna.
Sapo u njoftua opinioni i gjerė me ketė vendim tė turpshėm tė Fuqive tė Mėdha,
ulqinakėt dėrguan nė Shkodėr parinė e tyre tė pėrbėrė nga Mehmet Beci dhe Mehmet
Gjyli, pėr t`i kėrkuar ndihmė Degės sė Shkodrės. Ata iu treguan bashkatdhetarėve
tė tyre sė ēfarė kishin hequr nga pushtimi i parė malazez (18.1.1878-8.2.1879).
Dega e Shkodrės, nė bashkėpunim me Degėn e Ulqinit, menjiherė filluan
pėrgatitjet pėr mobilizimin e popullit dhe mbrojtjen e vendit. Shembujt nga
Plava e Gucia dhe Gruda tė muajve tė mėparshėm ku populli sfidoi ndaj armiqve
dhe diplomacisė ndėrkombėtare ishin motiv i mjaftueshėm dhe optimizėm edhe pėr
tė mbrojtur Ulqinin.
Gjendja nė qytetin e Ulqinit ishte e elektrizuar dhe pakėnaqėsia nė popull ishte
e madhe, sepse nuk mund ta merrnin mė mend se pėrsėri do tė aneksoheshin nga
Mali i Zi. Nė lidhje me kėtė ēėshtje po paraqesim me ketė rast njė peticionin te
banorėve tė Ulqinit dėrguar konsullit anglez nė Shkodėr Kirby Green(1880).
Mė 3 shtator 1880
Me keqardhje tė madhe mėsuam se ishte vendosur qė vendi ynė i dashur Ulqini t`i
dorėzohet Malit tė Zi dhe pėr kėtė arsye Flota e Fuqive tė Mėdha evropiane,
gjatė kėtyre ditėve do tė vijė nė Ulqin. Meqė ky popull i pafuqishėm ka qenė me
shekuj nėn dominimin e Lartėmadhėrisė sė Tij, Sulltanit, edhe meqė: gjuha,
zakonet dhe feja janė tė kundėrta me ato tė Malit tė Zi, pranon tė vdesė dhe
plotėsisht tė shlyhet nga faqja e dheut, sesa t`i aneksohet Malit tė Zi, ose tė
hyjė nėn qeverinė e egėr tė tij, e nė ketė mėnyrė tė jetė i ndarė nga Qeveria e
drejtė e Lartėmadhėrisė sė tij perandorake(tė Sulltanit). Prandaj ne jemi tė
bindur se Fuqitė e Mėdha, nuk do tė dėshirojnė tė ketė ndonjė gjakderdhje, dhe
nėse do tė ketė konflikte nė mes ushtrisė sonė, e cila ėshtė mbledhur nė kufi,
dhe tė asaj malazeze, pėrgjegjėsia e ngjarjeve tė tilla duhet t`u bjerė
malazezėve, tė cilėt do tė jenė shkaktarė tė saj. Ne pėr ketė arsye ju lutemi
t`i rregulloni kėto punė nė mėnyrė tė kėnaqshme, pa vonesė dhe tė na lėrni si
ishim mė parė. Ne e kėrkojmė ketė nga Ju, dhe Ju lusim qė dėshirat tona t`ia
pėrcillni Qeverisė tė cilėn e pėrfaqėsoni Ju dhe me njė pėrgjigje tė favorshme
do tė na bėni mirėnjohės. Ju jeni dhėnėsi i urdhėrave dhe udhėzimeve.
Nė lidhje me kėtė ēėshtje u zhvillua njė aksion i paparė diplomatik pėr kohėn
nga ana e pėrfaqėsuesve tė Fuqive tė Mėdha, ku tonin kryesor e kishin Britania e
Madhe dhe Austro-Hungaria. Edhe pse shqiptarėt u organizuan ushtarakisht, me
forca tė rregullta dhe vullnetarė nga krahina tė ndryshme shqiptare, duke
zhvilluar edhe luftime pėr mbrojtjen e qytetit tė Ulqinit, Dervish Pasha me
forcat ushtarake hyri nė Ulqin mė 24 nėntor 1880, ndėrsa forcave malazeze nė
prani tė forcave ndėrkombėtare ua dorėzoi atė mė 26 nėntor, ndėrsa e tėrė kazanė
me 29 nėntor 1880. Nė luftimet pėr mbrojtjėn e Ulqinit u plagos pėr vdekje edhe
komandanti i forcave pėr mbrojtjen e Ulqinit, Isuf Sokoli nga Shkodra. Nuk ka
dilemė se qėndresa heroike e shqiptarėve nė mbrojtje tė Ulqinit paraqet njė faqe
tė ndritur nė luftėrat dhe pėrpjekjet qė bėri populli shqiptar nėn udhėheqjen e
Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.
