|
Si rraliė kund natyra ka qenė jashtėzakonisht bujare ndaj kėtij vendi. Nė njė mėnyrė karakteristike tė saj, natyra e ka bashkuar kėtu njė mozaik kontrastesh shumėngjyrėshe jashtėzakonisht tėrheqėse. Shekuj me radhė nė kėtė hapėsirė tė vogėl janė grumbulluar bukuritė dhe e kanė ruajtur freskinė o natyrshmėrinė e vet nė mėnyrė qė qėndrimi i mysafirit tė lodhur nga vėshtirėsitė e jetės sė zhvilluar tė jetė sa mė i kėndshėm dhe ai tė jetė sa mė i lirė dhe i ēliruar. Natyra thuajse e ka studjuar qėmoti Ilojllojshmėrinė e kėrkesave dhe tė dėshirave tė njeriut bashkėkohės pėr kontakt dhe shoqėrim me natyrėn e paprekur dhe tė shėndoshė, prandaj edhe ia ka dhuruar kėsaj treve: detin e kthjellėt tė kaltėr tė mbyllur, lumin sygjelbėr tė Bunės dhe ishuilin e Adės nė grykėn e saj, liqenin e pasur tė Shasit, ullishten mijavjeēare, grykėn shumė tė bukur tė Valdanosit, burimet mjekuese dhe pyllin dehės tė pishave, e pastaj edhe plazhet e rėrės sė njohur nė mbarė botėn. Sharmi i
natyrshėm dhe bukuria e kėtij qyteti kane qene frymėzim pėr shumė artistė. Ajo pėr ēka ky qytet ndryshon dhe veēohet nga tė gjithė nė bregdetin adriatik, gjithesesi janė plazhet shumė tė bukura tė rėrės qė janė shenjė e njohjes dhe simbol i ekskluzivitetit, diēka qė ruhet me xhelozi, kurse adhuruesin e sinqertė tė natyrės dhe tė bukurisė e admiron. Prey 32,7 km tė gjatėsisė sė tėrėsishme tė plazheve nė bregdetin e Malit tė Zi 50% gjenden nė rivierėn e Ulqinit. Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen. |
|