4.Pėrfundim
Rasti i Ulqinit dėshmoi nė mėnyrė transparente aspiratat gjeopolitike tė Fuqive
tė Mėdha evropiane, edhe pse nė nenin XXVIII tė vendimeve tė Kongresit tė
Berlinit ishte vendosur qė Ulqini tė mbetej nė kuadėr tė Perandorisė Osmane (Shqipėrisė).
Pra, u vendos nė mėnyrė tė jashtėzakonshme sipas oreksit tė Fuqive tė Mėdha, tė
cilat haptazi e kėrcėnuan Perandorinė Osmane, se nėse nuk bėhet dorėzimi i
Ulqinit, flota e kombinuar e Fuqive do ta pushtonte si peng Izmirin. Dhe nė njė
situatė tė tillė nuk ka dilemė se Porta e Lartė e kishte mė lehtė tė
sakrifikonte Ulqinin. Nga njė qėndrim i tillė doli qartė se nė planet
gjeopolitike tė Fuqive tė Mėdha, trojet shqiptare u bėnė "plaēkė tregu" pėr tė
kėnaqur lakmitė pushtuese tė shteteve fqinje dhe pėr tė vendosur "ekuilibrin"
ndėrmjet Fuqive tė Mėdha, tė prishur nga lufta ruso-turke dhe Traktati i Shėn
Stefanit (3 mars 1878).
Nga njė veprim i tillė pasojat pėr shqiptarėt tė cilėt u aneksuan nga Mali i Zi
ishin tė mėdha si nė aspektin politik dhe atė demografik, qė do tė dėshmohet nė
vitet nė vijim. Nuk ka dilemė se pėrgjegjėsinė kryesore e kanė Fuqitė e Mėdha tė
cilat nuk morėn parasysh kriterin etnik tė territoreve pėrkatėse si dhe
angazhimin konkret politik dhe ushtarak tė shqiptarėve pėr tė qenė pjesė e
pandarė e terėsisė etnogjeografike shqiptare. Pėr ngjarjet e kėsaj periudhe
ekziston njė material i tėrė arkivor, por po ashtu ato janė pėrjetėsuar nė
epikėn tonė historike, qė dėshmon se LSHP ishte interpretuesja mė e devotshme e
vullnetit politik tė popullit shqiptar.
Dhe nė fund duhet cekur se njė veprim i tillė arbitrar i Fuqive tė Mėdha nė
lidhje me Ulqinin, i cili pėr disa muaj ishte nė qendėr tė dilpomacisė
ndėrkombėtare si asnjė qytet tjetėr, ishte njė paralajmėrim pėr shqiptarėt se nė
ketė mėnyrė do tė veprohet edhe mė pas, kur janė nė pyetje interesat e tyre pėr
dominim gjeopolitik ne ketė pjesė tė Evropės. Dhe njė fat tė tillė tragjik
shqiptarėt do ta pėrjetojnė mė pas me rastin e luftėrave ballkanike dhe me
vendimet e Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr nė vitin 1912/13, kur u
pėrcaktuan kufijtė e Shqipėrise, nė tė cilėn u morėn vendime kriminale, sepse
jashtė shtetit shqiptar mbetėn gjysma e territoreve dhe e popullsisė shqiptare.
(Kumtesa ėshtė paraqitur nė Konferencėn shkencore me rastin e 130-vjetorit tė
LSHP, Organizuar nga Instituti i Historisė sė Kosovės, nė Prishtinė mė
10.6.2008).
Tekstet e
prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine
Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten
sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt
muss
nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen. |
|
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe
externe |
|
|